Ūkininkai: žemės įsigijimo saugikliai visiškai neracionalūs ir žalingi

Skubos tvarka priimti žemės pardavimo saugikliai sukėlė sumaištį žemės rinkoje ir užkirto kelią tvariai Lietuvos ūkių plėtrai, tikina žemdirbiams atstovaujančios organizacijos.

„Šis įstatymas sukėlė didžiulį ažiotažą. Pradžioje buvo kalbama, kad bus priimti saugikliai, ribojantys užsieniečių galimybes įsigyti žemę, o galiausiai apie tai buvo mažai užsimenama, labiausiai apsunkintos galimybės įsigyti žemę mums patiems, ją dirbantiems“, – trečiadienį sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

Tuo metu Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas pabrėžė, kad tiek stambiųjų ūkininkus vienijančių organizacijų, tiek atskirų regionų ūkininkų bendruomenių pasiūlymai buvo ignoruojami ne tik priimant saugiklius nustačiusį įstatymą, bet nuo pat 2007-ųjų, prasidėjus Europos Sąjungos skirtam pereinamajam laikotarpiui dėl žemės pardavimo ribojimų.

„Taisyklių pasikeitimui turėjo būti pasiruošta per pereinamąjį laikotarpį, tačiau valdžios institucijos nė vieno darbo neatliko laiku. Nors ūkininkai (tiek iš vienijančių organizacijų, tiek atskirų rajonų) pasiūlymus Seimo Kaimo reikalų komitetui, Žemės ūkio ministerijai ir Vyriausybei teikė nuo pat 2007 m. Jei į juos būtų buvę reaguojama laiku ir tinkamai, tokios situacijos nebūtų buvę  nei dėl saugiklių, nei dėl referendumo“, – sakė A. Stančikas, pripažinęs, kad laukė Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto.

Ūkininkas priminė, kad per septynerius metus Žemės ūkio rūmų iniciatyva Vyriausybėje buvo sudarytos dvi darbo grupės šiam klausimui spręsti, tačiau abi jos buvo neveiksnios.

Anot J. Talmanto, įstatymu vertėjo įteisinti nuostatą dėl valstybinės kalbos mokėjimo, tačiau didelė klaida padaryta padarius išimtį ir susiejus žemės plotus su ūkininko laikomu gyvulių skaičiumi – „pririšus žemę karvei prie uodegos“.

„Mes buvome prašę netaikyti šios taisyklės bankams ir kredito unijoms, kredituojančioms žemę perkančius ūkininkus, tačiau Seime vėl buvo susitarta ir balsuota kitaip. Mes pirkdavome žemę, mokėjome 20 proc. savų lėšų (be kreditų neišsiverčia ne tik eiliniai ūkininkai, bet ir kai kurios stambios įmonės), gaudavome 80 proc. finansavimą ir užstatydavome žemę bankui. Dabar bankas turi 500 ha žemės ir negali paimti tokio užstato, jis nekredituoja ūkininko. Tai nejau dabar žemę pirks tie, kuriems nereikia kreditų? Tai bus stengiamasi padaryti per pusę metų, kai negalima koreguoti įstatymo. Visiškai nelogiški sprendimai, didinantys įtampą tarp oligarchų ir paprastų ūkininkų“, – piktinosi J. Talmantas.

Seime pateiktame nutarime referendumą siūloma surengti birželio 29 dieną.

Eltos inf.