V. Landsbergis: „Lošiam V. Putino „pulką“?

Eu­ro­pą ža­di­na šai­žūs Krem­liaus ku­ran­tų gar­sai. Ji ga­lų ga­le bun­da iš pro­ru­siš­ko iliu­zio­niz­mo. Bu­vu­sių­jų ca­ri­nės ir sta­li­ni­nės im­pe­ri­jos tau­tų ne­prik­lau­so­my­bė ir eu­ro­pi­nė kryp­tis vie­na­reikš­miš­kai į Eu­ro­pos Są­jun­gą pa­ska­ti­no Krem­lių juo­lab at­sisk­leis­ti vi­sa gro­žy­be, ne­be­sis­laps­ty­ti.

Se­no­sioms val­doms iš­lai­ky­ti sa­te­li­ti­nia­me pa­val­du­me nau­do­ja­mos ir eko­no­mi­nės, ir ko­rup­ci­nės, ir ka­ri­nės prie­mo­nės. An­tai at­si­ka­ria­vo ga­ba­lus Gru­zi­jos. Itin daug in­ves­tuo­ja­ma į (dez)in­for­ma­ci­nes sme­ge­nų plo­vyk­las.

Tai li­ki­mi­nis eg­za­mi­nas še­šioms bend­ro­sios kai­my­nys­tės ša­lims: Eu­ro­pa ar Eu­ra­zi­ja?

Ly­gia gre­ta anoms ag­re­si­joms ei­na stra­te­giš­kai par­eng­tas in­for­ma­ci­nis ar­do­ma­sis ka­ras jau pa­skelb­tas eu­roat­lan­ti­niam al­jan­sui ir Eu­ro­pos Są­jun­gai, ku­rie įkū­ni­ja de­mo­kra­ti­jų vie­ny­bę prieš ne­de­mo­kra­ti­jas. To­dėl ne­de­mo­kra­ti­jos jų taip ne­ken­čia – na­tū­ra­lu.

ES, pa­ver­tu­si sa­vo tel­kia­mą Eu­ro­pą tai­kos (ne­ka­ria­vi­mo) ir tei­si­nio eko­no­mi­nio bend­ra­bū­vio erd­ve, tu­ri ir ne­abe­jo­ti­nų iš­le­pi­mo ydų bei silp­ny­bių, pra­ra­di­nė­ja ta­pa­ty­bę. Šios ne­ge­ro­vės tai­sy­ti­nos, rei­kia ten bū­ti. Ru­si­jai - prieš­in­gai, tai mais­tas nie­kin­ti ir smerk­ti ES, ar­šin­ti sa­vo an­tieu­ro­pi­nį pro­pa­gan­di­nį ka­rą, kad ry­ti­nės kan­di­da­tės į ES ne­bū­tų vi­du­je vie­nin­gos. Tes­vy­ruo­ja... Jos skel­bia­mos kan­di­da­tė­mis į Eu­ra­zi­ją ir prie­var­tau­ja­mos, įskai­tant pa­pir­ki­mus, ten at­si­dur­ti. Ki­taip – Ru­si­ja pyks, vi­siems at­si­rūgs.

Tas pat įtai­go­ja­ma Lie­tu­vai. Ji lyg Eu­ro­pos Są­jun­go­je, bet dar ne­ži­nia, ko kan­di­da­tė. Už­mirš­kit, lie­tu­viai, ko­kia bu­vo ca­rų Ru­si­ja ir Sta­li­no so­vie­ti­ja – abi žiau­rios už­ka­riau­tie­siems, – tad ša­lin jū­sų ne­už­mirš­tuo­les, žiū­rė­kit aps­pan­gę į ga­li­mai švie­sią Krem­liaus sa­te­li­to at­ei­tį ir da­bar­ti­nius liau­dies links­min­to­jus. Svar­biau­sia, ne­er­zin­kit šei­mi­nin­ko ir mo­kė­kit už du­jas dvi­gu­bai, nes ga­li už­kel­ti tri­gu­bai. O štai iš Va­ka­rų vi­sa­da ėjęs blo­gis ir iš­nau­do­ji­mas. Da­bar dar gė­jai ir ne­aiš­kios šei­mos. Ge­rai, kad prieš tuos bau­bus ko­vo­ja Gra­žu­lis ir Pu­ti­nas. Jų po­li­ti­ka, vy­rai, mums ar­ti­ma.

Be­je, tė­vas ir mo­ky­to­jas Sta­li­nas pus­šim­tį me­tų skie­pi­jo, kad Va­ka­rai am­ži­nai su­pu­vę, o štai jo rau­do­no­ji ti­ro­ni­ja - vi­so pa­sau­lio pro­le­ta­ria­to lai­min­ga tė­vy­nė. Be­lie­ka iš­va­duo­ti li­ku­sią pa­sau­lio da­lį. Tą vi­ru­są Pu­ti­nas nū­nai ir gai­vi­na. Pu­sė­ti­nai pa­si­duo­dam.

Ne­su­py­kit už pa­sa­ky­mą, kaip tuos da­ly­kus ma­tau: Lie­tu­vos eu­ros­kep­ti­kai są­mo­nin­gai ar ne­są­mo­nin­gai lo­šia Pu­ti­no pul­ką-pre­fe­ran­są. Nu­sig­rę­ži­mą nuo Eu­ro­pos (sa­kiau jums, pri­bal­tai, ten ei­da­mi su­kly­do­te!), tad slap­tą mei­lę se­na­jai šei­mi­nin­kei, ne­va mai­tin­to­jai.

„Iš kur be­gau­sim duo­ne­lės“, - vi­sai ne­se­niai dar vai­to­jo kaž­ku­ris iš SSRS bau­džiau­nin­kų, o juk Lie­tu­vos Sei­mo na­rys.

O kas ta Eu­ro­pos Są­jun­ga? Ji ga­ran­tuo­ja vals­ty­bių na­rių pi­lie­čių tei­ses lais­vai ke­liau­ti ir bet kur ES gy­ven­ti, tu­rė­ti vers­lą ir nuo­sa­vy­bę bend­ro­je tar­pu­sa­vy at­vi­ro­je ES erd­vė­je. Tai pa­trauk­lu, to­dėl Eu­ra­zi­jai ne­ge­rai. Ji ma­no, kad vyks­ta var­žy­bos.

Pa­dė­tį ver­tė­tų geo­po­li­tiš­kai su­vok­ti net Jung­ti­nei Ka­ra­lys­tei. Bri­tų val­džios pa­sta­ra­sis ne­pa­si­ten­ki­ni­mas dėl per­ne­lyg di­de­lio vi­so­kių lie­tu­vių ir len­kų antp­lū­džio su so­cia­li­nių iš­mo­kų naš­ta jų nau­ja­jai ar­ba lai­ki­na­jai tė­vy­nei, tai pa­pil­do­mi de­ga­lai į se­ną an­tib­riu­se­li­nį Lon­do­no lau­že­lį. Gal iš­ei­ti mums, da­mos ir džen­tel­me­nai, iš Eu­ro­pos Są­jun­gos klu­bo?

Bri­tai net ga­lė­tų leis­ti sau to­kius žais­mus, sė­dė­da­mi už La­man­šo stip­rūs ka­riš­kai ir po­li­tiš­kai. Lie­tu­vai, geo­po­li­tiš­kai ir stra­te­giš­kai su­spaus­tai pu­ti­ni­jos rep­lių, tai bū­tų sa­vi­žu­dy­bė.

Jo­kie su­si­jau­di­ni­mai dėl pseu­do­pa­trio­ti­nių šū­kių prieš eu­ro­pi­nę že­mės rin­ką ir pa­si­da­vi­mai gud­rau­jan­čioms ma­ni­pu­lia­ci­joms ne­pa­tei­sin­tų Lie­tu­vos maiš­to prieš tau­tų bend­ri­ją, ku­riai ką tik sėk­min­gai pir­mi­nin­ka­vo­me.

Kri­zės me­tu skam­bė­jo pa­sku­bom nu­kal­tas fe­de­ra­lis­ti­nis vais­to pa­va­di­ni­mas: „Dau­giau Eu­ro­pos!“

Tai kė­lė to­les­nį klau­si­mą: Dau­giau, bet ko­kios? Šian­dien pra­de­dan­ti pir­mi­nin­ka­vi­mą Grai­ki­ja, ką tik dėl sa­vo klai­dų vos ne­iš­kri­tu­si iš eu­ro ir net Są­jun­gos erd­vės, mi­nis­tro pir­mi­nin­ko lū­po­mis Stras­bū­re sa­ko aiš­kiau: „Dau­giau ir ge­res­nės Eu­ro­pos.“ Ge­res­nės rei­kia. Kon­kre­tus žings­nis ES jau da­ro­mas, yra Ban­kų są­jun­ga. Dau­giau kon­tro­lės? Taip, ban­kams spe­ku­lian­tams. Ar tai blo­ga pi­lie­čiams? Gal to­kiems ban­kams ne­pa­tiks, ir jie ko­vos už spe­ku­lia­ci­jų ne­prik­lau­so­my­bę. Kai­ry­sis spar­nas griež­tai pa­si­sa­ko prieš Ban­kų są­jun­gą. Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ste­bi pro tvo­ros ply­šį.

Ar­šus po­so­vie­ti­nių kor­tų ir es­tra­di­nių da­du-le­dų mė­ty­mas vėl stu­mia Lie­tu­vą, jos gy­ven­to­jus izo­liuo­tis kul­tū­riš­kai ir po­li­tiš­kai nuo Eu­ro­pos, tad at­si­dur­ti ant Eu­ra­zi­jos mau­ry­no kraš­to. Grės­min­giau­sias su­si­rė­mi­mas „Už Eu­ro­pą – prieš Eu­ro­pą“ at­slin­ko nū­nai ar­dan­tis dėl Pra­nciš­kaus Šliu­žo koor­di­nuo­ja­mo nau­jo re­fe­ren­du­mo. Jis vėl ap­gau­lin­gai ro­do­mas, ne­va tik dėl že­mės par­da­vi­mo iš­im­ti­nai Lie­tu­vos, jo­kiu bū­du ne Lat­vi­jos ar Is­pa­ni­jos pi­lie­čiams, nors pa­tys Lat­vi­jo­je mie­lai nu­si­per­kam. (Ot, bū­sim gud­rūs ir ne­do­ri lei­šiai! Jų že­mę pirk­sim, o jiems pirk­ti ne­lei­sim!) Iš ti­krų­jų ten pri­kiš­ta, į tą re­fe­ren­du­mą, ne tik Eu­ro­pos su­tar­ties su­lau­žy­mas, bet ir dar ke­lio­li­ka par­aly­žiuo­jan­čių spąs­tų. Lyg dar ne­ga­na at­si­li­kę nuo es­tų, jau ir lat­vių, sa­vais kie­mais klam­po­jam.

Vi­siš­ka de­ma­go­gi­ja ir klai­di­ni­mas – ly­gin­ti re­fe­ren­du­mi­nės įtam­pos kė­li­mą Lie­tu­vo­je su pa­dė­ti­mi Ukrai­no­je. Ten pa­žan­gio­ji vi­suo­me­nės da­lis, pa­va­din­kim, Mai­da­nas – už Eu­ro­pą ir Eu­ro­pos Są­jun­gą. Re­trog­ra­diš­kie­ji oli­gar­chai ir Vla­di­mi­ro Ja­nu­ko­vi­čiaus kla­nas - už se­ną­ją ko­rup­ci­ją ir sąs­tin­gį. Tai Pu­ti­no pul­ka.

Lie­tu­vo­je pa­dė­tis prieš­in­ga. Pa­grin­di­nės po­li­ti­nės par­ti­jos ir Pre­zi­den­tė – už tęs­ti­nę va­ka­rie­tiš­ką, pa­va­din­kim, Ko­vo 11-osios kryp­tį. Po­pu­lis­tai po­pu­liu­kai nuo rau­do­nų­jų pa­lec­ki­nin­kų iki trum­pa­re­gių (tur­būt) tau­ti­nin­kų – prieš Eu­ro­pą ir Eu­ro­pos Są­jun­gą. Tai at­ža­ga­rei­viš­ka kryp­tis, vėl Pu­ti­no pul­ka. Są­mo­nin­ga ar ne­są­mo­nin­ga to­kia svaigs­tan­čių lie­tu­vių veik­la, jam tai vie­no­dai „ro­do“. Kar­tu žy­giuo­jan­tys Pa­lec­kis ir Pa­nka – ko ge­riau be­rei­kia. Kur din­go po­li­ti­kas Mur­za? Bet vi­sa tai bū­tų nie­kai, jei ne dau­ge­lio nuo­šir­džių žmo­nių an­ga­ža­vi­ma­sis.

