Valstybės ir Tautos apsisprendimo metas

Šis pranešimas perskaitytas per Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferenciją Seime 2013 02 13

Pažiūrėkime realybei į akis. Pykome dėl A. Kubiliaus ir D. Grybauskaitės vadovavimo metu valstybės praskolinimo nuo 17 iki 50 mlrd. Lt. Šiandien žvelgiame į akis visiškam valstybės žlugimui, kuris dengiamas populistiniais valdžios postringavimais apie energetinę nepriklausomybę, tariamą euro svarbą. Visagino AE projekto tiesioginės statybos išlaidos - apie 25 mlrd. Lt (uždarymas ir atliekų laidojimas – pagal praktiką kiekvienas jų - dar po tiek pat, t. y. dar 50 mlrd. Lt), SGD terminalas (jis būtinas, bet ne trigubai didesnis nei mūsų poreikiai) – apie 2,5 mlrd. Lt, euro įvedimas ES nurodymu euro zonos valstybėms gelbėti ir eurui įvesti - 21 mlrd. Lt, iš kurių turime tik 1,3 mlrd. Lt, ir įsipareigojame ES reikalavimu skirti papildomas lėšas, nes dabartinis euro zonos valstybių stabilizavimo fondas sudaromas tik dėl 20 % jų probleminių paskolų. Valdžia naujam centrui atiduoda ne tik mūsų valstybės finansų tvarkymą, bet ir valstybės rezervus, kurie 107 % dengia litą (8,5 mlrd. JAV dolerių), su visu Lietuvos banku ir jo turtu. Š. m. sausio 23 d. Prezidentės teikimu šį valstybės turtą Seimas atidavė Lietuvos bankui, kad stojant į euro zoną šis turtas atitektų ECB. Pensijų grąžinimas ir kultūros darbuotojų atlyginimai – nė motais.

Klausimas toks – valdžia mus laiko kvailiais ar pati tokia yra? Pateiktų skaičių fone apgailėtinai atrodo argumentukai dėl konvertavimo išlaidų ar investicijų pritraukimo. Investicijoms pritraukti reikia ne valiutos, o sudaryti investicijoms palankias sąlygas. Finansų ministro R. Šadžiaus vasario 11 d. pareiškimas, kad „li­tas jau įvyk­dė sa­vo už­duo­tį. La­bai su­dė­tin­gą už­duo­tį – su­val­dy­ti inf­lia­ci­ją Lie­tu­vo­je... li­tas, kaip eu­ro pa­kai­ta­las, sa­vo vaid­me­nį jau su­vai­di­no... vie­nin­te­lis bū­das Lie­tu­vos eko­no­mi­kai to­liau sėk­min­gai ju­dė­ti į prie­kį... per­sės­ti iš ati­tar­na­vu­sios ma­ši­nos į nau­ją, šiuo­lai­kiš­ką, ga­lin­gą au­to­mo­bi­lį, ku­ris yra eu­ro zo­na“ yra žinomai melagingas. Jei R. Šadžius nesupranta, ką daro, jis negali būti finansų ministru. Visų pirma ne mes stojame, o mus verčia tai daryti, t. y. prarasti esminį valstybingumo ir ekonomikos valdymo įrankį, gelbėti skęstančią euro zoną savo paskutiniais resursais ir naujomis prisiimtomis milžiniškomis mūsų skolomis. Atsisakome savo atsargomis 107 % padengto lito, atiduodame atsargas ECB ir primokame dešimtis milijardų litų tam, kad dalyvautume, anot Danijos užsienio reikalų ministro H. Nielseno, nerimtame rizikingame projekte. Euro zoną kol kas gelbsti tik tai, kad ECB įsipareigojimai yra 10-15 metų. Kodėl turime taip rizikuoti? Ministre R. Šadžiau, Ministre Pirmininke A. Butkevičiau, Seimo Pirmininke L. Graužiniene ir Prezidente D. Grybauskaite, ar asmeniškai garantuojate Lietuvos žmonėms, kad nepadengtas euras nenuvertės? Niekas gi nežinome, kas įvyks dar šiemet, jau nekalbant apie 10-15 metų perspektyvą. Euro zonos valstybių probleminių skolų dydis yra apie 4 000 mlrd. eurų. Ar valdžia nesupranta, kad po šio žingsnio nėra kelio atgal ir alternatyvos ES federalizavimui, nes antraip euras pasmerktas? Valdžios tylėjimas nereiškia, kad ji turi teisę tai daryti. Beje, lito ir euro susiejimas nėra tas pats, kas buvimas euro zonoje. Ir ačiū Dievui. Išėjimas iš fiksuoto kurso – taip pat sudėtingas uždavinys, kurio dar nesprendė nė viena pasaulio valstybė. Tokio susiejimo atsiradimas buvo valdžios silpnumas, už kurį gali tekti mums skaudžiai sumokėti, nes po jo paprastai nukeliaujama į valiutos, su kuria buvo susirišimas, zoną.

Kodėl Prezidentė D. Grybauskaitė Lietuvos vardu pasirašė 2011-03-25 Europos Vadovų Tarybos sprendimą 2011/199/ES ir 2011-09-26 Prezidentės dekretu Nr.1K-825 pateikė Seimui ratifikuoti Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, o mūsų Seimai praktiškai vienbalsiai ir tylomis tai ratifikavo? Tautos sutikimo tai neturite! Kviečiu pirmuosius tris asmenis perskaityti mūsų stojimo į ES ir Mastrichto sutartis, susipažinti su stojimo į ES referendumo rezultatais ir 1991-02-11 konstituciniu įstatymu „Dėl Lietuvos valstybės“. Ir skubiai padiskutuokime atvirame LRT eteryje. Bijote? Tad neskleiskite mito, kad euras – prieš 10 metų nuspręstas įsipareigojimas. Ir nelaukite Respublikos Prezidento rinkimų, kai sprendžiant pagal 2009 m. patirtį LRT eteryje kandidatai gaus po minutę atsakyti į nežinia kieno parinktus klausimėlius, o p. D. Grybauskaitė pasinaudos teise neateiti į laidą.

Po š. m. vasario 12 d. VRK posėdžio matome, kad valdžia iš mūsų tyčiojasi jau atvirai. Taip jie slopina savo baimę. Girdime tik gąsdinimus ir matome vilkinimą. Nenustebsiu, jei galutinį VRK sprendimą, planuojamą priimti vasario 17 d., apskųstų kuris nors vasario 12 d. posėdyje nedalyvavęs VRK narys (neatvyko trys), pareiškęs, kad galutinį sprendimą reikėjo priimti vasario 13 d. ar anksčiau. Ir formaliai jis bus teisus, o teismas dėl šio procesinio pažeidimo formaliai galės panaikinti galutinį sprendimą. Žodžiu, pasaka be galo. Sumąstyta ir tai, kad teigiamo VRK sprendimo atveju Seimas priims nutarimą skelbti šį referendumą, bet bus kreiptasi į Konstitucinį Teismą dėl tokio nutarimo konstitucingumo.

Bendravau su Šveicarijos piliečiu dėl jų paskutiniojo referendumo, kuriuo sumažintos imigrantų kvotos. Beje, rezultatą nulėmė vokiškoji Šveicarijos dalis. Nepaisant jau pasigirdusių Europos Komisijos gąsdinimų, maloniai nustebino blaivus ir paprastas šveicarų požiūris – nieko ypatingo nenutiko, nes Tauta priėmė eilinį savo sprendimą, o valdžia privalės kad ir sunkiai, bet įgyvendinti. Derėtis su ES ir kitomis šalimis, bet įgyvendinti. Tokia valdžios dalia ir pareiga. Ir kitokių minčių ten nėra ir būti negali, nes šveicarai gerbia save ir savo Tautos sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kad dar neįgyvendintas mūsų 2012-10-14 referendumo sprendimas, o iki kovo 12 d. valdžia suplanavo, kad Seimas pašalins visas teisines kliūtis ES nurodymu įsivesti eurą, š. m. vasario 9 d. Vilniuje įvykęs skirtingų pažiūrų Lietuvos piliečių forumas „Už valstybę be melo“ kreipėsi į Seimą skubos tvarka sušaukti neeilinę sesiją ir joje priimti nutarimus paskelbti privalomuosius referendumus dėl euro įvedimo ir dėl Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo. Piliečių forumas prašo Seimą pradėti ir Konstitucinio Teismo teisėjų apkaltą dėl jų priimto 2014-01-24 nutarimo dėl Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo (dėl Lietuvos banko). Tai išskirtinai unikalus atvejis – Konstitucinis Teismas nustatė, kad šis Konstitucijos straipsnis, nustatantis išimtinę Lietuvos banko teisę Lietuvoje emituoti pinigus, buvo pakeistas neteisėtai, ir panaikino įstatymą dėl šio pakeitimo, tačiau pasakė, kad toks Konstitucijos pakeitimas lieka galioti. T. y. Konstitucinis Teismas pats įrašė šį pakeitimą Konstitucijoje. Iki šiol Lietuvoje Konstituciją keisti teisę turėjo tik Tauta ir Seimas. Bet ne Konstitucinis Teismas! Todėl aukščiausią prieš Tautą atsakomybės naštą turintys teisėjai, ginantys Konstituciją nuo jai prieštaraujančių teisės aktų, pasuko savavaldžiavimo ir piktnaudžiavimo savo pareigomis keliu. Jų įvertinimui įstatymas numato tik vieną kelią – apkaltą. Išimtis - teisėjas E. Šileikis, pareiškęs savo atskirą nuomonę dėl šio nutarimo.

Matant visa tai aišku, kad ES centralizavimo apologetai forsuoja įvykius. Visi žinome E. Estrelos rezoliuciją dėl vaikų lytinių užsiėmimų mokymo nuo pirmų jų metų ir U. Lu­na­cek ko­vos prieš „ho­mo­fo­bi­ją“ gai­res. Bet ne visi atkreipėme dėmesį, kad ką tik priimta EP rezoliucija, kokiomis kainomis reikia nuomoti būstą, pažabos ir mūsų Palangos močiutes. Įsteigus europrokuratūrą ir galutinai mus praskolinus bei įstūmus į euro zoną kelias atgal bus ilgesnis nei Mozės vedamųjų ar tarybinio laikotarpio ragavusiųjų. Jei kas nors manote, kad atsikračius ES diktato bus lengviau, tai klystate – nei korupcija, kurios lyderiais esame paskelbti visoje ES, pasibaigs, nei šios valdžios pagarba Tautai ir jos sprendimams atsiras.

Todėl kviečiu Seimo narius, visų pirma N. Puteikį, A. Stancikienę, L. Balsį, R. Baškienę, Drąsos kelio frakciją, taip pat ir Seimo Pirmininkę L. Graužinienę bei Darbo partiją, kurios atstovas VRK V. Kastanauskas reikalavo VRK priimti sprendimą vasario 12 d. posėdyje, skubiai rinkti Seimo narių parašus dėl neeilinės Seimo sesijos ir referendumų paskelbimo, Konstitucinio Teismo teisėjų apkaltos. Priminsiu, kad Seimo frakcijose svarstymui pateiktas ir Prezidentės apkaltos klausimas – p. D. Grybauskaitės tyčiojimasis iš įstatymų ir baudžiamojo proceso, siekiant išvengti savo atsakomybės dėl valstybės paslapties paviešinimo, negali būti pavyzdžiu ne tik būsimiems kandidatams į Respublikos prezidentus, bet ir visiems mūsų piliečiams. Net ir jei pati Prezidentė su savo komanda sumodeliavo šią valstybės paslaptį, siekdama paslėpti ne tik savo biografiją ir paaiškinti, kas ją valdo, bet ir slėpti savo darbelius.

Jei kalbame apie Respublikos Prezidento rinkimus, tai išsiaiškinkime, anot klasiko V. Lenino, „šio einamojo laikotarpio uždavinius“. Valdžią uzurpavusią sistemą vainikuoja Prezidentė D. Grybauskaitė. Teisėsaugos pajungimas šiems tikslams, dangstant tai net Konstitucinio Teismo nutarimais, be abejo, yra viršūnė. Ne veltui korupcijos lygį Lietuvoje, pasiektą „sėkmingo“ p. D. Grybauskaitės vadovavimo šaliai metu, ES įvertino maksimaliai – pirma vieta Europoje! Ką bepridurti? Nebent tai, kad po Lietuvos gėjų lygos viešai paskelbtos padėkos Prezidentei D. Grybauskaitei dėl jos nevykimo į Sočio olimpinių žaidynių atidarymą paaiškėjo, kieno interesus ji gina ir nevykdo užsienio politikos Rytuose. Paskutinis pavyzdys. Jei Ministrui Pirmininkui pavyko ką nors žodžiu sutarti su Gazprom vadovu, tai negalima drauge su Prezidente viešai apie tai prabilti kitą dieną. Tai tik suteikia pretekstą Gazpromui atsitraukti. Jau sakiau, idealesnio Rusijai Lietuvos vadovo kaip Prezidentė D. Grybauskaitė dar nebuvo. Rusijai net stengtis nereikia – pati Lietuva nesišneka su Rusija. Todėl atėjo lemiamas momentas – arba Tauta įveiks šią valdžią referendumo ir rinkimų būdu, arba įvykių nebeatspėsime. Aišku viena – netenkame valstybės mūsų pačių rinktos valdžios rankomis! Todėl š. m. vasario 9 d. Piliečių forumas ir pavadintas „Už valstybę be melo“.

Privalome susitelkti visi ir Respublikos Prezidento rinkimuose. Jei suvokiame padėties rimtumą ir visų mūsų atsakomybę, kviečiu atmesti asmenines ir partijų ambicijas. Kas gali oponuoti šiai sistemai? Socialdemokratams priminsiu, kaip Prezidentė siekė sugriauti Seimo rinkimus Konstitucinio Teismo nutarimu. Nepavyko. Jei tai Jums jau nebe argumentas, tai Z. Balčytis turėtų atsisakyti dalyvavimo Prezidento rinkimuose. Ne tik dėl to, kad po jo balsavimo EP už E. Estrelos rezoliuciją jis neturi rimtų galimybių ir jau klipe ieškosi darbo. Dėl to jis nepadės ir Jūsų partijos sąrašui EP rinkimuose.

Kreipiuosi į Darbo (leiboristų) partiją – dėl Darbo partijos bylos teisme jūsų kandidato A. Paulausko perspektyvos tikrai mažos. Kreipiuosi į „Tvarkos ir teisingumo“ partiją – įsigilinkite į teisės aktus ir tikrai suprasite, kad R. Paksas neturi teisinių pagrindų dalyvauti šiuose rinkimuose. Nebent dėl šio žingsnio nusprendėte aukoti Lietuvos suvereniteto principą, o sistema nuspręs, kad to reikia. VRK viską gali

Kreipiuosi ir į konservatorių bei Liberalų sąjūdžio partijas – klaidindami savo rinkėjus dėl D. Grybauskaitės, jūs prarandate ne tik savo rinkėjus, bet ir partijų narius. Visų pirma konservatoriai. Jei Sąjūdžio principai ir, kaip paskelbė buvęs D. Grybauskaitės rinkimų štabo vadas V. Vasiliauskas, moralė bei etika yra ne šio pasaulio dimensijos, tai tada važiuokite žemyn drauge su juo ir jo vadove. Ir kuo greičiau, tuo geriau, nes tempiate žemyn visą šalį.

Kreipiuosi į Drąsos kelio, Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, Žaliųjų partiją, kolegą signatarą R. Paulauską ir N. Puteikį. Supraskime drauge, kad susitarimas dėl vieno kandidato, ne tik skelbiančio oponavimą sistemai ar D. Grybauskaitei, bet ir siūlančio išeitį šioje situacijoje, yra būtinas. Ne metas apsimesti, kad to nesuprantame. Visuomenė šioje situacijoje tikrai supras ir labiau vertins vieno bendro kandidato pateikimą, bet ne atskirą partijos ar savarankišką kandidatą. Net ir partijų veiklos ateičiai.

Manote, kad dėl to kreipiuosi dėl savo interesų? Nesuklyskite. Padiskutuokime. Sulaukiau kviečiančių paremti vieną ar kitą būsimą kandidatą. Praėjusią savaitę N. Puteikis ir jo bendražygiai (ne tie, kurie yra konservatorių partijoje) pakvietė mane vadovauti jo rinkimų komandai. Gal ir jiems buvo netikėta, tačiau atsakiau, kodėl gi ne? Jei visa tai darome rimtai ir ne dėl pasireklamavimo ar kelių procentų balsų. Tik vienijantis galime pasiekti teigiamą rezultatą. Jei tikrai jo siekiame. Tačiau N. Puteikiui pasakiau savo sąlygas – negalime išduoti savo principų ir turime rasti bendrus sprendimus dėl pagrindinių Tautai klausimų. Antraip liksime nesuprasti ir labai nerimti. Tačiau neišgirdau gerb. Naglio atsakymų į esminius klausimus. Pvz., kodėl būsimas referendumas, jo nuomone, gerai, o 2012 m. referendumo spendimo nereikia vykdyti? Kodėl jis už Visagino AE statybą? Jei veiksime drauge, dėl to aš neišduosiu savo principų ir tiesos, kurią žinau bei viešai skelbiu šiuo klausimu dvidešimt šeštus metus. Koks Naglio santykis su konservatorių partija, remiančia Visagino AE projektą ir D. Grybauskaitę? Kaip mudviejų su Nagliu komanda atrodys, jei V. Landsbergis apie Naglio apsisprendimą pasakys – tai demokratija? Kodėl Naglis už euro įvedimą, būdamas Seimo nariu, nusišalina nuo šių klausimų ir net tyli? Priminiau Nagliui, kad 1989 m. XI šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiojoje Taryboje, kurioje Sąjūdžiui papildomuose rinkimuose 1989-01-15 pavyko laimėti keletą deputatų mandatų, nuosekliai AT sesijoje rėmiau valdžią prie sienos klausimu, kiek Lietuvoje yra TSRS kariuomenės, – tai Sąjūdis darė sąmoningai, siekdamas ne tik išsiaiškinti jos skaičių, bet ir būdą, kaip ją eliminuoti iš balsavimo 1990-02-24 rinkimuose į XII šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, atkūrusią Lietuvos Nepriklausomybę. Remiant žmonėms, tai pavyko – įtikinome VRK priimti atitinkamą sprendimą. Tai, kad istorijos metraštininkai fiksavo tik mano klausimus valdžiai, o ne šiais veiksmais Sąjūdžio pasiektą tikslą, yra ne mano, o istoriją rašančiųjų problema. Kas trukdo gerb. Nagliui šiandien pačiam tai daryti su palaikančia Tauta – jis gi ne vienas Seime? Bendro dalykinio sprendimo, ką darys būsimas Lietuvos Prezidentas N. Puteikis, deja, neradome.

Laiko liko labai mažai, žmonės laukia aiškumo ir apsisprendimo. Kviečiu N. Puteikį, Br. Ropę ir R. Karbauskį, L. Balsį, R. Paulauską apsispręsti ir rasti sprendimą. Atsisakykime šio formalumo, visų pirma, jei netikime galima pergale. Atsisakykime, jei siekiame tik politinės reklamos, o ne tikro siekio, kurio reikia mūsų žmonėms ir valstybei, jei dar galvojame apie Tautos išlikimą. Dirbkime drauge. Apsispręskime iki kitos savaitės pradžios. Žmonės mus tikrai supras ir įvertins. Tačiau jie mūsų nesupras, jei šių kandidatų liks ne vienas. Ačiū Jums visiems už pasiryžimą ir tai, ką darote. Pabandykime įveikti ir šią kliūtį, nes ji dar ne paskutinė. Šiandien yra Valstybės ir Tautos apsisprendimo metas.