2019 m. rugsėjo 19 d.

 

Vilnius žudosi iš lėto

Paskelbta: 2010-12-14 09:36 Autorius: ekspertai.eu
DumblasOre – pavojingos dujosUAB „Vilniaus vandenų“ dumblo kompostavimo aikštelėje prieš 6 metus atlikti tyrimai Vilniaus miesto gyventojams nieko gera nežada. „Tiriant rasta apie 40 merkaptanų dujų rūšių, – pasakojo Vilniaus regiono gyventojų bendruomenių aplinkos komiteto atstovas, energetikos specialistas Algirdas Jaruševičius. – Nuodingiausias metilmerkaptanas. Merkaptanai priskiriami nuodingoms medžiagoms, tad matuojant nuodus imamas pats pavojingiausias ir tada skaičiuojama. Žinoma, daug kas sakys, kad tai netikslūs duomenys, bet aiškindamiesi tyrimo duomenis mes neturėjome pasirinkimo.“ Klaidina žmones Kadangi tiriant merkaptanų dujos nebuvo išskaidytos į grupes, norint įvertinti būklę buvo apskaičiuota didžiausia žala. „Apskaičiavome, kad jei pavojingiausių merkaptano dujų leistina norma yra 1,67 miligramo kubiniame metre, tyrimo rezultatai normą viršijo 180 tūkstančių kartų, – sakė specialistas. – Valdininkai teigia, kad faktai – išgalvoti. Taršos matavimo stotelės irgi nieko blogo neva nerodo. Taip ir klaidina visuomenę, nes tos stotelės net neturi tokios funkcijos – jos nefiksuoja amoniako ir merkaptano dujų.“ Kaip pasakojo A. Jaruševičius, dumblo kompostavimo aikštelėje UAB „Vilniaus vandenys“ apdirba ne tik nuotėkų dumblą. Fekalijos maišomos su kitomis šiukšlėmis. „Išduotas leidimas vežti ir gyvulių atliekas. Valdininkai sako, kad tai nėra tiesa, bet darbininkai sako priešingai: naktimis, vakarais vis dėlto iš visos Lietuvos suvežamos gyvulių atliekos“, – faktus vardijo A. Jaruševičius. Neturi laboratorijų Neseniai atlikti tyrimai gąsdinamų duomenų nerodė. Nes paprasčiausiai kenksmingos medžiagos nebuvo tirtos. „Tirtas tik amoniakas. Jis viršijo leistiną normą, manau, merkaptanų dujos būtų viršijusios taip pat, – pasakojo A. Jaruševičius. – Merkaptanai sukelia vėžio susirgimus, veikia inkstus, kepenis, amoniakas dirgina kvėpavimo sistemą. Sukelia alergiją, kosulį, galvos svaigimą. Aplinkos apsaugos institucijos vengia laboratorijų, įrengtų pagal Europos Sąjungos reikalavimus, nors tam ES skiria milžiniškas lėšas. Dabar institucijos turi puikų pasiteisinimą, esą nėra su kuo išmatuoti.“ „Senovė“ – neįveikiama „Pavyzdžiui, UAB „Senovė“ veikia be filtrų ir degina medicinines atliekas iš didžiosios dalies Lietuvos. Tai ne tik amputuotos galūnės, bet ir vaistai, termometrai ir t.t.“ – sakė A. Jaruševičius. Čekijos įmonė „SMS CZ“ 2006 m. „Senovės“ įmonei pristatė, sumontavo ir pradėjo eksploatuoti pavojingų medžiagų deginimo technologijos įrangą. „Po vienų metų atvyko patikrinti, – kalbėjo A. Jaruševičius. – Pasirodo, filtrai buvo nenaudojami, į orą plūdo kenksmingos medžiagos. Čekijos įmonė kreipėsi į Seimą ir kitas specialiąsias tarnybas. Nustatyta, kad 1 000 kartų viršytos teršimo normos. Surinktą medžiagą atidavėme prokuratūrai.“ Čekų atsisakė „Be to, „SMS CZ“ įstatytas kompiuteris, turintis rodyti visus duomenis, buvo perprogramuotas, nors priėjimą prie šios sistemos turi tik Čekijos įmonė, – sakė A. Jaruševičius. – Surinkę duomenis kreipėmės į prokuratūrą, tačiau gavome atsakymą, kad reikalinga ekspertizė. Jos kaina – 10 tūkst. Dabar visi šie procesai sustoję, o įmonė atliekas degina. Vadovaujamasi mintimi, kad geriau deginti, nei nedeginti.“ Net Maskva susitvarkė „Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija nieko neparodo, jos jautrumo rodikliai – labai žemi, – sakė A. Jaruševičius. – Pasaulio organizacija „Greenpeace“ pateikė duomenis, kad prie komunalinių atliekų deginimo įrenginių gyvenantys žmonės 7 kartus dažniau serga vėžiu. Tačiau tokie tyrimai buvo padaryti po 15 metų gyvenimo šalia šių įrenginių. Net Maskvoje, kuri jau Lietuvoje laikoma netvarkos simboliu, panašias 4 atliekų deginimo stotis uždarė, nugriovė ir pastatė daug toliau nuo miesto.“ Kaminai – kenksmingiausi Didžiausią žalą Vilniaus miestui daro ne šie, bet dar kiti įrenginiai. Termofikacinės elektrinės VE-2 ir VE-3 ypač kenksmingos mūsų sveikatai. „Kai lauke smogas, rūkas, viskas sėda žemyn, – kalbėjo A. Jaruševičius. – Žiemą kaminus kūrena dar stipriau. Pavojinga per atodrėkį. Šiandien tai didžiausi teršėjai, jie į orą išmeta sierą, azotą, susidaro rūgštieji lietūs, dioksinas. Šiuose kaminuose nėra filtrų.“ Taupo pinigus Anot A. Jaruševičiaus, atliekų deginimo įmonių 50 proc. išlaidų sudaro filtrai. „O kam jie? Be jų traukia geriau, sąnaudų mažiau, – teigė A. Jaruševičius. – Baltupiuose yra VE-8, bet jos niekas nenaudoja, nors ji modernesnė. Motyvas tas, jog čia daug patogiau, kurą daug paprasčiau atvežti. O šiaip paėmus, net Elektrėnų elektrinė atitinkamomis oro sąlygomis mums pavojinga.“ A. Jaruševičiaus teigia, kad pavojingiausios vietos – Grigiškės, Lazdynai, Pilaitė, Trakų Vokė, Karoliniškės, Šeškinė, Viršuliškės... Tačiau taršos debesys migruoja priklausomai nuo oro sąlygų. Naudojo kare Iš šios išvardytos kenksmingų medžiagų grupės baisiausias nuodas yra dioksinas. „JAV per Vietnamo karą mėtė oranžines bombas, kad miške nukristų lapai ir būtų lengviau pastebėti priešininkus, – sako A. Jaruševičius. – Tame regione iki šiol labai didelis apsigimimų skaičius, daugėja vėžio susirgimų.“ Fekalijos teka į Nerį Po senamiesčiu esanti kanalizacija pradėta statyti 1912 metais. Statybos buvo sustabdytos per I pasaulinį karą ir baigtos per II pasaulinį karą. Nuo tada jokio remonto neatlikta. Dėl pinigų stygiaus nebuvo įrengtos nuotėkų valymo stotys. „Dabar jas įrenti ir nukreipti nuotėkas būtų brangu ir sudėtinga, – pasakojo biospeleostologijos pradininkas Lietuvoje Daumantas Liekis. – Visos nuotėkos suteka į vieną centrinį kolektorių ir tada – tiesiai į Nerį. Pavasarį stovint šalia tos vietos aiškiai juntamas nuotėkų tvaikas... Viskas pasenę. Kanalizacijos viduje gyvena įvairūs mikroorganizmai, kurie gali sukelti ligų.“ Anot D. Liekio, šiuose nuotėkų vamzdynuose, esančiuose po senamiesčiu, gyvena ir apie 4 rudųjų žiurkių gaujos. „Vienoje gaujoje gali būti nuo 20 iki 50 individų, – sakė D. Liekis. – Jos per buto vamzdynus, klozetus gali patekti pas namo gyventojus ir per savo šlapimą platinti įvairiais ligas.“ Nors, pasak specialisto, mūsų laikais žiurkės nėra tokios pavojingos, kokios buvo seniau. Tvarkydami gali sugriauti Šiuo metu UAB „Vilniaus vandenys“ pradėjo šią kanalizaciją tvarkyti. „Tačiau įmonė tvarko negailestingai ir naikina kultūros paveldą, – teigė D. Liekis. – Tad šiuo metu imamės priemonių užkirsti kelią niokojimui ir rasti kitą sutvarkymo būdą.“ Nesaugomos vandenvietės „Žaliosios Lietuvos“ redaktorius Andrius Gaidamavičius perspėjo, kad pavojus gresia ir Vilniaus vandenvietėms. „Į šias vandenvietes gali patekti kas tik nori, – sakė A. Gaidamavičius. – Joms nėra suteiktas strateginio objekto statusas. Lietuva yra unikali šalis, nes mes galime drąsiai gerti vandenį iš čiaupo. Tačiau jei nutiktų nors mažas incidentas vandenvietėse, gali kiti rimtų problemų.“ Žaliųjų atstovas kaip grėsmės šaltinį dar įvardijo ir smėlio bei druskos mišinį, kuris kenkia augmenijai ir gadina kelių dangą bei automobilius. „Tokio dydžio mieste kaip Vilnius yra per daug mašinų. Viešojo transporto sistema galėtų veikti geriau, o dviračių takai – lyg karikatūros“, – komentavo A. Gaidamavičius. Ekonomika.lt
 
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
Kalba redaguota ekspertai.eu
 
Komentarai

 
Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras