Vyresni Lietuvos moksleiviai į EP išrinktų daugiausiai liberalų

Pirmą kartą Lietuvoje surengus mokomuosius Europos Parlamento (EP) rinkimus, vyresniųjų klasių moksleiviai daugiausia balsų atidavė už tradicines politines jėgas – liberalus, socialdemokratus ir konservatorius.

Mokomaisiais elektroniniais EP rinkimais baigėsi nuo kovo vykęs Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo instituto (VPAI) ir Švietimo ir mokslo ministerijos socioedukacinis projektas „Moksleiviai renka Europos Parlamentą“. Tai – vienas būdų patrauklia forma sudominti politika jaunus žmones.

Į projekto veiklą įsitraukė daugiau kaip 120 visos šalies mokyklų, aktyviai dalyvavo apie 3 000 vyresniųjų klasių moksleivių.

Projekto „Moksleiviai renka Europos Parlamentą“ koordinatorė KTU VPAI docentė Audronė Telešienė pabrėžė, kad jaunimas yra paveikus tokioms pilietiškumo ugdymo ir rinkėjų aktyvumo skatinimo priemonėms.

„Moksleiviai aktyviai dalyvauja jiems patrauklia forma pasiūlytose veiklose. Per kelis projekto vykdymo mėnesius politika pavyko sudominti kelis tūkstančius jaunosios kartos atstovų, kurie dar net neturi balsavimo teisės ir pareigos“, – sakė A. Telešienė.

Suskaičiavus rezultatus, paaiškėjo, kad rinkimuose balsavę keli tūkstančiai 9–12 kasių moksleivių EP mandatus išdalintų net 7 politinėms partijoms. Iki šiol Lietuvai Europos Parlamente atstovaudavo ne daugiau kaip 6 partijos.

Anot KTU atstovės Karolinos Paulonytės, moksleiviai labiausiai simpatizuoja Liberalų sąjūdžiui, – šiai partijai jie skirtų 3 EP mandatus. Po 2 mandatus tektų Lietuvos socialdemokratų partijai ir Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. Po 1 mandatą mokiniai skirtų Darbo partijai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, Lietuvos žaliųjų partijai ir partijai Tvarka ir teisingumas.

Europos Parlamento mandatų negautų Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų Aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“, Liberalų ir centro sąjunga, Tautininkų sąjunga.

Projekto metu tiesiogiai transliuota nacionalinė pamoka „EP veikla, atstovai, galimybės“ ir diskusijos „Ką gali Europos Parlamentas arba ARBA Kodėl aš turėčiau balsuoti?“ bei „Kaip man pasirinkti kandidatą?“ Moksleiviai pat aktyviai dalyvavo klausimų europarlamentarams ir EP kandidatams bei esė „Kas yra geras pilietis?“ konkursuose. Tiesiogiai diskusijose dalyvavo daugiau nei 500 mokinių, o renginių vaizdo įrašai jau yra peržiūrėti per tūkstantį kartų.

ELTA primena, jog, nepaisant didėjančių Europos Parlamento galių ir svarbos, priimant visoms Europos Sąjungos narėms svarbius sprendimus į rinkimus ateina vis mažiau gyventojų. Itin mažai balsuotojų savo valią pareiškia Lietuvoje. 2009 m. EP rinkimuose dalyvavo tik 21 proc. rinkimų teisę turinčių mūsų šalies gyventojų, o jaunų rinkėjų skaičius siekė vos 12 proc.

„Moksleiviai renka EP“ diskusijose dalyvavę europarlamentarai ir kandidatai į EP pabrėžė, kad būtina ugdyti politiškai sąmoningą visuomenę, ypatingą dėmesį skiriant jaunimui ir būsimiesiems rinkėjams – moksleiviams.

Eltos inf.