2024 m. kovo 29 d.

 

Vakarai „stebi“ imperines Rusijos iltis

57
Paskelbta: 2014-03-04 22:11 Autorius: Vytautas Rubavičius | ekspertai.eu

Rusija įvedė savo kariuomenę į Ukrainą ir aneksavo Krymo pusiasalį. Didžioji valstybė Rusija, kaip jau ne kartą buvo istorijoje, nuskriaudė mažesniąją kaimynę. Nepaisydama jokių savo pačios pasirašytų tarptautinių susitarimų ir tarptautinės teisės normų. Atvira ir kol kas nebaudžiama agresija. Nors akivaizdus niekuo neišprovokuotos valstybinės agresijos faktas, daugelis Vakarų šalių politikų ir analitikų ilgokai svarstė, kaip vertinti šitokius Rusijos veiksmus. Galima nujausti, kad ne vienam jų smegenis susuko masyvi rusiškoji propaganda, isteriškai rėkusi apie Maidane siautėjančius „fašistus“ ir jų įvykdytą valstybinį perversmą. Net pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prakalbo apie Lietuvoje ir Lenkijoje paruoštus „boevikus“. Tiesa, niekas tų paruoštųjų nematė, tačiau juk propagandai faktai nėra svarbu. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmąja paminėta Lietuva – lengviau bauginti mažą kaimynę.

Bendros Vakarų, o ypač Europos Sąjungos, reakcijos derama nepavadinsi. Nesibaigiančios konsultacijos, grasinimai „stebėti“ įvykius, o vėliau ir įvesti „stebėtojus“, nenorint matyti akivaizdaus agresijos fakto ir nelabai suvokiant, ką šiomis aplinkybėmis daryti. Graudžiausia buvo stebėti aukštuosius ES pareigūnus, kurie negalėjo net greitai susibėgti į susitikimą – mat buvo savaitgalis, tad poilsio dienos. Neskubėjo ir mūsų Prezidentė sušaukti Valstybės gynimo tarybos. Tad Rusijos karinė mašina turėjo laiko įsibėgėti, o telefoniniai pokalbiai su Vakarų lyderiais V. Putino nebaugina – jis moka su jais kalbėtis. Visiškai aišku, kad Vakarų šalys nepasimokė iš Gruzijos tragedijos – neparuoštas joks realus atsako veiksmų scenarijus, Rusijai pakartojus savo agresiją kitame regione. Rusija nebuvo nei nubausta, nei pamokyta. Vakarai susitaikė, kad nuo suverenios valstybės Gruzijos buvo atplėštos jos teritorijos dalys – Abchazija ir Pietų Osetija. Kodėl gi nepakartoti taip sėkmingai įgyvendintos operacijos? Rusijos prezidentas „pasilieka sau teisę įvesti kariuomenę savo nuožiūra“.

Rusija jau prieš gerą dešimtmetį ėmė kalbėti apie strateginį tikslą – Rusijos imperijos žemių „atkovojimą“. Sovietų Sąjungos subyrėjimą didžiausia XX a. geopolitine katastrofa laikantis V. Putinas ėmėsi darbo tą strategiją įgyvendinti. „Žemių susigrąžinimas“ vykdomas pasitelkiant ekonomiką – nafta, dujos, elektra, korumpuoti vietiniai politiniai elitai su komunistinės ar kriminalinės kilmės dokumentais, kairuoliškoji ir korupcinė europinio politinio elito dalis, – propagandinis informacinis karas ir karinė galia. Visa tai kuo puikiausiai veikia ir Lietuvoje. Betrūksta tik karinės jėgos panaudojimo. Atkreiptinas dėmesys į skubotus mūsų Prezidentės ir Premjero pareiškimus – „jokių sankcijų Rusijai“. Manyčiau, kad tokių pasisakymų derėjo vengti, tačiau, matyt, nuspręsta, jog tokie pareiškimai šiuo metu ir yra geriausias būdas palaikyti Ukrainą.

Naivūs yra tie politikai ir analitikai, kurie išsijuosę svarsto, kokiame nerealiame pasaulyje gyvenąs Rusijos prezidentas V. Putinas. Šitaip jie stengiasi pateisinti ir Vakarų lyderių pasimetimą – juk išties neaišku, kaip elgtis su tokiu „vizionierium“. Dera prisiminti, kad visiškai nesvarbu, kokiame „savo svajų“ pasaulyje gyvena vienas ar kitas vienvaldis ir visavaldis lyderis – visiškai realios yra jo įsakymų ir veiksmų pasekmės. Žūstantiems, kenčiantiems, okupuojamiems visiškai nesvarbu, kokiomis ligomis ar sutrikimais aiškinami tų vadovų veiksmai – būtina į juos atsakyti. Tokia yra esminė Vakarų lyderių ir su jais dirbančių milijoninių patarėjų bei specanalitikų priedermė. Tačiau aiškėja, kad ji nėra deramai suvokta. Visi mato, kad Šiaurės Korėjos režimas gali su savo žmonėmis elgtis kaip tinkamas, tačiau net korėjiečių homoseksualų teisių niekas kol kas nesiruošia ginti.

V. Putino veiksmų logika grindžiama imperinės ir stalininės Rusijos politiniu paveldu. Stokodama „plėtimosi“, „žemių prijungimo“ tikslų visuomenė ima irti. Juolab įsivyravus korupciniam autokratiniam režimui ir biurokratijos valdžiai. Vadinamajai „valdžios vertikalei“ reikalingi ir išorės priešai, ir pergalės prieš juos. Tik vykdant tokią strateginę liniją galima vienokia ar kitokia „aukščiausiojo“ ir liaudies vienybė. Turi atsipirkti ir didelės investicijos į armijos perginklavimą. Įvykiai Ukrainoje buvo įvardijami kaip didžiausias strateginis Rusijos prezidento pralaimėjimas. Atplėšdamas Krymą jis parodė, jog tai buvo tik kalbos. Vakarai nesugebėjo tos Ukrainai duotos „pauzės“ išnaudoti. O ir pačios Ukrainos lyderiai labiau galvojo apie vis naujas šalies išvogimo schemas, nei apie realius valstybės ir valstybingumo stiprinimo būdus. Juk gana pajėgi ir gerai apginkluota armija buvo apleista ir, sakytume, išparceliuota. Tokia įvykių eiga kaip tik ir tenkino Rusiją. tačiau po Maidano įvykių padėtis iš esmės ėmė keistis, ir Rusija pasinaudojo proga. Savo pačios susikurta propagandine „proga“.

Rusijos kariniai veiksmai ir nesiskaitymas su tarptautine bendrija rodo, kad ji nusiteikusi ilgalaikiam konfliktui. Ukraina ir jos sąjungininkės verčiamos svarstyti, ar Rusija žengs sekantį žingsnį – Donecko ir kitų rusakalbių regionų link. Galima nujausti, kad dar paaštrinus konfliktą, pasaulio lyderių darbotvarkėje svarbiausias klausimas jau būtų ne Krymas, o kitos teritorijos, iš kurių Rusija galėtų ir teiktis „išeiti“. Suprantama, po ilgų ir sunkių derybų. Rusijos naudai šiuo metu ir kai kurių ES šalių vadovų pareiškimai, esą dabar svarbiausia susodinti Rusiją ir Ukrainą prie derybų stalo. O apie ką agresorius ir auka turėtų prie to stalo kalbėtis? Pats susėdimas už derybų stalo reiškia, kad agresija ir jos pasekmės tampa derybų objektu, kitaip tariant, tos pasekmės pripažįstamos. Vargu ar ukrainiečiai šito geidžia. Pirmiausia turi būti išvesta agresoriaus kariuomenė, o tik tada galima aiškintis kylančias tarpvalstybinių santykių problemas.

Esama ir kito – vidinio – Rusijos agresijos dėmens. Smūgis Ukrainai yra ir sąmoningas bandymas paskatinti vienokią ar kitokią ES, o gal ir didesnio regiono ekonominę krizę, kuri savaime „pridengtų“ krizinius Rusijos ekonominės raidos reiškinius bei nuojautas. Ekonomikos nuopuolis taikos sąlygomis gali būti valdančiajam elitui pragaištingas, tačiau jis visai kitaip visuomenės bus suvokiamas karo ar karinės konfrontacijos su Vakarų šalimis sąlygomis. Susitvarkoma ir su visokia opozicija – juk ji pati ima suvokti visuomenės akyse tampanti „valstybės išdavikais“. Rizikos esama nemažos, tačiau klausimas, kas ir kaip nukenčia krizės sąlygomis. Visose krizėse esama laiminčių. Svarbu į ją įtraukti kuo daugiau šalių, kad neatsirastų absoliučių laimėtojų. Galima nujausti, jog Rusijoje parengtas ir Šiaurės Korėjos pavyzdžio scenarijus, tik ne toks kanibališkas savųjų atžvilgiu. Nereikia pamiršti, kad pasauline ekonomikos krize pasaulį kiekvienais metais pagąsdina JAV, surengdamos galimo „nemokumo“ spektaklį, o po to vėl paleidžia pinigų spausdinimo mašiną. Niekas nežino, kuo pasauliui baigtųsi tas „nemokumas“, tačiau anksčiau ar vėliau teks „deginti“ prispausdintus popierius. Gal Rusija rodo, jog yra visiškai pasirengusi įžiebti ugnį?

Vis dėlto šiuo metu veiksmingas gali būti tik JAV atsakas. Tačiau ir Lietuvai reikėtų pasiruošti įvairioms blokadoms ir politiniam Rusijos spaudimui bei šantažui. Ar žinome, kaip elgtis, jei Rusija nutraukia elektros tiekimą ir užsuka dujų čiaupus? Galėtume atsakyti, kad tuo vamzdžiu ji tiekia dujas ir Kaliningrado sričiai, tad nedrįs šitaip elgtis. Tačiau Rusija gali pareikalauti praleisti Kaliningradui skiriamas dujas, o atsisakius tai padaryti imtis karinės vamzdžio „apsaugos“. Tik „apsaugos“. Ką į tai Lietuvos vyriausybė ir NATO? Galima susigalvoti ir kitokių rusiškų netikėtumų, juolab kad dalis visuomenės yra perdėm nusivylusi savąja korumpuota politine valdžia, visomis pastangomis siekiančia išparceliuoti Lietuvos žemę. Tikėkimės, kad tai tik paikos šio teksto autoriaus mintys, o mes visi gyvensime saldžiai ir laimingai. Nusisukę nuo imperinių Rusijos ilčių.

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Kalba redaguota ekspertai.eu

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
57. trumpai
(2014-03-10 09:36:30)
(78.61.53.31) Parašė:

Aš perfrazuociau taip,vakarai jaucia imperines iltis ismigusias i ju sikna.



56. Pikasas
(2014-03-08 19:31:23)
(78.62.86.131) Parašė:

Priminsiu dalį Krymo totorių gyvenimo iš Vikipedijos. Rusijos-Turkijos karas 1768–1774 m. baigėsi rusų pergale ir sutartimi (1774 m.) Krymas tapo nepriklausomas, turkai atsisakė teisės jį saugoti. Po politinių neramumų Kryme, per kuriuos totoriai ir turkai pažeidė sutartį, Rusija irgi pažeidė sutartį ir prijungė Krymą 1783 m. Po prijungimo dėl slavų kolonistų spaudimo Krymo totoriai pradėjo keltis į Osmanų imperiją emigracijos bangomis. Emigraciją sukėlė Krymo karas 1853–1856 m., 1860–1863 m. įstatymai, Rusijos-Turkijos karas 1877–1878 m. Iš 300 tūkst. Krymo totorių emigravo 200 tūkst.[13] Daug totorių emigracijos metu žuvo, nuskendo Juodojoje jūroje. Dabar tų emigrantų palikuonys gyvena Bulgarijoje, Rumunijoje, Turkijoje. Po Sapalio revoliucijos buvo paskelbta pirmą musulmoniška respublika pasaulyje – Krymo Liaudies respublika 1917 m. gruodžio 26 d. Tačiau respubliką užėmė bolševikai 1918 m. sausį.(…) Krymo kolektyvizacija sukėlė badą 1921 m. Maistas buvo konfiskuojamas ir vežamas į Centrinę Rusiją, tad nuo bado mirė 100 tūkst. totorių, o dešimtys tūkstančių bėgo į Turkiją ar Rumuniją. Dar tūkstančiai nužudyta ar deportuota per 1928–1929 m. kolektyvizaciją. 1931–1933 m. vėl kilo badas. 1917–1933 m. Kryme žuvo ar buvo deportuota pusė totorių. Krymo totoriai buvo masiškai tremiami į Uzbekiją ir kitas tarybines sritis 1944 m. gegužės 18 d. 46,3% tremtinių mirė nuo bado ir ligų. Nors 1967 m. kaltinimai totoriams buvo panaikinti, jie nebuvo grąžinti į Krymą, nuosavybės teisės nebuvo atstatytos. Krymo totoriams nebuvo leista grįžti į Krymą iki Perestroikos. Dabar daugiau nei 250 tūkst. totorių grįžo į Krymą ir bando atkurti savo nuosavybę. 1991 m. Krymo totoriai įkūrė parlamentą, kad galėtų kreiptis į Ukrainos vyriausybę ir tarptautines organizacijas. Pikasas, 2014-03-01 09:59 Pasaulio istorija žino įvairių imperijų ir jų valdomų kolonijų patirtį. Kai kada kolonizuoti kraštai turėjo didesnę galimybę sparčiau žengti civilizuota, pažangesne kryptimi, kiti buvo gniuždomi panaudojant net ir tų tautų genocidą. Sovietinė imperija gal tik Vidurinėje Azijoje turėjo pozityvių rezultatų. Ten iš atsilikusių feodalinių santykių buvo peršokta į iškreiptą socializmą, kuris po truputį keitėsi žmogaus teisių naudai. Ypač tai palietė moterų padėtį. Dabartiniu metu ten vėl reiškiasi feodaliniai recidyvai, pridengti netgi aukščiausių valdžios postų. Jei žvelgti į bolševizmą - komunizmą plačiau, tai jis visada buvo ir yra vienas iš labiausiai aršių ideologijų, siekiančių užvaldyti kuo didesnes teritorijas. SSRS ir Rusijos atveju visa tai buvo neatsiejama su ne rusų tautų totaliu ir nuosekliu naikinimu. Sibiro istorija mena jau keliolika nuo Žemės paviršiaus išnaikintų tautų. Išlikusios, jau gerokai pakeitusios savo mentalitetą, primiršę savo kultūrą ir perėmę žalingus įpročius, toliau naikina savo genofondą. Labiausiai tokia politika buvo ryški carinės Rusijos ir Stalino valdymo laikotarpiu. Josifo Visarionovičiaus planai buvo grandioziniai, tačiau ne visus jis suspėjo įgyvendinti. Tremtyse išliko nemaža dalis totorių, čečėnų it kitų tautų atstovų, kuriems vėliau buvo leista sugrįžti į tėvų ir protėvių teritorijas. Lietuvoje suspėta gyvuliniuose vagonuose išvežti dalį lietuvių tautos. Stengtasi, kad į plačias šiaurės teritorijas būtų išgabenti aukštesnio išsilavinimo ir bent kiek nepatenkinti okupacine tvarka asmenys. Žinoma, kad nauji, dar ilgesni pasmerktų išvežimui nauji sąrašai jau buvo sudarinėjami. Krymo totoriai yra aukščiau minėtos politikos pavyzdys. Jiems buvo leista grįžti į Krymą,tačiau atgauti savo žemes buvo labai problematiška. Verta susimąstyti art gali tokia nukentėjusi tauta gerbti valstybę, kurios "hegemono" partijos vadai taip kraupiai su jais elgėsi.



55. Matrica Lietuvoje
(2014-03-06 15:59:09)
(78.61.224.69) Parašė:

Įdomu ar autorius rašė panašios retorikos straipsnius kai NATO naikintuvai bombardavo Libijos ligonines. Kodėl Lt inteligentija paskendusi dvigubų standartų liūne :/



54. Matrica Lietuvoje
(2014-03-06 15:54:48)
(78.61.224.69) Parašė:

Straipsnis eilinis rusofobijos kratinys.



53. Krumas
(2014-03-06 11:29:44)
(78.60.142.88) Parašė:

Kas yra Rusija ir Ukraina daug maž žinome. O kas yra vakarai politine prasme? Yra JAV ir atskiros Europos šalys. ES - tokio subjekto nera. ES yra beprasidedatis projektas, tiesa labai keistas. Jei to era reiskia ir tas kazkas neturi savo interesu, reiskia ir negali ju ginti. O europos salys yra naturaliai nesuinteresuotos tuom kas vyksta Ukrainoje, gal tik Lenkija kaip regiono lyderis ir JAV satelitas. Pagrindinis zaidejas yra JAV ir sukurusi suirute Ukrainoje, gales ji permesti i Rusija. Kokios tai bus formos - nesvarbu. Rusija tam priesinsis bet kokias budais. Turint omeny kad Rusija priemoniu turi mazai, tai tos priemones ir bus absurdiskos. Bet jei tos priemones veiks ir tol kol veikia - reiskia priemones tinkamos. O Lietuvos interesas kad Rusija isliktu tokia kokia yra dabar. "Vakarais" ji niekaip netaps kadangi elementariai tam neuzteks zemes resursu. Arba JAV apsikeis rolemis su Rusija kas irgi mums nenaudinga. Taip pat nenorime kad Rusija virstu i Siaures afrika, Afganistana, Pakistana ir t.t. Beto reikia kazkam ir kiniecius stabdyti. O musu politiku kalbejima galima traktuoti kaip liaudies raminima pasakomis bei vaizdavima pirmuais spaliukais kovoje uz sviesu rytoju - "visapasaulie demokratija".



52. 52 vytautui
(2014-03-06 00:46:02)
(84.240.10.140) Parašė:

tamsta is istorijos mokykloje turbut turejai stipru 1+. Prusu nukariavimo (ar perkeltine prasme isnykimo kaip tautos) laikmeti supainiojai tik mazdaug pusantro amziaus. Prusus ordinas paverge 13 amziuje karaliaus Mindaugo laikais, o Zalgirio musio data, jei zinote, buvo jau 15 amziaus pradzioje Vytauto Didziojo laikais. Tokia "smulkmenele" vercia niekais tamstos narsu komentara. Daugiau detaliu apie Herkaus Montes 14 metu trukusi sukilima, apie tai, kaip Lietuva, deja, neistiese broliams pagalbos rankos galite pakankamai daug rasti tiesiog internete.



51. vytautas
(2014-03-05 23:35:46)
(76.173.48.20) Parašė:

21a.zalgirio musis prasideda.viena detale kankinanti islieka.mums laimejus didziausia viduramziu musi,baltu-lietuviu broliai-prusai dingo is pasaulio istorijos visiskai ir amzinai.lendsbergai vytautai,kaip manai?ar tie lietuviai neisnyks?



50. Pikasas
(2014-03-05 17:08:56)
(78.62.86.131) Parašė:

Kai imperinio režimo politikai ir jų valdoma žiniasklaida ir sėja melą, kursto priešpriešą tarp tautų, valstybių ir platina įvairią demagogiją ir net absurdus, sunku tiksliai atsirinkti į ką atkreipti didesnį dėmesį. Šiame informaciniame rašinyje sužinome, kad Ukraina pasiduoti okupantams nesiruošia, o jos karinės pajėgos nepasiduoda imperijos kareivų provokacijoms ir yra pasiryžę ginti savo šalį ir jos sienas visomis turimomis priemonėmis ir galimybėmis. Skaitome: "Rusija trečiadienį pažadėjo užkirsti kelią kraujo praliejimui Ukrainoje, įskaitant atakas prieš Rusijos piliečius." Pažadas būtų labiau suprantamas, jei Rusija užtikrintų, kad Rusijos piliečiai nelies Ukrainos piliečių kraujo. Stiprėjant įtarimams, kad snaiperiai šaudę į demonstrantus Kijevo aikštėse ir gatvėse nebuvo "Berkut" kariai, o Rusijos piliečiai. Tokia teroristinė kitos šalies piliečių veika turi būti įvertinta pagal Ukrainos įstatymas, kadangi ji buvo vykdoma šios šalies teritorijoje. Jei jau prakalbėta apie Rusijos piliečius, prieš kuriuos, atseit, vykdomos atakos, tai kur tokių kaltinimų įrodymai. Neskaitant inscenizuoto pasišaudymo tuščiai šoviniais, nėra žinių, kad Rusijos piliečiai būtų kaip nors išskirtinai nukentėję. Jei kai kas bando aiškinti, pabrėžiant tautiškumą, tai verta suvokti, kad tarp Ukrainos armijos kariškių, atliekančių savo pareigas Kryme be ukrainiečių taip pat yra rusų, totorių kariškių kurie petys į petį gina savo šalį - Ukrainą. Ką veikia Kryme Rusijos daliniai ir ką jie gina taip ir lieka neaišku. Kai kurie eiliniai gyventojai viešai išreiškia savo nustebimą paaiškindami: "Mūsų nereikia ginti, nes mūsų niekas nepuolė". Verchovnaja Rada rinkta visos Ukrainos piliečių. Jei joje, kai kuriems atsisakius būti V.Janukovyčiaus aplinkoje, pasikeitė politinių jėgų santykis, tai visai nereiškia kad ši oficiali valdžia nėra legitymi ir kad dėl to Ukraina tapo kita valstybe su kuria visos buvusios sutartys nebegalioja. Tą teigia prezidentas V.Putinas, nors URM vadovas S.Lavrovas teigia priešingai ir aiškina, kad susitarimus privalu vykdyti. Net jau tarpusavyje nepajėgia susitarti. Beje, V.Janukovyčius, gal išsigandęs atsakomybės už žudynes, pats spruko iš šalies pas buvusį jo veiksmų koordinatorių. Dabar jis Rusijos valdžios tandemo vertinamas, kaip niekinis subjektas, tačiau prezidento pareigas jam vis dar norima priskirti. Gal bandoma nuliniu veikėju pridengti karinę agresiją? Atseit, paprašė. V. Putinui buvo priminta, kad dabar ne 1968 metai, kaip buvo Čekoslovakijoje. Tada Dubčekas ir Svoboda nepanoro tapti kolaborantais, o Sovietų tankai sumindė "Prahos pavasarį". Jei V.Putinas vis dar svaigsta VDR Stazi - KGB bendradarbiavimo laikų kategorijomis tai jis daro rimtą klaidą. Dabar S.Lavrovas vėl aiškina, kad reikia laikytis vasario 21d. susitarimo, po kuriuo protokolu prezidento atstovas nepasirašė. Jei jau laikytis, tai būtina jo laikytis ir Kryme ir Rytų Ukrainoje, kur svetimos šalies vėliavos dominuoja prie užgrobtų objektų.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras