Aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį kalbina Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis.
• • • • • • •
– Pone Ministre, daugeliu atvejų žalieji galėtų Jus pasveikinti ir padėkoti Jums už nuveiktus darbus aplinkos ministro poste, jei ne daug triukšmo visuomenėje sukėlusi skalūnų dujų byla. Kompanija „Chevron“ iš konkurso pasitraukė, tačiau problema niekur neišnyko. Kokią Jūs matote skalūnų angliavandenilių žvalgybos ir gavybos perspektyvą Lietuvoje?
– Pirmiausia, čia yra geopolitiniai dalykai. Kodėl nesivysto alternatyvus transportas? Ne tik dėl technologinių priežasčių, bet ir dėl didžiulių naftininkų interesų. Kai kalbame apie skalūnų dujas kaip apie naują energetinį resursą, taip pat paliečiami kažkieno interesai. Antra, skirtingose valstybėse į tai (skalūnų angliavandenilius – red. past.) žiūrima skirtingai. Prancūzų, danų požiūris vienoks, o anglų, airių, rumunų, lenkų – visiškai kitas. Asmeninis mano požiūris yra atsargus: užtikrinant maksimalų technologinį lygmenį ir saugumą, šita kryptimi eiti reikia, ir aš nebijau eiti šita kryptimi. Bent jau daryti pirmus žingsnius – žvalgybą. 2-3 gręžiniai tikrai negresia katastrofa, ypač kai mes sudėjome visus saugiklius. Mes dabar statome suskystintų dujų terminalą, tačiau jau gauname signalus, ar tas terminalas sėkmingai dirbs. Jeigu japonai uždarys visas atomines elektrines, tai japonai tokių terminalų turi virš trisdešimt. Tada ar galėsime pirkti tas dujas? Tai reikš, kad mes vėl liekame „ant vieno rusiško“ vamzdžio be jokių alternatyvų. Turime siekti, kad visi tie objektai (skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos gręžiniai – red. past.) būtų maksimaliai saugūs. Regionuose nėra darbo vietų, žmonės išvažiuoja. Turim vystyti gamybą – žemės ūkio, pramonės, nes turime ieškoti, iš ko geriau gyventi.
– Ar Jūs tikite, kad tarptautinės kompanijos gali pagerinti mūsų gyvenimą?
– Gręžimo aikštelėse dirbtų aukštos kvalifikacijos specialistai, kurių kiekvienas sukurs 3-4 darbo vietas vietiniams, t. y. miegas, maistas, pramogos ir kiti dalykai. Šiandien didžiausias įmokas į biudžetą moka „Mažeikių nafta“, „Achema“. Ar šiandien būtų įmanoma šias įmones pastatyti, esant dabartiniam požiūriui? Aš manau – ne. Jeigu tų potencialiai pavojingų objektų nebūtų, tai mes ekonomiškai iš viso būtume… Reikia galvoti, kaip padaryti saugiai, o ne kaip nieko nedaryti.
– Bet mūsų ekonomikos pagrindą sudaro žemės ūkis bei žemdirbių užauginamos produkcijos perdirbimas? Skalūninių angliavandenilių gavyba gali labai pakenkti žemės ūkiui ir vandeniui. Mokslininkai pripažįsta, kad tokia tikimybė yra labai didelė. Kažin ar skalūnai mums užtikrintų ir energetinę nepriklausomybę, kadangi juos išgautų ne valstybė, o užsienio kompanijos?
– Mano kolegą, Lenkijos aplinkos ministrą, pašalino iš posto, nes jis per daug pasyviai rėmė skalūninių dujų verslą, nors lenkai yra išdavę apie 100 licencijų skalūninių dujų paieškai. Lenkijoje jau 5 metus gręžiami gręžiniai, tačiau jie neturėjo nė vieno incidento. Be to, jie vykdo aplinkos monitoringą, stebi vandens būklę visos žvalgybos metu. Leidimai gavybai dar neišduoti, nes reikia sukurti visą infrastruktūrą: nutiesti vandentiekį, dujotiekį ir t. t. Tai jie dabar ir daro.
– Bet Lietuvoje neatskirta žvalgyba nuo gavybos – leidimas iš karto išduodamas viskam?
– Čia yra ekonominis apsisprendimas, todėl, kad atskyrus žvalgybą nuo gavybos, žvalgybą turėtų finansuoti valstybė. O dabar riziką prisiima tie, kurie vykdo darbus.
– Tai ar bus skelbiamas naujas konkursas dėl skalūnų angliavandenilių žvalgybos ir gavybos?
– Norime pabaigti tvarkyti teisinę bazę, nustatyti mokesčius už išsklaidytuosius angliavandenilius, ir stebime, kokia bus Europos Sąjungos pozicija dėl skalūninių angliavandenilių. Mano žiniomis, dauguma valstybių nepritars griežtiems reikalavimams, pvz., nebus rekomenduojama privalomai atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Mes pakoreguosime savo sąlygas pagal ES rekomendacijas, pasižiūrėsime, ar yra norinčių dalyvauti konkurse, nes tarptautinio konkurso skelbimas kainuoja šimtus tūkstančių litų. Jei bus norinčių dalyvauti ir juos tenkins mūsų sąlygos, tai tokį konkursą skelbsime per artimiausius kelis mėnesius.
– Bet ar Jums verta konfliktuoti su gyventojų bendruomenėmis, gadinti savo ir partijos įvaizdį dėl tokio gana pavojingo ir abejotino dalyko kaip skalūnų dujos?
– Mes visi nesam apsaugoti nuo klaidų, bet aš darau tuos dalykus, kurie, mano įsitikinimu, yra naudingi Lietuvos valstybei. Jei nebūčiau tuo įsitikinęs, tai to nedaryčiau. Be to, niekas neatliko tyrimo dėl to, kiek žmonių pritaria skalūninių dujų gavybai, o kiek nepritaria. Pas mane buvo atvykę žmonės, kurie prašė surengti susitikimą su „Chevron“ atstovais. Jie sakė, kad nori ir sutinka, kad pas juos būtų išgaunamos skalūninės dujos. Aš manau, kad nieko nereikia daryti prieš žmonių valią, juolab pasitelkus policiją, kaip kažkurioje šalyje. Žmonėms reikia aiškinti ir įrodyti, kad tai naudinga pirmiausia jiems, kad jų gyvenimas pagerės. Pavyzdžiui, Lenkijoje, kur gręžiami gręžiniai, 50-60 procentų vietinių žmonių tam pritaria.
– Gal iš pradžių reikėtų sulaukti žmonių pritarimo, o tik tada skelbti konkursą?
– Viską reikia daryti kompleksiškai.
– Bet dabar tos kompanijos, kurios jau turi licencinius plotus ir vykdo naftos paiešką ir gavybą, gali tą patį daryti ir su skalūnų angliavandeniliais?
– Taip, gali. Ir jos tą seniai galėjo daryti, tačiau niekas dėl to neprotestavo.
– Ačiū už pokalbį.
„Žaliosios Lietuvos” redakcijos pastaba. Ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje protestai prieš skalūninių dujų gavybą prasidėjo visai neseniai, nes žmonės neturėjo informacijos apie hidraulinio uolienų ardymo metodo keliamus pavojus aplinkai, o ypač vandeniui.
„Ar tai nėra gelmių niokojimas, kurį draudžia Konstitucija?“ Pokalbis su prof. Gediminu Motuza
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
