Sakoma, kad gimtinė, gimtasis kraštas – kiekvieno žmogaus pradžių pradžia. Bet ar gerai pažįstame savo Lietuvą? Ką galime apie gimtąjį miestą ar rajoną, parapiją, čia gyvenančius žmones, tradicinę krašto kultūrą ir jos paveldą papasakoti atvykusiems svečiams?
Kad krašto istorija daugelio mūsų sąmonėje neliktų balta dėmė, „Versmės“ leidykla leidžia „Lietuvos valsčių“ monografijų seriją - daugiatomę lokaliosios istorijos enciklopediją. Tai analogų Lietuvoje ir užsienyje neturintys leidiniai apie miestų ir miestelių, kaimų, vienkiemių ir apylinkių istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų. Jau išleistos 22 monografijos (27 jų tomai), rengiama dar 80 knygų. "Versmė" tikisi, kad 2018-iais minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį šią enciklopeciją sudarys kaip tik šimtas tomų.
Knygų pradžia - ekspedicijos
Ekspedicijos – tradicinė „Lietuvos valsčių“ monografijų pradžia. Šią vasarą „Versmė“ rengia 21 kompleksinę lokalinių tyrimų ekspediciją, tad nuo 1999-ųjų jų bus surengta jau 114.
Birželį net dvi ekspedicijos vyko Vilkaviškio rajone - Gražiškiuose, Bartninkuose ir Lankeliškiuose. Būsimų straipsnių autoriai vasaros pradžioje dairėsi ir po Alantą bei jos apylinkes (Molėtų r.), Palangą.
Liepą ekspedicijų bus ypač gausu: Panevėžyje, Mosėdyje (Skuodo r.), Kelmėje, Skuode, Žygaičiuose (Tauragės r.), Pabradėje (Švenčionėlių r.). Rugpjūčio mėnesį "Versmė" keliauja į Kupiškį, Dūkštą (Ignalinos r.), rugsėjį – į Pakruojį. Pakartotinės ekspedicijos jau antrą vasarą vyks Palangoje
, Druskininkuose, Raseiniuose, Babtuose, Vievyje ir Ramygaloje.
Architektas Antanas Rupeika, vadovavęs Gražiškių, Bartninkų ir Lankeliškių ekspedicijoms, su leidykla bendradarbiauja jau beveik dešimtmetį, o rengti monografijas apie šiuos valsčius jį paskatino noras įamžinti savo gimtinę, buvusią Gražiškių apylinkėse. Architekto senelis Pijus Jasulaitis, gimęs Lankeliškių valsčiuje, buvo drožėjas, dėstė Seirijų, o vėliau ir Panevėžio amatų mokyklose, sukūrė šoninius altorius Bartninkų ir Lankeliškių bažnyčioms, o Lankeliškių bažnyčiai - sakyklą.
Lietuvos edukologijos universiteto doc. dr. Egidijus Mažintas taip pat prisipažįsta, kad rengti monografiją apie Raseinių valsčių ėmėsi norėdamas įamžinti tėvų, senelių ir savo gimtinę (jo senelis Boleslovas Jackevičius dirbo ir burmistru Raseiniuose), o prisiminimai apie paauglystės ir jaunystės miestą Druskininkus įkvėpė ryžto imtis knygos ir apie šį valsčių.
Kaip sakė valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas Venantas Mačiekus, parengęs jau devynias „Lietuvos v
alsčių“ monografijas, po mūsų kaimus ir miestelius keliaujantys ekspedicijų dalyviai ne tik po kruopelę renka Lietuvos istoriją, bet ir patiria ją emociškai, per bendravimą su žmonėmis pajusdami savo kraštą. Tai ypač svarbu jaunimui.
Dešimtadalis straipsnių - moksliniai
Ekspedicijose dalyvaujantys istorikai, kalbininkai, etnografai, sociologai, geologai, gamtininkai, kraštotyrininkai ir žurnalistai lankosi pas vietos gyventojus ir užrašo jų prisiminimus, renka duomenis apie krašto gamtą, istoriją, švietimą, kultūrą bei kultūrinį gyvenimą, įvairių tautų atstovų gyvenseną, tarmių, vietos šnektų ir tautosakos ypatumus, įžymius žmones. Nemažai straipsnių rašoma ir apie kalendorinius, šeimos papročius, liaudies išmintį, mokyklų, bibliotekų, kolūkių istoriją, taip pat apie šiandieninį gyvenimą, veikiančias įstaigas ir organizacijas, verslus.
Vienus straipsnius rašo mokslininkai, kitus – žurnalistai, vietos gyventojai ir kraštotyrininkai. Siekiama, kad kiekvienoje monografijoje būtų apie dešimtadalį mokslinių straipsnių, kurių mokslinę vertę nustato leidykloje prieš penkerius metus sudaryta Mokslo darbų komisija. Kai kurie leidiniai rengiami labai ilgai – kartais net iki 10 metų - o mokslininkams rūpi, kad apie jų tyrimus sužinotų kiti, tad šie darbai publikuojami internete, kur juos gali perskaityti visi besidomintys.
Prisiminti senieji valsčiai
Kodėl „Lietuvos valsčių“ enciklopedijos tomai leidžiami apie buvusius valsčius, o ne apie rajonus ar parapijas? „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas sako, kad serijos pavadinimas pasirinktas ne atsitiktinai. Valsčiai, susiformavę XIX a. viduryje, iki jų panaikinimo 1950-iais buvo mažiausi ir palyginti stabilūs administraciniai-teritoriniai vienetai, kurie jungė tapačios etninės kultūros žmones – valsčių ribos paprastai atitiko ir parapijų, o kartu ir šnektų ribas. Tad serijoje rašoma visos Lietuvos lokalinė istorija ir pateikiama kaip homogeniškų teritorinių darinių – valsčių – istorijų visuma. Kelis šimtmečius vienoje teritorijoje gyvenę, to paties dvasinio centro - parapijos - telkti žmonės sukūrė mikrokultūrą, išsiskyrusią savita šnekta ir įvairiais tradicinės kultūros ypatumais. Parapija ir valsčius buvo pagrindiniai orientyrai, apibrėžiantys kaimo žmogaus kilmę, o kartu ir esminė tapatumo dalis.
Dar ne per vėlu?
Šis klausimas dažnai kyla, kalbant apie ekspedicijas ir lauko tyrimus. Dar broliai Jonas ir Antanas Juškos XIX amžiuje sakė, kad po poros dešimtmečių gali nelikti ko užrašinėti - seni žmonės miršta ir nusineša nebūtin daug vertingų dalykų. Tačiau ekspedicijos organizuojamos iki šiol. Anot žymaus kraštotyrininko V.Mačiekaus, šie tyrimai ypač svarbūs tradicinės kultūros tyrinėtojams - etnografams, kalbininkams ir tautosakininkams - o taip pat gamtininkams bei sociologams. Vis mažiau lieka senosios kartos žmonių, gimusių iki 1930-ųjų ir gyvenusių žemdirbių kultūros aplinkoje, galinčių pasakoti apie tradicinius papročius, verslus, gyvenimo būdą, išlaikiusių savo šnektą, žinančių tautosakos. Tad tyrėjams mąžta galimybių sukaupti etnografinių, tautosakos, kalbos ir šnektų faktų, mažėja ir renkančiųjų šią medžiagą, o daugėja besidominčių vietos istorija ir gamta.
„Dar įmanoma rinkti etnografinę, tautosakos, kalbos medžiagą, bet tam reikia būti kruopščiai pasiruošus“, - pabrėžė V.Mačiekus.
Pagrindinė jo domėjimosi sritis - paprotinė teisė. Ar ji dar gyva lietuvių sąmonėje? Anot V.Mačiekaus, papročių teisei, kuri yra susiklostė per šimtmečius ir vadovaujasi tik teisingumo kriterijumi, kiekvienos tautos tradicinėje kultūroje tenka gana svarbi vieta. Sovietmetis atnešė daug neteisingumo, jo yra ir mūsų laikais. Dabar papročių teisė jau mažai gyva, nors Civiliniame kodekse numatyta, kad kai kuriais atvejais jos normas galima taikyti. Pernelyg pasikeitė gyvenimo būdas, bet vertindami nusikaltimus ar teismų darbą vyresni žmonės dar vis dėlto remiasi pasąmonėje išlikusiu teisingumo kriterijumi.
"Versmė" kviečia į talką
Tad šią vasarą Lietuvos tyrinėtojai ir vėl lanko miestelių bei kaimų gyventojus, teiraujasi apie krašto praeitį, buitį, papročius, užrašinėja jų pasakojimus, prisiminimus, tautosaką.
Nuoširdžiai kviečiame į talką visus geros valios žmones, gyvenusius ar gyvenančius buvusio valsčiaus teritorijoje. Padėkite rasti tuos, kurie gerai žino vietos istorijos įvykius, ypatingesnes vietas, yra išlaikę šviesią atmintį. Parodykite ekspedicijų dalyviams, ką esame išsaugoję iš savo tėvų ir protėvių palikimo - nuotraukas, laiškus, kitus dokumentus. Pasidalikite žiniomis apie mūsų kraštą, atsakydami į klausimus, kuriuos parengė ekspedicijų dalyviai. Visa tai bus užfiksuota ir apibendrinta monografijų straipsniuose, nurodant pateikėjų vardus ir pavardes, o vėliau – perduota mokslo institucijų saugykloms.
Kas suguls į būsimąsias knygas, ką dar sužinosime apie savo kraštą ir galėsime įamžinę palikti kitiems - priklauso nuo kiekvieno žmogaus, kuris šiandien gyvena buvusio valsčiaus teritorijoje.
Siekis – aprėpti 408 valsčius
Kraštotyros entuziastai įsitikino, kad nors Lietuva ir nedidelė, bet norėdamas aplankyti visus 408 buvusius valsčius, didesnius miestelius bei daugybę kaimų, tam turėtum paskirti visą gyvenimą. Juk nedaug tautiečių gali pasigirti, kad yra apėję ar apvažiavę visą Lietuvą ir pažįsta visus jos kampelius. Bet šio pažinimo alkio genami entuziastai tvirtina, kad mūsų kraštas yra toks įdomus ir gražus, jog išvažiuoti kur nors svetur net nesinori ir geriausios atostogos yra būtent čia, Lietuvoje. Kai kam – net ekspedicijose. Juk nuo įprastinio darbo gali puikiai pailsėti, bent trumpam tapęs per kraštą keliaujančiu tyrinėtoju...
[gallery columns="7"]
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
