Vėl nenusisekė „Nacionalinė energetikos nepriklausomybės strategija“

Nuo 1993 metų kartu su JT ir ES mokslo bei plėtros institucijomis dalyvaudami Lietuvos energetikos mokslo ir praktinio vystymo uždavinių sprendime, sukūrę Lietuvos vėjo energetikos šaką, kuri jau šiandien parūpina virš pusės visos Lietuvoje pagaminamos elektros energijos, pagrįstai darome išvada, kad:

1. Pateiktas Teisės akto projektas Nr. 17-8239 neatitinka Europos Sąjungos žaliojo ir mėlynojo augimo strategijų, dabartinės Lietuvos Respublikos Vyriausybės Darnios Lietuvos programos reikalavimų ir savo esme yra žalingas Lietuvos valstybei ir jos žmonėms, kadangi jis yra nukreiptas ne į nacionalinės pažangos skatinimą, bet į siaurų verslo grupių (tame skaičiuje – ne Lietuvos) interesus kuo ilgiau išlaikyti išeinančios su deginimu ir importu susietos energetikos technologijas ir verslus. Jo priėmimas lemtų dar gilesnę šalies ūkio stagnaciją, žmonių skurdinimą, nepasitenkinimą, regionų naikinimą ir emigraciją.

2. Jau bene septintą kartą pasirenkamas Lietuvos energetikos pažangos sulaikymo strateginis scenarijus, nukreiptas ne į spartesnį pažangių technologijų energetikoje: vėjo ir saulės energetikos, išmaniųjų namų ir elektrinio susisiekimo, įdiegimą, bet į akivaizdžiai neperspektyvių ir išeinančių taršių bei žalingų žmonų sveikatai naftos, dujų ir centralizuoto energetikos importo kuo ilgesnį išlaikymą.

3. Skambiai vadinama Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija iš esmės yra melagingas, klaidinantis ir žalingas Lietuvos valstybei ir tautai dokumentas, kadangi jis nukreiptas ne į Lietuvos žmonių – vartotojų ir SVV įmonių gerovės bei galimybių gerinimą. Savo esme jis turėtų būti pavadintas „Energijos tiekėjų gerovės kėlimo afera“ Lietuvos ir Lietuvių tautos naikinimo sąskaita.

4. Lietuvos mokesčių mokėtojų ir ES lėšų investavimas ir panaudojimas siekiant plėsti dujų sektorių, kai šio kuro vartojimas drastiškai mažėja, tolesnis energetikos centralizavimas sutelkiant lėšas ir intelektą energetikos monopolinėse „Lietuvos energijos“, „Litgrid“ ir kt. įmonėse, siekimas kuo ilgiau išlaikyti žalingą žmonių sveikatai naftos produktų deginimą, niekaip nedera su ES socialinės ekonomikos, darnaus vystymosi, lygių galimybių, regionų plėtros ir Inovacijų sąjungos tikslais.

5. Valstybės saugumo tarnybos privalo įvertinti galimai nusikalstamą antivalstybinę veiklą, kada per laikotarpį iki 2050, kol ketinama neatsisakyti elektros energijos importo, iš Lietuvos išplauktų per 4,6 mlrd. eurų, kurių ženkli dalis patektų į nedraugiškų Lietuvai šalių - Rusijos ir Baltarusija karinį - pramoninį kompleksą ir būtų panaudojama ginkluotai konfrontacijai su Lietuva ir kitomis pažangiomis šalimis.

6. Antivalstybiška yra ir tai, kad Lietuvoje nuolat siekiama nuslėpti nuo visuomenės faktą, kad dabartinių vėjo elektrinių savikaina dėl technologijų tobulėjimo yra tiek sumažėjusi, kad jų įrengimui nebereikalinga valstybės parama. Parengtos ir baigiamos rengti jūros vėjo elektrinių projektų poveikio aplinkai ataskaitos liudija, kad jų įgyvendinimas leistų įrengti 1500 MW vėjo elektrinių jūroje, kas įgalintų visiškai išvengti elektros energijos importo jau iki 2021-2023 metų. Tai įgalintų paliekamas šalyje virš 3,5 mlrd. eurų lėšas nukreipti vietos pažangių verslų skatinimui ir emigracijai mažinti. Dabar gi kurpiami planai, kaip visiškai atsisakyti jūros vėjo energetikos plėtros.

7. Europos Sąjungos žaliojo augimo strategija grįsta tuo, kad dabartiniu metu vien „žalios“ – neteršiančios aplinkos ir nekenkiančios žmonių sveikatai technologijos yra pajėgios užtikrinti spartėjantį ekonomikos augimą, kaip tai akivaizdžiai patvirtina vienintelės ES augančios ir buksyruojančios visą ES Vokietijos ūkio pasiekimai dėka pažangių vėjo, saulės, išmaniųjų namų ir elektrinio transporto technologijų plėtojimo. Čia skatinami vėjo ir saulės energetikos kooperatyvai bei decentralizuoto gyvenviečių aprūpinimo energetika. Nežiūrint į ženklų išeinančių deginimo technologijų verslų pasipriešinimą, Vokietijos valstybė pirmauja technologijų pažangoje.

8. Europos Sąjungos mėlynojo augimo strategija grįsta ES Integruota jūrine politika (2006), pagal kurią jūros artumas suteikia milžiniškas galimybes plėtoti tokias augančias technologijas, kaip jūrų ir pakrančių turizmas, akvakultūra, jūrinės biotechnologijos ir gavyba be jūrinė energetika. Mūsų atlikti tarptautinių projektų tyrimai rodo, kad sutelkus su jūra susietas veiklas į natūralų Jūrų klasterį pajūryje, įsteigus Jūrų tarybą ir Jūrinę administraciją, atsivertų virš 20 mlrd. eurų potencialas, susietas vien su vėjo elektrinių pramone ir energijos gamyba pajūryje.

9. Nusižengiant ES energetikos demonopolizavimo principams ir reikalavimams, Lietuvos energetika mokesčių mokėtojų ir ES lėšų panaudojimo sąskaita vystoma priešingai bendrosioms energetikos pažangos – decentralizavimo ir dekoncentravimo tendencijoms. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, buvo panaikinta Energetikos ministerija, o elektros energijos perdavimą ir skirstymą sėkmingai vykdė rajoniniai elektros tinklai. Tačiau nedraugiškoms Lietuvos žmonėms jėgoms sumanius statyti naują atominę elektrinę (LeoLT, Visagino), siekiant sukaupti daugiau valstybės lėšų ir politinių pajėgų, buvo atkurta Energetikos ministerija, energetikos ūkis sutelktas valstybės rankose. Kilus tautos pasipriešinimui, pagaliau atsisakyta nuo branduolinės energetikos vystymo planų. Tačiau jos įrankiai – valstybinė energetikos monopolija („Lietuvos energija“, „Litgrid“ ir kt.) ir Energetikos ministerija išliko. Kam gi tai naudinga? Nėra jokia paslaptis, kad valstybė čia tik priedanga. Pagrindiniai naudos turėtojai yra grupė asmenų, faktiškai kontroliuojančių energetikos sektoriaus veiklą ir sulaikanti jo plėtrą savo ir užsienio šalių interesais. Apie tai nekartą buvo rašyta spaudoje ir rodyta per LRT. Stebėtina, kad nei Seimas, nei Prezidentė, nei valstybės saugumo tarnybos nesiima veiksmų svarbaus valstybei ir jo žmonėms energetikos sektoriaus racionalizavimui sutinkamai su nacionaliniais interesais.

10. Reikalinga Nacionalinė energetikos pažangos strategija, kaip įrankis atmesti visus Lietuvos nelemtą lyderystę praktiškai visose pasaulio blogybėse lemiančius trukdymus. Kaip gi galima skristi aukštyn, kai tave „laiko už kojų“ praeities atgyvenos. Išeinančių naftos, dujų, atominės energetikos, centralizuoto tiekimo ir kitas atgyvenusias technologijas verta minėti tik jų utilizavimo ir pasekmių šalinimo prasme. Strategijos yra kuriamos vien augančių – akivaizdžiai pažangių technologijų plėtojimo sąskaita. Štai, žmonija neplanuoja, kiek žmonių numirs per ateinančius dešimtmečius, bet numato, kiek jų priaugs. Augančios jau minėtos energetikos technologijos Lietuvoje yra išbandytos, pasitvirtino, pasiteisino ir tik jas reikia planuoti ir plėtoti – vėjo ir saulės energetikos, išmaniųjų namų ir elektrinio išmanaus susisiekimo. Kam tai dar gali būti neaišku?

Vaizdo filmas „Pietų Baltijos švariųjų technologijų link“: