Kaimynė, kurios šįkart neapibūdinsiu, nenori, kad Ukraina gyventų. Mat gyvybė ima ir darosi savarankiška; ima ir atsiranda, ko nebuvo, o tam, ko neapibūdinsiu, tartum geriau, kad greta plytėtų pelkė ir kapinės.
Bet Ukraina ir žudoma gyvena, neturėdama sostinės bei valdžios Maskvoje, jau 25 metai. Ji – pati sau valstybė!
Tokia sukaktis pažymėtina net karo sąlygomis, o gal kaip tik. Stambi Europos valstybė su sava sostine ir pačios demokratiškai išsirinkta valdžia. Iš to bus, ko dar nebuvo.
Apie Ukrainą, kai liausis piktos kaimynės pavydas ir įniršis, agresija ir primestas karas, girdėsime vis gražesnių dalykų. Okupuotos žemės grįš į teisėtą vietą, gydysis žaizdas ir sugriovimus; grįš karo pabėgėliai. Daugelis jų tikriausiai parvyks, tik reikia, kad baigtųsi karas.
Tas bepročių ardomasis. Taika nušvistų kaip visų pergalė, net užpuolikai prisimintų žmoniškumą. To pirmiausiai ir linkėkime tautai – Lietuvos istorinei sesei.
Apsigynusi ji apgins ir savo ateitį, ir visos Europos ateitį.
Naujausi
Naujausi komentarai
Rūr OS dega...
IP 78.58.225.231 | 14:32:20
Tie kurie siunčią būsimą Prezidentą į Maskvą rur a degą. Arba jie ant smūgio ne būdami verslininkais iš biudžeto tapę milijonieriais,arba isigyje be konkurso didelius plotus derlingų žemių l.pigiomis kainomis iš
Valstybes žemės fondo.Mat būsimo....šūkis skambą: “Gana yra gana!”...
Petras
IP 88.223.53.29 | 14:29:04
Komentatoriai daugiau perskit net su tirščiais. B šilčiau šlaunims kelnėse....