Čia man ir sa­ko: Ar ne­ma­tei, ko­kie par­ašai ly­di teks­tą, rei­ka­lau­jan­tį šven­tos re­fe­ren­du­mo tei­sės, – nors į be­dug­nę?

Ma­čiau ir tuos gar­bin­gus 25 par­ašus, ir pūs­tos re­to­ri­kos teks­tą, ku­rio vie­nuo­li­ko­je sa­ki­nių aš­tuo­nis­kart įterp­tas už­bu­riąs žo­dis Tau­ta bū­ti­nai di­džią­ja rai­de. Per­do­za­vi­mas. Ka­žin, ar pa­si­ra­šan­tie­ji įdė­miai skai­tė ir ar pa­tys taip ra­šy­tų. Ti­kriau­siai ra­šo­ma­si už idė­ją – ne­leis­ti par­duo­ti že­mės Eu­ro­pos už­sie­nie­čiui. UA­B-ui, ku­rio ak­ci­nin­kai nors iš Se­ne­ga­lo – la­bai pra­šom, tik su­spė­kit. Pra­ne­ša­ma, kad jau gruo­džio mė­ne­sį vy­ko di­džiu­lis šven­to­sios že­mės par­da­vi­mas ne­ži­nia kam. Gaiš­ta­me lai­ką pa­trio­ti­nėms ais­troms, užuot ne­del­sia­mai pri­ėmę, pa­vyz­džiui, Že­mės fon­do vie­šu­mo įsta­ty­mą. Spe­ku­lian­tams jis ne­pa­tik­tų, esa­mo­ji pa­dė­tis iš­kil­tų į vie­šu­mą, to­dėl ge­riau yra nu­krei­pian­tis dė­me­sį triukš­mas.

Gal dar „vi­suo­me­nei“ pa­vyks už­kirs­ti ke­lią bend­ruo­me­ni­nės reikš­mės iš­ka­se­nų (mo­lio, žvy­ro) nau­do­ji­mui be spe­cia­laus re­fe­ren­du­mo, nes tiks­luo­se taip įra­šy­ta – tik re­fe­ren­du­mu! Gal pa­vyks ir at­si­ver­ti pa­leng­vin­tų re­fe­ren­du­mų azar­ti­niam ka­zi­no bet ku­riuo klau­si­mu.

Ne­gau­sim toj ko­šėj nė se­pa­ruo­tos tė­vy­nės, ne tik Eu­ro­pos ke­lio, už­tat vyks „Vi­kon­dos“ bal­suo­to­jų per­ma­nen­ti­nės vai­šės.

Dvi­de­šimt pen­ki. Ne avan­tiū­ris­tai (be­veik vi­si). Ne agen­tū­ra. Ne Pa­lec­kis su Pa­nka, tie ap­dai­riai pa­lik­ti še­šė­ly­je. Tad jei­gu 25 rim­ti žmo­nės pri­sii­ma at­sa­ko­my­bę už pa­sek­mes, man leng­viau. Ga­lų ga­le, pers­pė­jau. Ne­bal­suo­siu. Iš­si­ka­siu ki­bi­rą mo­lio pa­žeis­da­mas Tau­tos va­lią po p. Šliu­žo re­fe­ren­du­mo, kad bū­čiau tei­sia­mas.

Ryš­kė­ja ge­ne­ra­li­nis tau­tos pa­si­rin­ki­mas.

Eu­ro­pą mes­ti ar tai­sy­ti?

O Lie­tu­vą – mes­ti ar tai­sy­ti?

Sa­vi­žu­dy­bių ma­dai pri­va­lo­me prieš­in­tis vi­suo­se lyg­me­ny­se. Ga­lų ga­le, nors Die­vas ne­pri­ta­ria, bet pa­var­gęs Eu­ro­pos žmo­gus tu­ri to­kią liūd­ną tei­sę. Tur­būt ir tau­ta, pa­sa­kys kai ku­rie fi­lo­so­fai.

lzinios.lt