2020 m. liepos 9 d.

 

Žmogaus teisė į teisingą algą Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje

21
Paskelbta: 2013-09-18 05:25 Autorius: Advokatas doc. dr. Stanislovas Tomas

Man visada malonu, kai nuskriausti žmonės prisiteisia iš darbdavio pinigus. Tai yra ne teisinis, o politinis džiaugsmas. Manau, kad sveikai mąstantys žmonės supranta, jog „teisė“ yra dalykas, kurį dažnai teisėjai gali bet kaip stumti. Kiekvienas teisės principas yra neapčiuopiama dvasia, su kuria bendrauja tik elitas – šamanai archajinėse visuomenėse arba teisėjai mūsų visuomenėje.

Tai nėra kritika – taip funkcionuoja mūsų visuomenė. Šamanai (ne bet kas) girdi dvasias. Teisėjai (ne bet kas) supranta teisės sampratas. Tokia yra mūsų visuomenės praktika. Klausimas yra kada džiaugtis jų sprendimais, o kada nesidžiaugti. Atsakymas priklauso nuo jūsų politinių pažiūrų. Mano aplinkoje yra priimta džiaugtis, kai sprendimas praktiškai padeda asmenims, gyvenantiems blogai.

2013 07 01 Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą byloje Nr. 125/2010-26/2011-21/2012-6/2013-8/2013-10/2013 ir juo pripažino, kad Seimo sprendimas skirtingais būdais sumažinti valstybės tarnautojų, priklausančių kategorijoms nuo 11 iki 20, algas yra neteisėtas. Šis sprendimas prieštarauja principui „kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą“ (Konstitucijos 48 (1) str.), taip pat lygybės ir teisinės valstybės principams, teisei į nuosavybę. Kitaip tariant, Konstitucinis Teismas tęsia „teisingos algos“ doktrinos formavimą.

Paprasčiau šnekant, Seimas sumažino algas 11–20 kategorijos valstybės tarnautojams, bet nesumažino 1–10 kategorijos tarnautojams, ir tai yra blogai. Tai pažeidžia aukštesnių tarnautojų (taip pat ir teisėjų) teisę į teisingą algą. Konstitucinio Teismo sprendimas yra išmintingas: jis susiejo aukštesnių tarnautojų algas su žemesnių tarnautojų algomis ir leido mažinti algas visiems kartu. Tačiau žemesniems tarnautojams algų mažinti negalima, nes jos ir taip mažos ir artimos minimumui.

Konstitucinis Teismas ne tik liepė grąžinti aukštesniems tarnautojams jų algas, bet žengė dar toliau – jis nustatė patį kompensacijos funkcionavimo modelį. Teisėjai pripažino, kad žmogaus teisė į teisingą algą yra teisė į nuosavybę (XIII dalies priešpaskutinė pastraipa). Tuo pat metu nuosavybė yra šventasis kapitalistinės visuomenės pagrindas, mūsų visuomenės funkcionavimo variklis. Europos Žmogaus Teisių Teismo požiūris yra toks pat. Šiame kontekste aš nesuprantu kai kurių ministrų ir Seimo narių, kurie ragina pažeidinėti žmogaus teises ir apversti aukštyn kojomis kapitalistinės visuomenės pamatus.

Konstitucinis Teismas nustatė, kad Seimas turi ištaisyti savo klaidą iki 2013 10 01. Dar daugiau, teisėjai rašo, kad Seimas turėjo žinoti, jog jo sprendimas yra neteisėtas (XIV d. § 1). Aš tiesiog myliu šitą pastraipą. Kiek dar mes kentėsime kretinus, kurie žino, kad pažeidinėja, bet vis tiek pažeidinėja?

Konstitucinis Teismas numato savo sprendimų padarinius. Jis supranta, kad tuoj pat po jo nutarimo dešimtys tūkstančių valstybės tarnautojų mesis reikalauti savo pinigų per teismus. Todėl jis įsako Seimo nariams nustatyti pinigų grąžinimo tvarką „be nepagrįsto delsimo“ – tai yra už 12 dienų – kad žmonėms nereikėtų bylinėtis.

Man asmeniškai yra įdomi ne tiek „teisingos algos“ koncepcija, kiek „normalios algos“ koncepcija. Europos socialinės chartijos 4 (1) str., išaiškintas Europos socialinių teisių komiteto jurisprudencijoje, nustato, kad „normali alga“ turi sudaryti 60 proc. vidutinės algos.

Pagal Chartiją minimali alga negali būti mažesnė už „normalią algą“. Šiuo metu minimali alga „į rankas“ turi būti 1038,66 lito, o ne 824,50 lito. Kas mėnesį asmuo, dirbantis už minimumą, negauna 214,16 lito. Šią sumą už kiekvieną mėnesį jam turi grąžinti vyriausybė ir Seimas.

Tačiau kodėl aukštesnieji valstybės tarnautojai kovoja už savo pinigus, o dirbantieji už minimumą – ne? Aukštesnieji valstybės tarnautojai dažnai patys yra teisėjai ir prokurorai. Jie turi teisinį išsilavinimą ir pinigus advokatams. Asmenys, dirbantys už minimumą, neturi tokių išteklių. Tačiau teisingumas negali priklausyti nuo asmens išsilavinimo ir pinigų. Teisingumas turi būti teisingumas visiems.

Deja, Lietuvos profsąjungos ir politinės partijos nusisuko nuo asmenų, dirbančių už minimumą. Profsąjungos ir partijos mums nepadės.

Mes turime imtis iniciatyvos. Aukštesniems valstybės tarnautojams pavyko, vadinasi, pavyks ir mums. Reikia, kad asmenys, dirbantys už minimumą, pradėtų jungtis. Svarbu, kad atsirastų ryžtas veikti. Advokatų, galinčių padėti, yra. Reikia jungtis į grupes feisbuke, reikia kooperuotis, sudaryti veiksmų planą ir dirbti. O į ministrus ir Seimo narius mums turi būti nusispjauti. Kas daro – tas gauna.

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
Kalba redaguota ekspertai.eu

 
Komentarai

 
21. !!!
(2013-11-09 21:45:51)
(193.107.85.62) Parašė:

Apkaltą Konstitucinio teismo teisėjams akcentai.info/219-ar-nepribrendo-reikalas-konstitucinio-teismo-teiseju-apkaltai.html



20. Skorpas
(2013-09-22 22:10:08)
(213.164.101.175) Parašė:

O jau kokiais mes trileibusais ir utobusais važinėjam :) krataisi iki darbo ir galvoji - suluš kaip praeitą katrtą, ar ne??? Specialiai Zuokas DAMUŠ atobusų ir troleibusų parką Vilniuje ir galės su TRAMVAJUM važinėti, bus priežastis...tipo reikia....SUTVARKYTŲ TAI ką DAR TURI...nes gėda jei koks užsienietis į surūdyjusį įlips....



19. Skorpas
(2013-09-22 22:05:36)
(213.164.101.175) Parašė:

Visoje padorioje EUROPOJE - alga mokama UŽ SAVAITĘ....ir kiekvieną savaitę tu gauni algą/// o pas mus mėnesio alga neprilygsta užsienio savaitės minimumui.... :) :) TAI KURir KOKS TAS Lietuvoj PRAGYVENUMO LYGIS ???



18. ?
(2013-09-22 15:32:33)
(79.133.252.255) Parašė:

Kai dėl Venckienės,tai teisėjai visais kanalais šaukė,jog ji negali būti teisėja savo byloje... Pasirodo,kitiems teisėjams - net ir KT, ši taisyklė negalioja.



17. politkalinys
(2013-09-22 12:13:36)
(88.222.234.183) Parašė:

Didelių algų sumažinimas valstybės tarnautojams- Konstitucinio teismo teisėjams, reguliuojamas darbo teisėje. Valstybė pažeidė darbo sutartis,todėl nesutinkantys darbuotojai galėjo jas nutraukti ir nedirbti už skurdų 5000 lt atlyginimą,ir gauti atitinkamą kompensaciją. Nesutinkantys su kompensacija galėjo būti atleisti darbdavio valia. Tačiau išminčiai liko parazituoti mokesčių mokėtojų sąskaita. Įdomu nuo kada galima būti teisėju savo byloje. Ar ne laikas Seimui skelbti apkaltą sulaužiusiems priesaiką teisėjams.



16. Algis
(2013-09-21 21:06:42)
(78.58.15.46) Parašė:

Rimti pinigai, o tuo pačiu ir atlyginimai tik uždirbami. Tad ką užsidirbo sau teisėjai nuolankiai pritardami biurokratams smaugiant ir netgi naikinant verslus ir tuo pačiu versdami norinčius dirbti bėgti iš savo krašto? Tad kas ateityje uždirbs duoną pensininkams, biudžetininkams, galų gale - jiems patiems?



15. Teisingas straipsnis
(2013-09-21 14:54:34)
(109.149.38.201) Parašė:

Kaip galvojate,ar is minimumo isgyvenantis zmogus nera dirbtinai spiriamas is Lietuvos ?Liks vargsai pensininkai,kuriems ner kur trauktis,o kas uzdirbs pensijas ?Jie dar kaltinami,kad reikalaudami elementariu dalyku kenkia jaunajai kartai.Supriesinimas-kaip tai pazistama...Kazkoks pilieciu solidarumas turetu buti.Matosi,kad esame ne teisingumo,o teisininku valstybe.



14. prašau padėkite
(2013-09-21 14:43:30)
(88.119.253.240) Parašė:

labai prašome Jūsų pagalbos- kreiptis į teismą, raginti parlamentarus ar kitus kreiptis į teismą su prašymu pripažinti 2003-01-23 47 Konstitucijos straipsnio pataisą pripažinti neteisėta, negaliojančia, antikonstituciška, pažeidusią Lietuvos Respublikos Konstitucijos 153 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad Seimas (tik) IKI 1993 metų spalio 25 dienos, o ne vėliau, t.y. 2003 metais turėjo teisę keisti 47 straipsnį. Tai privalu daryti šalia referendumo. Ačiū. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 153 straipsnis "Kai ši Lietuvos Respublikos Konstitucija bus priimta referendumu, Lietuvos Respublikos Seimas iki 1993 metų spalio 25 dienos 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma gali pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, kurios yra 47, 55, 56 straipsniuose, 58 straipsnio antrosios dalies 2 punkte, 65, 68, 69 straipsniuose, 84 straipsnio 11 ir 12 punktuose, 87 straipsnio pirmojoje dalyje, 96, 103, 118 straipsniuose, 119 straipsnio ketvirtojoje dalyje." copy-"Advokatė Aldona Birutė Jankevičienė: Priėmus šias Konstitucijos pataisas 2003 m. (įrodymas toliau turinyje) buvo įvykdytas, esą Europos sąjungos reikalavimas, įtraukiant 47 str. 3 dalį dėl žemės įsigijimo nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektams , nustatant, kad gali žemę įsigyti Lietuvoje pagal konstitucinį įstatymą, bet tuomet Lietuvos piliečių teisė konstitucijoje nei pagal konstituciją, nei pagal konstitucinį įsakymą net nepaminėti. Esant tokioms aplinkybėms , būtina skelbti privalomąjį referendumą Lietuvoje, bet ne dėl užsieniečių, o dėl lietuvių teisės į žemę Lietuvoje įtvirtinimo (atstatyti buvusią 1992 konstitucijos redakciją.) Kitas esminis klausimas: • Ar teisėti šis ir kiti Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimai, jei Konstitucija buvo priimta Lietuvos piliečių 1992-10-25 referendume? • Ar referendumo priimtam įstatymui pakeisti nebuvo privalu inicijuoti referendumą? Kadangi ši informacija yra šokiruojanti, siūlau Jums dar kelis kartus pertikrinti šią informaciją, aš tikrinau visas LR Seimo duomenų bazėje esančias oficialias pataisas, nieko kito nesuradau Pagarbiai : Advokatė Aldona Birutė Jankevičienė LIETUVOS KONSTITUCIJOS 2003-01-23 47 STR. PATAISOMIS LIETUVOS PILIEČIAMS ATIMTA NUOSAVYBĖS TEISĖ Į ŽEMĘ - AR GALĖJO PARLAMENTARAI TO „NEPASTEBĖTI“? NEBEGALIOJANTI AKTO REDAKCIJA- 1 . Lietuvos Konstitucija, priimta Lietuvos piliečių 1992-10-25 referendume nustatė pagrindines Lietuvos piliečių teises ir laisves. Konstitucijos 47 straipsnis nustatė: Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei. Žemės sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei - jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje. (1992-10-25 redakcija ) NEBEGALIOJANTI AKTO REDAKCIJA-2. Vėlesni Straipsnio pakeitimai: Nr. 1-1390, 96.06.20, Žin., 1996, Nr. 64-1501 (96.07.05) 47 straipsnis: Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei. Savivaldybėms, kitiems nacionaliniams subjektams, taip pat tiems ūkinę veiklą Lietuvoje vykdantiems užsienio subjektams, kurie nustatyti konstitucinio įstatymo pagal Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, gali būti leidžiama įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus jų tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti. Tokio sklypo įsigijimo nuosavybėn tvarką, sąlygas ir apribojimus nustato konstitucinis įstatymas. Žemės sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei - jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje. GALIOJANTI, AKTUALI AKTO REDAKCIJA-3. Tačiau 2003-01-23 47 konstitucijos straipsnio redakcija (Nr. IX-1305, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 14-540 (2003-02-07) dėl Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymo įsigaliojimo: šią teisę Iš Lietuvos piliečių ATĖMĖ: 47 straipsnis: Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje. Žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą. Žemės sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei – jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti. Straipsnio pakeitimai: Nr. I-1390, 1996.06.20, Žin., 1996, Nr. 64-1501 (1996.07.05) „Akivaizdu, jog tai yra NEGIRDĖTO MASTO AFERA. Juk negalėtumėte patikėti, kad aplamai tokie veiksmai, atliekami LR Seime, dėl Konstitucijos pataisų teikiant privalomas išvadas teisingumo ministerijai, konstitucinės teisės specialistams ir balsuojant už pataisą Seimo “konstitucinei“ daugumai yra įmanomi.‘‘ Pagarbiai : Advokatė Aldona Birutė Jankevičienė"



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras