2020 m. balandžio 6 d.

 

Vaizdo pasakojimų apie Vilnių kūrėjas Linas Mackevičius: „Manau, kad idėja pasiteisino“

4
Paskelbta: 2013-08-12 11:08 Autorius: Radvilė Nakaitė | ekspertai.eu
Linas Mackevičius
Linas Mackevičius

Pažink Vilnių tai vaizdo pasakojimų ciklas, pasakojantis apie Vilniaus miesto architektūrą ir jos istoriją. Projekto sumanytojas architektas Linas Mackevičius šiame cikle pasakoja apie Vilniaus architektūros stilius, gatves, kvartalus ir atskirus objektus. Pateikdamas nepaprastai daug vizualios medžiagos, architektas atskleidžia iki šiol vilniečiams mažai žinomą miesto susikūrimo teoriją, aptaria vos prieš 100 metų suklestėjusias ir primirštas kultūrines iniciatyvas, o kasdien vilniečių matomus objektus pristato kituose kontekstuose. Kol kas Vilniaus istorijos pasakojamos lietuvių kalba, tačiau L. Mackevičius neslepia, kad projektas plėsis ir taps patrauklus ne tik lietuviams, bet ir miesto svečiams iš įvairių šalių. Apie projekto atsiradimą, jau pristatytus vaizdo pasakojimus ir ateities planus kalbamės su L. Mackevičiumi.

Kaip kilo mintis sukurti trumpus filmukus apie Vilnių?

Meilė Vilniaus meno ir architektūros istorijai pamažu gimė dar studijuojant architektūrą Vilniaus dailės akademijoje. Dar labiau įtraukė žmona menotyrininkė, tyrinėjanti Lietuvos dvarų kultūrą, Tiškevičių giminę. Pamažu susikaupė nemaža istorinių knygų ir žinių biblioteka. Taip pat ėmėme kolekcionuoti senovinius atvirukus su Vilniaus vaizdais. Pastebėjau, kad atvirukus apžiūrinėja ir pasakojimų apie praeitį su malonumu klausosi draugai ir artimieji, taigi, pamaniau, būtų smagu žiniomis pasidalyti ir su platesne auditorija. Sprendžiant iš peržiūrų kiekio, manau, idėja pasiteisino.

Baroko laikais Vilnius ėjo koja kojon su Vakarų Europos miestais, buvo architektūriškai modernus tuo galima nesunkiai įsitikinti peržiūrėjus pirmąjį tavo vaizdo pasakojimą. Kodėl Vilniaus istoriją pradedi pasakoti nuo šios epochos?

Kurdamas pasakojimus nesivadovauju jokiomis chronologinėmis ar teritorinėmis sekomis, pasakoju apie tai, kas tuo metu patraukia akį, kokia informacija užstringa. Taip jau sutapo, kad pirmasis pasakojimas buvo apie baroką. Tačiau tai kartu gana simbolinė pradžia, nes būtent barokas suformavo dabartinį Vilniaus veidą, nors ir įsiterpė į viduramžišką gatvių tinklą. Tai buvo pirmasis laikotarpis, kai taip masiškai buvo statyti mūriniai pastatai ir labai dosniai remiamos bažnyčios, taip pat ne kartą miestą nusiaubus gaisrams teko perstatyti ištisus kvartalus. Barokas užklojo ir pakeitė ne vieną gotikinį, renesansinį pastatą. Būtina paminėti ir tai, kad Vilniuje stilius įgavo savitų bruožų, ypatingo grakštumo, žaismingumo – tuo iki šiol žavisi miesto svečiai.

Žaliasis tiltas garsiausias tiltas Vilniuje. Jo pirmtakai daug kartų buvo nunešti potvynių, sugriauti kariuomenių, o nauji tiltai atstatomi tik po kelerių ar keliolikos metų. Kaip miestelėnai iki naujų statybų išsiversdavo be tokio strategiškai svarbaus tilto?

Skirtingais laikais būdavo pasitelkiamos skirtingos išeitys. Ne kartą buvo įrengtas laikinas siauras pantoninis tiltas. Taip pat per upę keldavo keltas, valtys. Seniausi duomenys apie Neryje buvusią perkėlą yra dar iš Vilniaus kūrimosi laikų, kai Lukiškėse perkeldavo atvykėlius iš vakarinių LDK teritorijų.

Peržiūrėjus vaizdo medžiagą apie Lentvario pramogų kompleksą susidaro įspūdis, kad prieš šimtą metų sumaniai vykdoma kultūrinė ir pramoginė veikla buvo plėtojama gerokai paprasčiau, sulaukdavo didelės sėkmės. Inteligentai, nepaprastai gražios ir kultūringos aplinkos apsupti, mėgaudavosi keliaujančių muzikantų ir aktorių pasirodymais, romantiškai leisdavo laiką. Kaip manai, ar tokio pobūdžio pramogų kompleksas Lentvaryje galėtų sėkmingai gyvuoti mūsų laikais?

Iki šių dienų išlikę Vladislovo Tiškevičiaus pastatyti Lentvario rūmai yra unikalūs Lietuvos kontekste, labiau primena angliškas ar Beniliukso užmiesčio rezidencijas. Labai gaila, kad toks šedevras stovi apleistas ir nyksta. Prie šios unikalios architektūros pridėkime kitą šedevrą – Édouardo François André suprojektuotą peizažinį parką bei greta tyvuliuojantį Lentvario ežerą – ir gausime idealią vietą turizmui plėsti. Turime gražų pavyzdį – Užutrakio dvarą, kuriame kasmet vyksta vis intensyvesnis kultūrinis ir pramoginis gyvenimas. Taigi, mano nuomone, Lentvaris turi potencialo būti lygiaverčiu turizmo ir rekreacijos centru Trakams, – tereikia savininkų, miesto valdžios ir gyventojų entuziazmo.

Ketvirtame vaizdo pasakojime pristatoma alternatyvi teorija apie Vilniaus miesto susikūrimą ir vystymąsi. Kaip manai, kodėl ši teorija laikoma alternatyvia, nors yra gana pagrįsta?

Šią teoriją išsamiau nagrinėjo tik pasakojime minimas VU profesorius lenkų menotyrininkas Marianas Morelowskis, bet ir jo paties tekstas niekada nebuvo išspausdintas. Tik prieš keletą metų šią medžiagą aptiko ir išsamiau ėmė analizuoti Lietuvos mokslininkai, pirmiausia paveldo ekspertė menotyrininkė Jūratė Markevičienė. Deja, norint pagrįsti šią teoriją reikia išsamių ir itin didelę teritoriją apimančių archeologinių tyrimų, o tokie nėra vykdomi. Taigi tai kol kas praktikoje neįrodyta alternatyva.

Vykdydamas tokį projektą atradai labai daug įdomios medžiagos. Galbūt kilo noras sukurti ir didesnės apimties pasakojimų, pvz., dokumentikos serialą apie Vilniaus istoriją?

Įdomi medžiaga nuolat kaupiasi ir norisi kuo labiau ja pasidalyti. Tiesa, dar ir šis projektas nė neįpusėjo, taigi kiti – dar tik tolimoje ateityje. Norėtųsi kada nors daugiau papasakoti apie Lietuvos dvarų istoriją, gyvenimą juose. O gavus finansavimą ir subūrus didesnę profesionalų komandą būtų smagu išmėginti jėgas ir kuriant dokumentiką. Bet tai reikėtų palikti nenuspėjamai ateičiai.

Kiek dalių šiame projekte dar yra numatyta? Gal gali išduoti, apie ką pasakos kitas tavo filmukas?

Užsibrėžiau padaryti 15 dalių. Jas įgarsinsiu ne tik lietuviškai, bet ir angliškai. Turiu draugę, laisvai kalbančią japoniškai, galbūt su jos pagalba padarysime ir japonišką versiją. Norėtųsi Vilniumi sudominti ir užsieniečius, parodyti, kokių įdomių dalykų turime.

Žadu papasakoti apie rečiau aptariamus objektus, tokius kaip Montvilos kolonijos, Bajorų viešbutis, Senatorių gatvė, Gedimino (Jurgio) prospekto atsiradimas ir t. t. Kitas pasakojimas, kuriam jau rengiu medžiagą, išduosiu, bus apie Vilniaus žydus: jų apgyvendintą teritoriją, išskirtinius pastatus, kultūrą.

Ačiū už pokalbį.

Sekite projekto Pažink Vilnių“ naujienas ČIA.

Daugiau apie projekto autorių ČIA.

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
Kalba redaguota ekspertai.eu

 
Komentarai

 
4. Inga
(2013-08-13 10:57:37)
(78.60.14.40) Parašė:

labai gera ideja : )



3. irena
(2013-08-13 00:52:09)
(78.56.194.158) Parašė:

Puiki ideja, labai reikalinga, idomi medziaga. Jei pasakojimas vyktu ne greitakalbe, butu zymiai efektyviau. O jei dar butu titrai kita kalba, butu sedevras. Vistiek dideles sekmes ir nuosirdus aciu uz grazia ideja ir dideli darba



2. Matas
(2013-08-12 20:37:28)
(88.119.13.88) Parašė:

Šaunuoliai,prasmingas darbas,sėkmės jums...



1. Skaiste
(2013-08-12 14:24:48)
(76.224.237.109) Parašė:

Nuostabu, su malonumu ziuresiu.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras
 




Naujausi komentarai