Žemės pardavimas, o gal grobimas?

Žalia spalva – palestiniečių nuosavybėje esanti žemė, balta – žydų.

Pirmame paveiksliuke baltai nuspalvinti žemės plotai, kuriuos palestiniečiai buvo pardavę žydams iki 1946 metų. Nupirktą žemę apgyvendino žydai.

Antras paveikslėlis – taip Palestinos žemę 1947 metais padalino Suvienytų Nacijų Organizacija – labai „teisingai“ ir dosniai atseikėjo žydams.

Toliau jau vyko ne pardavimas, o užgrobimas.

2000 metais palestiniečiai valdė tik žaliai nuspalvintus plotelius ketvirtame paveiksle.

Žemė iš palestiniečių ir toliau atiminėjama.

Štai ką reiškia žemės pardavimas užsieniečiams.

Naikindami žemės pardavimo užsieniečiams saugiklius Seimo nariai teisinasi, kad to reikalauja Europos Sąjunga, nes to neva reikalauja laisvas kapitalo judėjimas, laisva rinka ir laisvas žmonių judėjimas.

Todėl panagrinėkime tariamą laisvę. Mes savo tėvynėje turime leisti lygiomis teisėmis su mumis konkuruoti visiems atvykėliams, o taip pat ir sėdintiems savo šalyje (turiu omenyje ES ir NATO valstybių piliečius). Teisės lygios, o kaip su galimybėmis? Vakarų Europoje minimalus atlyginimas yra 1500-2000 eurų per mėnesį, Lietuvoje — 380 eurų, t.y. Vakaruose 4-5 kartus didesnis. Toks atlyginimų skirtumas ir yra pagrindinė priežastis dėl ko jaunimas masiškai iš Lietuvos išvažiuoja į Vakarus. Jau vien dėl tokio milžiniško atlyginimų skirtumo lietuvių galimybės pirkti žemę Lietuvoje yra apie 5 kartus mažesnės negu vakariečių. Antra nelygių galimybių priežastis yra Quantitative easing (QE). QE yra Europos Sąjungos pinigų politikos įrankis. Išvertus į lietuvių kalbą QE reiškia „Kiekybinis palengvinimas“. Ką gi Briuselis lengvina. QE esmė yra ta, kad Briuselio biurokratija prieš kelis metus nutarė išleisti beveik du trilijonus (du tūkstančius milijardų) tuščių, niekuo (t.y. prekėmis) nepadengtų eurų. Kaip nutarė taip ir daro — kiekvieną mėnesį į apyvartą įveda beveik po šimtą milijardų tuščių eurų. Juos gauna didieji Vakarų Europos bankai, didžiosios korporacijos ir kitos su jais susijusios gamyklos ir asmenys — tokių Lietuvoje nėra, t.y. lietuviai tuščių eurų negauna. Šitai Briuselio ir Centrinio ES Banko produkcijai materializuoti reikalingi daiktai, kuriuos būtų galima už tuos tuščius eurus pirkti. Todėl reikia išplėsti parduodamų dalykų asortimentą, o tai yra žemė, vidaus vandenys, miškai, žemės gelmių turtai. Kaip tik tą ir nori pradėti išpardavinėti mūsų Seimas. Primenu, kad eurobanknoto atspausdinimas (nesvarbu ar 10, ar 200 eurų) kainuoja kelis centus — tiek kainuoja popieriaus skiautė ant kurios jis atspausdintas ir dažai. Todėl Briuselis nukirtęs vieną medį iš jo gali pridrožti milijardą eurų — kuris lietuvis gali susilyginti ir „sąžiningoje“ konkurencijoje-varžytinėse arba vakarietiškai vadinamame aukcione nugalėti QE ir nusipirkti žemės gabalėlį Lietuvoje? Atsakymas aiškus, kad nė vienas, jei tik to panorės Briuselio biurokratai ir pinigų spausdintojai. 2014 metais prieš lito panaikinimą ir euro įvedimą vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius, ministrai ir Seimo nariai dievagojosi, kad įvedus eurą kainos nekils ir kad euro įvedimas labai pagerins ūkio padėtį. Tačiau matome kad kainos pakilo, o kai kurių dalykų skaitline reikšme kiek buvo litais, tiek dabar yra eurais. Kodėl neveikia Butkevičiaus ir kitų prisiekinėjimai, kad to nebus? Todėl, kad nei nuo Butkevičiaus, nei nuo vyriausybės, nei nuo seimo visiškai nepriklauso pinigų politika — jie ją visą atidavė Briuseliui. Ir niekas nuo jų nepriklauso. Todėl jų užtikrinimai verti tiek pat kaip ir agentūros VBS (viena boba sakė).

Visais laikais okupantai atiminėjo turtą iš okupuotų kraštų gyventojų. Prisiminkime kaip sovietai iš visų lietuvių atėmė ir žemę, ir visas santaupas, miestuose didesnius gyvenamus namus, jau nekalbant apie visas gamybos priemones. Amerikonai sugalvojo kitaip — jie visas užkariautas teritorijas apiformina kaip pirkimo-pardavimo sutartį. „Pirko“ Aliaską, Luizianą, Floridą ir daug kitų žemių... taip pat ir Manheteną, ant kurio stovi Niujorkas, irgi pirko ir nuo jo visus „pirkimus“ pradėjo. Pasirodo toks grobimo būdas yra patogesnis, nes visiems galima sakyti, kad „pirkėjai“ yra labai taikūs filantropai — tiesiog caca-lialia, o pardavėjai patys yra kvailiai, jei tokius brangius, neįkainuojamus dalykus kaip žemė pardavinėja pusvelčiui. Todėl dabar amerikiečių išradimą nori mums ir ne tik mums pritaikyti labai „taikinga“ Europos Sąjunga ir išvaryti mus iš Lietuvos kaip žydai išvarė palestiniečius — žiūrėk paveikslą.

Yra dar vienas niuansas, į kurį kol kas beveik niekas nekreipia dėmesio. Tai konsolidacija. Seimo nariai kartu su saugiklių dėl žemės pardavimo panaikinimu stumia ir konsolidaciją. Kas gi tokio ji yra. Konsolidacija yra lotyniškas žodis ir reiškia sujungimas, suvienijimas, suliejimas. Dabar Seime sėdi daug „valstiečių“ didžiažemių valdančių tūkstančius hektarų žemės. Visų Seimo didžiažemių valdomi žemės plotai ir ploteliai išmėtyti gan toli viens nuo kito, o tarp jų yra kitų mažesniųjų ūkininkų žemės ir sodybos. Karbauskio žemės plotai irgi labai plačiai išmėtyti. Didžiažemiai jau seniai siekia prastumti įstatymą, kad visus jų turimų žemių plotus galima būtų apjungti į vieną masyvą, o tai reiškia, kad mažesnieji ūkininkai jų kaimynai bus nuvaromi nuo savo žemės juos perkeliant tolyn nuo didžiažemių į šabakštynus ar tuščius laukus. Tokį prievartinį perkėlimą nelabai daug iš jų išgyvens, nes turės palikti senas sodybas (jas nugriaus didžiažemiai) ir naujoje vietoje viską statytis iš naujo. Daug jų neištvers tokios konsolidacijos. Galimas dalykas, kad seimo didžiažemiai „žemės saugiklių naikinimo“ triukšmeliu pridenginėja jiems labai rūpimą konsolidaciją. Seimo „valstiečių“ nagai labai į save lenkti — dėl to jie ir didžiažemiai — todėl spėju, kad konsolidacija ir yra jų pagrindinis tikslas. Konsolidacija nė kiek neprieštarauja tam, kad Karbauskis ir jo valstiečiai rinko parašus Žemės Referendumui. Reikia nepamiršti, kad komunistų atimtos ir dar žemdirbiams negrąžintos žemės yra daugiau kaip milijonas hektarų. Šita žemė dabar kol kas yra valstybinė. Todėl manau, kad Seimo valstiečiai žemės pardavimo saugiklius greičiausiai naudoja pridengti „žemės konsolidaciją“, o ją prastūmę susikurs sau puikias galimybes šitą milijoną hektarų be vargo „privatizuoti“. Tai labai riebus kąsnis ir todėl galima ryžtis bet kokiam žingsniui.

Pabaigai dar kartą priminsiu kokį pavojų kelia QE. Kai tokiu greičiu Briuselis spausdina eurus, tai jie labai greitai nuvertės taip, kad pardavę žemę jos jau nebeatgaus, o pinigėliai virs makulatūra. Argi dar nematote – tik spėjo įvesti eurą, o kainos skaitline verte kiek buvo litais, tiek dabar eurais. Ir toliau euras tokiais pat šuoliais eis pirmyn.