Turkija – nereikalingas sąjungininkas

Nesenai pasirodžiusį dienraštyje „Le Temps“ straipsnį apie Kobanį žurnalistė Marie-Hélène Miautos užbaigia tokiais žodžiais: „Tai, kad mūsų draugai turkai nusiėmė kaukes, yra turbūt vienintelis pozityvus įvykis, stebint chaosą Artimuosiuose Rytuose“. Gal būt taip ir yra, visai neįsigilinusiems žinių stebėtojams, kuriems Ankara ilgus metus sugebėjo pudrinti smegenis. Tačiau tuos, kurie įdėmiai seka įvykius Turkijoje, abejotina, kad nustebins šis „demaskavimas“. Užtenka tik prisiminti publikacijas Wikileaks, kad suprastume, jog JAV ir kitų jos sąjungininkų santykiai su  Turkija niekada nebuvo labai geri.

Dabartiniai įvykiai rodo, kad Turkija vis labiau praranda reikšmę, kaip itin svarbi JAV partnerė sprendžiant Artimųjų Rytų problemas. Kažkokio tiesioginio noro pastumti Ankarą į šešėlį nėra: tiesiog šalis pati atsidūrė izoliacijoje po partijos „Teisingumas ir vystymas“ sprendimų.

Kurdai ir šventa sąjunga

Dvi rimtos iniciatyvos tapo  šių permainų iliustracija. Visų pirma Erbile esantis Irako Kurdistano parlamentas pripažino trys atskilusius „Vakarų Kurdistano“ Sirijos kantonus (El-kamyšli, Kobani ir šiauriau už Alepo esantį Afrin’ą). Pirmoje rezoliucijos dalyje kalbama, kad „Kurdistano parlamentas palaiko Vakarų Kurdistano kurdų naciją ir jis sutiks su bet kokiu sprendimu, kurį priims nacija kelyje į nepriklausomybę. Kurdistano vyriausybė turi nustatyti oficialius teisinius santykius su šiais trimis kantonais“.

Ši žinia buvo palaikyta paties vyriausybės vadovo Masudo Barzani. Jis taip pat nusprendė nutraukti ilgus metus trukusią konfrontaciją su kurdų marksistinės pakraipos „Demokratinės Sąjungos“ partija. Kartu su šio judėjimo vadovu Salichom Muslimom jis pareiškė, kad Irako kurdai palaikys Sirijoje esančius brolius ir per parą nusiųs „į Kobani ginklus arba net gi juo išmes iš lėktuvų, jei Turkija nesuteiks oro erdvės“.

Nežiūrint į tai Barzani – patyręs politikas, jis nusprendė galutinai nenutraukti santykių su Turkijos rėžimu. Kaip praneša turkiški šaltiniai, Ankara slaptai tiekė ginklus kurdams „peshmerga“, kurie tapo Islamo Valstybės (IS) taikiniu.  Tie patys šaltiniai dabar netenka pasitikėjimo, kai praneša informaciją, kad Turkija tiekia medicininę pagalbą „Demokratinės Sąjungos“ savigynos buriams arba pačiai „Kurdistano darbo partijai“. Bet kuriuo atveju Sirijos kantonų pripažinime sunku neįžvelgti iššūkio Ankarai, kuri remiantis nepatvirtintais šaltiniais palaiko glaudžius santykius su Barzani klanu ir pelningai prekiauja nafta su Irako Kurdistano vyriausybe.

Vašingtonas atvirai palaiko kurdus

Po įvykių Kobani, apie Turkijos dviveidiškumą išvadą padarė ne tik pačiam Erbile. Kaip rašo Reuters, „JAV diplomatai kaip niekada gerai sutaria su Sirijos kurdų partijos vadovais ir šiuo metu yra sprendžiamas koalicijos prieš IS išplėtimas“. Oficiali JAV Valstybės Departamento atstovė Jen Psaki pažymėjo, jog susitikimas vyko Paryžiuje, ir, kad Vašingtonas kol kas tik svarsto galimybę apginkluoti kurdų sukilėlius.

Tuo pat metu Artimųjų Rytų šaltiniai praneša, kad kontaktai tarp JAV administracijos ir „Kurdų darbo partijos“ tęsiasi jau daugiau nei du metus. Taip pat yra informacijos, kad susitikime Paryžiuje dalyvavo ir pats Salih Muslim ir specialus valstybės departamento atstovas Sirijos reikalams Daniel Rubinstein, o jų pagrindinė pokalbio tema buvo „kurdų savigynos burių ir tarptautinės antiteroristinės koalicijos bendradarbiavimas“.

Turkijos diplomatijos saulėlydis?

Iš tikrųjų, svarbiausia yra tai, kad Turkijos rėžimui pirmą kartą per ilgus metus nepavyko pasinaudoti savo strategine padėtimi Mažojoje Azijoje, kad privesti kitus paklusti savo nuomonei ir sprendimams. Turkijos pasitraukimas į antrąjį planą, atrodo keistai diplomatų sluoksniuose, kurie ją iki šiandien laikė rimtu ir,  galima sakyti, neišvengiamu sąjungininku. Toks įvykių posakis itin silpnina Turkijos valdančią partiją. Prieš keletą dienų rinkimus pralaimėjusios „Respublikos liaudies partijos“ lyderis Kemal Kylyčdaloglu apkaltino vyriausybę palaikant Islamo Valstybę. Politinė įtampa Turkijoje nuolat auga. Užsienio politikoje pasaulio bendruomenė, galima sakyti, pripažino Turkijos neįgalumą. Nežiūrint į intensyvią lobistinę veiklą, Ankarai nepavyko būti išrinktai į JTO Saugumo Tarybą, nors visai nesenai tuo niekas neabejojo. Stebint kaip Iranas sugrįžta į tarptautinę bendruomenę, pastarieji įvykiai rodo, kad pasaulio šiame regione laukia rimti geopolitiniai pasikeitimai.

Šaltinis: huffingtonpost.fr