2019 m. rugpjūčio 26 d.

 

Vaidotas Granickas: „Europos Sąjungos teisė minimaliesiems darbo apmokėjimo dydžiams tiesioginės įtakos nedaro“

2
Paskelbta: 2013-08-31 10:01 Autorius: ekspertai.eu
Teisininkas Vaidotas Granickas. Nuotr. mruni.eu
Teisininkas Vaidotas Granickas. Nuotr. mruni.eu

Ekspertai.eu neseniai publikacijoje „Lietuva pirmininkauja ES Tarybai ir tuo pat metu įžūliai nevykdo tarptautinių įsipareigojimųrašė apie Lietuvos nevykdomą Europos socialinės chartijos punktą dėl teisingo užmokesčio už darbą. Šia tema kalbamės su teisininku, Socialinių mokslų kolegijos Teisės katedros dėstytoju Vaidotu Granicku.

Teigiama, kad Lietuva pažeidžia Europos socialinę chartiją, nes nemoka 60 proc. minimalaus atlyginimo nuo vidutinio, bet juk yra parašyta, kad svarbiausia „ženkliai viršyti skurdo ribą“. Ar šiuo atveju tai pažeidimas, ar ne?

Europos Sąjungos teisė minimaliesiems darbo apmokėjimo dydžiams tiesioginės įtakos nedaro, tačiau Europos socialinės chartijos suteikiamos garantijos bei kitų tarptautinių teisės dokumentų įgyvendinimas daro tiesioginę įtaką. Pavyzdžiui, Lietuva privalo laikytis Europos socialinės chartijos 4 straipsnio 1 dalies, TDO konvencijos Nr. 131 dėl minimalaus darbo užmokesčio nustatymo, ypač atsižvelgiant į besivystančias šalis, kuri įsigaliojo 1996 m. balandžio 3 d. Ši konvencija priimta siekiant įgyvendinti Filadelfijos deklaracijoje nurodomą kovos su skurdu principą. Šio principo įgyvendinimas atspindi antrą aspektą, kodėl valstybės pareiga nustatyti valstybines darbo užmokesčio garantijas yra pagrįsta, t. y. valstybės socialinę funkciją. Tai viena iš priežasčių, kodėl teisingas darbo apmokėjimas yra siejamas su vadinamąja „skurdo riba“.

Kaip būtų galima paaiškinti terminą „ženkliai viršyti skurdo ribą“, kai skurdo riba 691 Lt., o minimali alga 824,5 Lt. Ar tai yra ženklus skirtumas, užtikrinantis normalų pragyvenimo lygį?

Reikia pastebėti, kad skurdo rodikliai, kuriuos priimta vadinti skurdo rizikos rodikliais, visoje Europos Sąjungoje apskaičiuojami taikant vienodą metodiką – ji iš esmės atitinka tą, kurią taiko Europos Tarybos socialinių reikalų komitetas, spręsdamas dėl darbo užmokesčio lygio atitikimo, Europos socialinės chartijos 4 straipsnio 1 daliai ir, kaip nurodoma Statistikos departamento, reiškia, kad „skurdo rizikos riba apskaičiuojama kaip 60 proc. ekvivalentinių piniginių disponuojamųjų pajamų medianos“. Nesutikčiau su jūsų nurodoma skurdo riba (691 Lt.). Statistikos departamentas 2011 m. nustatė šį skaičių, kuris apibūdina skurdo rizikos lygį, apskaičiuotą pagal 2010 m. duomenis. Tuo tarpu vidutinis darbo užmokesčio dydis per tą laiką pasikeitė - 2010 m. siekė 1988,1 Lt., o 2012 m. III ketv. jis sudarė bruto 2171,0 Lt.

Kita vertus, užmirštama, kad pagal Europos socialinės chartijos 4 str. 1 d. valstybė įsipareigojo pripažinti darbuotojų teisę į tokį atlyginimą, kuris garantuotų jiems ir jų šeimoms normalų gyvenimo lygį. Manyčiau, jog šis įsipareigojimas iš esmės orientuoja ne į skurdo rizikos ribą, nustatomą vienam gyvenančiam asmeniui, o į namų ūkį. Pastebėtina, kad pagal Statistikos departamento duomenis šio ūkio išlaikymui reikalinga apie 70 Lt. – didesnė suma nei nustatoma skurdo riba vienam fiziniam asmeniui (kai šeimoje, turinčioje du vaikus iki 14 metų, dirba du asmenys, skurdo riba yra 1452 Lt., vienam asmeniui 726 Lt).

Manyčiau, kad optimaliausias sprendimas įstatymų leidėjui nustatant minimalaus darbo užmokesčio (MDU) dydžius yra nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų didinant MDU kompensuoti padidėjusias verslo sąnaudas, sumažinant mokestinę naštą, proporcingai sutaupomų valstybės lėšų kiekiui.

Kokios institucijos (a) prižiūri, kaip vykdomi Europos socialinės chartijos punktai šalyse narėse? Juk jeigu Lietuvoje yra akivaizdūs pažeidimai dėl neteisingo darbo užmokesčio, būtų imamasi kažkokių priemonių? Kokios sankcijos numatytos už įsipareigojimų nevykdymą?

Tokią priežiūrą atlieka Europos Tarybos socialinių teisių komitetas, kuris teikia išvadas dėl Europos socialinės chartijos įgyvendinimo ją ratifikavusiose šalyse, šalims narėms pateikus duomenis, kaip Chartija yra įgyvendinama teisės aktuose bei praktikoje. Šaliai nesiimant priemonių, užtikrinančių Chartijos įgyvendinimą pagal Europos Tarybos Socialinių teisių komiteto išvadas, Europos Tarybos ministrų komitetas gali teikti reikalavimą tinkamai įgyvendinti Europos socialinę chartiją. Toks reikalavimas yra rekomendacinio pobūdžio.

Kito kontrolės būdo – t.y. kolektyvinio skundo teikimo prieš valstybę galimybės – Lietuva ratifikuodama Chartiją nepripažino. Lietuva nėra 1995 m. Europos socialinės chartijos papildomo protokolo dėl kolektyvinio skundo dalyvė. Pagal šį protokolą profesinės sąjungos darbdavių organizacijos ar NVO galėtų teikti skundus prieš valstybę, o jį patenkinus ekspertų išvada perduodama valstybei (Valstybių komitete). Neįgyvendinus šios išvados, ji teikiama Ministrų komitetui, kuris priima rekomendacijas keisti teisinį reglamentavimą arba teisinę praktiką. Reikia taip pat suprasti, kad Europos socialinės chartijos 4 straipsniu, nustatančiu darbuotojų teisę į teisingą apmokėjimą už darbą, siekiama nustatyti teisingumo matą, pagrįstą aiškiais lyginamaisiais skaičiavimo kriterijais, kurie remiasi valstybės vidaus situacijos analize, o ne siekiu sulyginti minimaliuosius darbo apmokėjimo dydžius su kitomis valstybėmis narėmis.

Galbūt žinote daugiau sutarčių, kurių Lietuva, ar kuri kita ES narė nesilaiko?

Dėl šio klausimo galėčiau tik pastebėti, kad pažeidimo procedūros prieš šalis yra gana dažnas reiškinys ir gana dažnai (per paskutinius penkerius metus), pavyzdžiui, Prancūzijos, Belgijos, Kroatijos atžvilgiu jos buvo pradėtos ir skundai buvo patenkinti.



Advokatas doc. dr. Stanislovas Tomas:

Kolega iš tikrųjų labai gerai ir detaliai paaiškino situaciją. Tačiau aš mėgstu imti jautį už ragų. Niekur nėra parašyta, kad Chartija yra rekomendacinio pobūdžio. Jos privalomi straipsniai yra privalomi. 4 straipsnis taip pat yra privalomas. Kitas svarbus klausimas: kas turi išimtinę teisę aiškinti Chartijos turinį? Tik Europos socialinių teisių komitetas turi tokią teisę. Jo išaiškinimai yra ne rekomendacija, o autentiškas privalomas teisės aktas. Niekur nėra parašyta, kad jis teiktų „rekomendacijas“. Tai yra labai svarbi aplinkybė.

Yra du Chartijos priežiūros mechanizmai. Vienas yra specialusis, apie kurį teisingai paaiškino kolega, – tai Europos socialinių teisių komiteto priežiūros mechanizmas. O kitas – tai bendrasis priežiūros mechanizmas. Mane labiausiai domina būtent bendrasis priežiūros mechanizmas, kadangi jis tiesiog veiksmingesnis.

Chartija yra tarptautinė sutartis, o ne rekomendacija. Taškas. Lietuvos ir Europos teismai taiko tarptautines sutartis kaip bet kokius kitus įstatymus.

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
Kalba redaguota ekspertai.eu
 
Komentarai

 
2. Tadas
(2013-09-02 00:53:07)
(188.69.225.58) Parašė:

Vyraujanti teisė,kad jūs neturit jokių teisių.



1. Besė
(2013-08-31 17:28:39)
(81.7.77.46) Parašė:

Bet aš nesuprantu, kaip galima apmokestinti tik skurdo ribą tesiekiančias pajamas? Tai jei aš uždirbu 691 lt, o neapmokestinamos pajamos 470 Lt, tai nuo skurdo ribos pajamų turėsiu valdžiai sumokėti dar 33,15 pajamų ir 62.19 sodrai, o darbdavys atseit už mane sumokės 214.07 Lt. Be abejo, jis iš savo kišenės nemokės, tai reiškia, kad aš, uždirbus 905,07 Lt, gausiu tik 595,66 Lt. Tai ar čia ne genocidas? Aš užsidirbu duonai, o valdžia ir iš paskutinio kąsnio atima nemažą dalį? Tai mes ES gyvename, ar džiunglėse? Jei darbo jėga yra prekė, tai jos savikaina turi būti neapmokestinama, o tai yra - visos išlaidos, reikalingos žmogui pragyventi ir auginti vaikus - turi būti neapmokestinamos, kaip yra Anglijoje, Vokietijoje.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras