2024 m. kovo 28 d.

 

Truputis įžanginės informacijos skaitytojams ne iš Švedijos

1
Paskelbta: 2013-05-20 11:20 Autorius: "emaso.com"

Aš įkūriau šią svetainę 2006 m., kad informuočiau savo labai neapsišvietusius tautiečius Švedijoje (originali šios svetainės švediška versija yra www.amoso.se). Kadangi Švedijos gėjų lobistinė organizacija (RFSL) įtikino didžiąją mano mylimos šalies dalį savo melais, aš jaučiau didelę pareigą pasidalyti su savo tėvynainiais tuo, ką atskleidė mano tyrimas. Dabar, praėjus daugeliui mėnesių, ši svetainė (kartu su švediškos kultūros, visuomenės ir moralės pavyzdžiais) dėl didelės paklausos yra išversta ir į jūsų kalbą.

Vienintelis mano svetainės tikslas yra informuoti tėvus ir senelius, kaip sutrukdyti jų atžaloms tapti homoseksualais, jiems pradėjus lytiškai bręsti. Jei jūs jau pasirinkote homoseksualinę orientaciją, ši svetainė - ne jums. Prašom užverti šią svetainę, kad jos turinys jūsų nenuliūdintų.

Aš niekada nenorėjau sukelti homoseksualų bendruomenės pykčio Švedijoje, tačiau atsigręždamas atgal suprantu, kodėl tai tapo netyčine pasekme, t. y. todėl, kad aš atskleidžiu, kokia yra homoseksualinio gyvenimo stiliaus prasmė. Bet kokiu atveju visi gimdytojai – ypač tėvai – turi suprasti, koks tai pavojus, kad galėtų padaryti, kas jiems įmanoma, siekdami užkirsti kelią savo mažiesiems tapti homoseksualais. Ir jie turi teisę žinoti. Ši svetainė demaskuoja tris labiausiai propaguojamus mitus apie homoseksualumą.

Todėl čia pateikiami pavyzdžiai yra paimti iš mūsų pačių šalies. Jei jūs nežinote, kaip paplitęs ir garbinamas sodomistinis (Sodoma – aut. past.) gyvenimo stilius Švedijoje, tie pavyzdžiai gali jus šokiruoti. Kaip jūs pamatysite, Švedija daug labiau nei kitos pasaulio šalys priima ir sveikina įnirtingą homoseksualumo ataką. Nesenas pavyzdys yra pastoriaus iš Borgholmo Akės Greeno teismas už pamokslavimą dėl to, ką Biblija sako apie homoseksualumą ir kitus seksualinius iškrypimus. Matote, Švedija yra vienintelė šalis visame pasaulyje, kurioje draudžiama nepagarbiai (šved. „missaktning”) atsiliepti apie homoseksualus, nesvarbu, kokie jūsų religiniai įsitikinimai. Visos civilizuotos šalys, žinoma, turi įstatymus, draudžiančius smurto, nukreipto prieš bet kokią žmonių grupę, kurstymą. Tačiau Švedija vienintelė, kuri priėmė tokius įstatymus, kurie draudžia bet kokius teiginius, kuriuos galima vertinti kaip nepagarbą homoseksualams. Todėl ir pastorių Greeną apygardos teismas (šved. “Kalmars Tingsrätt) nuteisė kalėti. Įstatymas buvo išleistas, kad apsaugotų ir kitas grupes (pvz., etnines ir religines grupeles). Tačiau praktiškai jis taikomas tik homoseksualistų labui. Pavyzdžiui, per Švediją ritasi nauja antisemitizmo banga (žr. toliau), evangelikai taip pat niekur negerbiami, bet niekas šių grupių neapsaugo. Įstatymas taikomas tik homoseksualų bendruomenės labui. Pavyzdžiui, šiandien labai paplitusi nepagarba krikščionims ir žydams (didžiąja dalimi iš Švedijos musulmonų pusės). Tačiau niekas nesiremia naujuoju įstatymu, kad ištirtų šiuos atvejus.

Prieš įsigaliojant naujajam įstatymui ministras pirmininkas Göranas Perssonas 2002 m. lapkričio 8 d. leido labai aiškiai suprasti, kad pagal naująjį įstatymą pastoriai daugiau nebeturės teisės skelbti iš sakyklos ar kitokiu būdu išreikšti, kad homoseksualumas yra nenatūralu (šved. „onaturligt”) (nuor.27). Neatsižvelgiant į tai, kad taip parašyta Biblijoje.

Tai, atrodo, visiškai nejaudino Sekmininkų denominacijos, nes jie pakvietė ministrą pirmininką pasakyti kalbą (nuor.28) savo metinėje konferencijoje Filadelfijos bažnyčioje Stokholme. Praėjus mėnesiui jis pasirodė tos bažnyčios sakykloje (2002 m. gruodžio 4 d.). Tai skamba neįtikėtinai, bet jūs išgirdote teisingai! Ministras pirmininkas, kuris vos prieš mėnesį paskelbė, kad pastoriams (pagal greit įsigaliosiantį įstatymą) nebebus leidžiama pamokslauti, jog homoseksualumas yra nenormalu, ir kuris daug prisidėjo prie šio įstatymo priėmimo, buvo šiltai priimtas metinėje Sekmininkų denominacijos konferencijoje. Galbūt turėjo įtakos tai, kad ministras pirmininkas (Perssonas) ir Filadelfijos bažnyčios Stokholme lyderis (Hedinas) yra artimi draugai.

Pastoriaus Akės Greeno byla
Taip, įsigaliojus naujajam įstatymui – pagal kurį buvo draudžiama tvirtinti, kad homoseksualumas yra nenormalu, – visai nenustebino, kai pastorius Greenas buvo apkaltintas ir nuteistas kalėti už savo pamokslą (2003 m. liepos 20 d.) apie tai, ką Biblija sako apie seksualinius nukrypimus. Homolobistai palaikė jo pamokslą nepagarbiu. Apeliacine tvarka pastoriaus Greeno byla pasiekė Aukščiausiąjį Teismą. Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kad Greenas iš tiesų pažeidė Švedijos įstatymą ir yra kaltas. Ne paslaptis, kad jie būtų labai norėję nuteisti jį kalėti. Ypač dėl to, kad mūsų šalies Aukščiausiasis Teismas yra labai šališkas homoseksualų atžvilgiu. Vienas iš teismo narių netgi aktyviai ieškojo ir mokėjo už homoseksualines paslaugas Stokholme (Nr.1), o teismo pirmininkas gynė tokį elgesį. Tačiau Teismas žinojo, kad kitose Europos šalyse žodžio ir tikėjimo laisvės doktrinos yra viršesnės už per didelę homoseksualų apsaugą nuo „nepagarbos”. Labai gerai suprasdami, kad nuteistas pastorius Greenas kreipsis į Europos Teismą (aukščiausią teisminę instanciją ES nariams), jie nedrįso jo nuteisti, nes puikiai žinojo, kad Europos Teismas Greeną išteisintų. Ši situacija buvo aiškiai išdėstyta bylos nuosprendyje (nuor.29).

Komentuodamas sprendimą, teismo pirmininkas (Johanas Munckas) sakė, kad Švedijos Aukščiausiasis Teismas nutarė pasiremti ankstesniais Europos Sąjungos teismo Strasburge (Prancūzija) nuosprendžiais. Jis pasakė: Jeigu Akė Greenas būtų nuteistas už neapykantos kurstymą pamokslo metu, tada Europos Teismas tikriausiai būtų sudraudęs Švediją. Ponas Munckas, vėliau duodamas interviu Švedijos radijui ir televizijai, pareiškė, kad neįmanoma pritaikyti įstatymo (t. y. „nepagarbos” kriminalizavimo), „kaip jis buvo sumanytas”, ir todėl nepalankiai atsiliepia į tai, kaip įstatymas buvo parengtas ir ko įstatymo leidėjai (parlamentarai) juo siekė. Švedijos įstatymas neatitinka tarptautinės praktikos (jurisprudencijos). Pagal surašytą bylos nuosprendį Aukščiausiasis Teismas viešame pranešime masinės informacijos priemonėms teigė taip: Atsižvelgdamas į esamas aplinkybes, Aukščiausiasis Teismas mano, kad Europos Teismas – jeigu byla patektų ten – tikriausiai nuspręstų, kad nuteisus Akę Greeną už teiginius, kuriuos jis išsakė savo pamoksle, būtų pažeistos Europos konvencijos.

Visas Teismo nuosprendis: Tokiomis aplinkybėmis yra tikėtina, kad Europos Žmogaus Teisių teismas, ištyręs AG teisės pamokslauti idėjas, pagrįstas Biblija, apribojimus, kuo jis ir yra apkaltintas, nuspręstų, kad apribojimai nėra proporcingi ir tokiu būdu nuspręstų, kad čia yra Europos Konvencijos pažeidimas……. Remiantis tuo, kas čia yra išdėstyta, kaltinimai AG yra atmetami.”
(Byla baigta.)

Kitais žodžiais: kitose šalyse, ne Švedijoje, homoseksualai neturi specialių teisių. Visą diskusiją apie visus teismus ir teisinę Akės Greeno bylos analizę galite rasti čia.  Šis Aukščiausiojo Teismo nuosprendžio aprašymas įrodo, kad mes esame unikalūs pasaulyje, nes tik Švedijoje homoseksualų planų plėtojimas peržengia žodžio ir tikėjimo laisves. Įstatymas vis dar galioja ir yra stiprus ginklas tramdant pastorius, kurie nenori patirti tokios teisinės traumos, kokią teko iškęsti pastoriui Greenui.

Šios istorijos kita dalis yra ta, kad žmogus, pareiškęs kaltinimus pastoriui Greenui, dabar pats yra apkaltintas už iššvaistymą stambiu mastu ir jam pačiam gali tekti sėsti į kalėjimą.

RFSL vaidmuo
Šiandieną mūsų šalyje homoseksualų lobistai (kai kurie tai vadina homoseksualų mafija) savivaliauja su visuomene per savo pagrindinę organizaciją RFSL. Organizacijos lyderis, ponas Sörenas Anderssonas, duodamas interviu vienam laikraščiui ("Dagen"), taip išreiškė savo nuomonę apie mano svetainę: „Negaliu suprasti, kaip galima būti tokiam kupinam neapykantos.” Tačiau ponui Anderssonui reikia suprasti, kad tėvai turi teisę žinoti – jeigu jie to norėtų, – kaip jiems nukreipti savo vaikus nuo homoseksualizmo, kai vaikai subręsta. Ponas Anderssonas ir jo organizacija negali atimti šios tėvų teisės. Net ir Švedijoje šiandieną. Bent jau kol kas ne.

Vienas iš ryškių šiandienių RFSL privilegijų mūsų visuomenėje pavyzdžių yra dosni Švedijos vyriausybės finansinė parama jų veiklai, įskaitant svetainę, kuri aukština tipinį homoseksualų elgesį ir pateikia informaciją, kaip naudoti uždraustus narkotikus bei „Analinį vadovą”, kur aiškinama, kaip palaikyti – viešosios sveikatos požiūriu – labai rizikingus santykius. Be abejonių, ta svetainė kelia pasišlykštėjimą daugeliui žmonių.

Tačiau pabandykite įsivaizduoti jaunuolį, turintį problemų dėl lyties tapatybės, kuris išklauso RFSL programą mokykloje. Grįžęs namo, jis nueina į RFSL svetainę ir suranda šią informaciją – apmokėtą iš mokesčių mokėtojų pinigų, – kuri net daugeliui suaugusių yra pasibjaurėtina, o jaunam berniukui, kuris jau susipainiojęs savo seksualiniame identitete, labai pornografinė. Ir, be jokios abejonės, lengvai pažeidžiami betėviai berniukai labiausiai rizikuoja tapti tokios savanaudiškos propagandos aukomis. Kokie pikti gali tapti žmonės ir organizacijos? Ir kodėl mes, kaip piliečiai, susitaikome su tuo, kas vyksta mūsų šalyje?

Daugumos švedų nenoras pasipriešinti blogiui
Jums negali neiškilti klausimas: „Kaip tai galėjo atsitikti?” Kažkas vieną kartą yra pasakęs, kad pikti žmonės viešpataus tik tol, kol geri žmonės nieko nedarys. Olofas Djurfeldas savo knygoje „Apsaugokit šeimą” (“Försvara Äktenskapet”) aptaria mūsų šalies nusiritimą į amoralumo pamazgų duobę. Viename skyriuje, kuris vadinasi „Jausmai neturi panaikinti argumentų” (psl. 117), Djurfeldas ima interviu iš Stefano Gustavssono, Švedijos evangelikų sąjungos generalinio sekretoriaus (šved. Svenska Evangeliska Alliansen). Gustavssonui užduodamas klausimas: „Ar jūs tvirtinate, kad šiandien mums sunku pasakyti kam nors: "Man jūs patinkate kaip asmuo, bet ne tai, ką jūs darote?" Gustavssonas atsako iš savo krikščioniškos perspektyvos: „Taip, mes matome, kad vis sunkiau pataisyti vienas kitą sakant: "Mano nuomone, tavo veiksmai yra blogi." Švedams gali būti ypač sunku tai pasakyti, nes mes norime ieškoti bendros platformos. Kritika mums dažnai atrodo kaip visiškas žmogaus nuteisimas. Tačiau mes turime priimti vienas kitą kaip žmones ir – kaip Biblija sako – vertinti kiekvieną kaip Dievo atvaizdą, bet taip pat aiškiai išreikšti, koks yra geras ir sveikas gyvenimo būdas.”

Tiksliai taip. Mes, švedai, taip bijome ginti savo įsitikinimus ir taip rūpinamės įtikti visiems. Garsi švedų patarlė „Bättre fly än illa fäkta“ („Geriau bėgti, nei blogai kovoti”)  apibrėžia šį mūsų įgimtą charakterio bruožą. Švedijoje poeto J. L. Runebergo populiarioje poemoje mama pataria savo sūnui (Munther), kuris ruošiasi į armiją, kad „geriau bėgti, nei blogai kovoti”. Šis mūsų nacionalinio charakterio bruožas leido paleistuvystės cunamiui nusiristi per mūsų gražią šalį paskutiniais dešimtmečiais ir įtvirtino homomafiją kaip galingą jėgą visuomenėje.  „Paveldėjimų fondas” („Arvsfonden") dosniai finansuoja pagrindinį homolobistų pasididžiavimą (RFSL).

(Šis mūsų sielos nacionalinis charakteris atliko svarbų vaidmenį mūsų šalies istorijoje. Pavyzdžiui, dėl šios priežasties 1941 m. Švedija – kai nacių Vokietija paprašė pagalbos jiems okupuojant Norvegiją – noriai sutiko (žr. nuor. 30; „Kodėl Vokietija neužėmė Švedijos Antrojo pasaulinio karo metu?”) (ref. 30) ir dėl to mes, „arijų” tauta, toliau per Narviko uostą Norvegijoje tiekėme Hitlerio armijai jai taip reikalingo kieto plieno iš mūsų kasyklų Jelivarėje Šiaurės Švedijoje. Visa tai vyko tuo metu, kai likusi Europa kraujavo po geležiniu Hitlerio kumščiu.

Tačiau vėliau karui tęsiantis, kai tapo aišku, kad Hitleris bus nugalėtas, mes pakeitėme savo poziciją ir leidome oro pilotams iš sąjungininkų pajėgų nusileisti Pietų Švedijoje, jiems skrendant atgal į Angliją po bombardavimo reidų Vokietijoje. Kita mūsų bendradarbiavimo su Vokietija okupuojant Norvegiją priežasčių gali būti ta, kad daugelis mūsų ginkluotų pajėgų karininkų buvo antisemitai. Vėliau, pasibaigus karui, mokyklose vaikai buvo mokomi (aš buvau tarp jų), kad mūsų neutralitetas išgelbėjo mus nuo karo baisumų. Kas tai per neutralitetas?

Tarp kitko, šiandien Švedijos mečetėse ryškėja antisemitizmas. Likusiems Švedijoje žydams nesuteikiama tokia pati apsauga nuo „nepagarbos” kaip homoseksualams. Rodos, net vyriausybė tampa labiau nusiteikusi prieš Izraelį ir už musulmonus. Pavyzdžiui, 2006 m. balandžio mėnesį vyriausybė nelauktai nutraukė bendras oro pajėgų pratybas su kitomis šalimis Italijoje (nuor. 31), kai sužinojo, kad Izraelis bus viena iš šalių dalyvių. O tą patį mėnesį teroristinės organizacijos Hamas lyderiai buvo pakviesti į mūsų šalį (nuo.32). Ne pačios vyriausybės, bet prieš Izraelį nusistačiusių grupių Švedijoje. Galbūt mes stebime, kaip gudriai įgyjama pozicija tarp musulmonų laukiant, kol vieną dieną Švedija taps šalimi, kurioje dauguma - musulmonų.)

Tačiau, kaip dažnai būna, visada yra žmonių ir jų grupių mūsų šalyje, kurios išdrįsta pasisakyti prieš bendrai priimtą mūsų visuomenėje tendenciją priimti homoseksualumą. Vienas anksčiau paminėtas atvejis yra pastoriaus Akės Greeno byla. Kitas pavyzdys yra Jeruzalės evangelinė bažnyčia. Didžiąją šios bendruomenės narių dalį sudaro imigrantai iš Etiopijos. Savo svetainėje http://www.j-e-c.org/faceliftup2/main_Swe.html jie paskelbė „Manifestą už žodžio laisvę ir paramą pastoriui Akei Greenui”. Daug jų taip pat dalyvavo demonstracijoje, palaikančioje pastorių Greeną, kai jo byla buvo svarstoma apeliaciniame teisme.

Švedijos homomafija ir jų veiksmų metodų pavyzdžiai
Kitas drąsus švedas išdrįso sukurti svetainę, kuri demaskavo homoseksualų gyvenimo būdą. Panaši svetainė, kaip ir ši, kurią jūs dabar skaitote. Tačiau svetainės savininkas buvo priverstas ją uždaryti, kai homolobistai išvargino jį, jo verslo partnerius ir klientus. Tradiciniu mafijos stiliumi dėl homomafijos grasinimų jo klientai nebenorėjo (arba nebedrįso) daryti verslo su juo. Argi tada nestebina, kad mūsų verslininkai vyrai ir moterys, turintys tam tikrą poziciją ir statusą profesionaliose ir verslo sferose, bijo išreikšti savo nuomonę? Viename laikraščio „Pasaulis šiandieną” (šved. „Världen idag”) straipsnyje 2006 m. gegužės 29 d. rašoma (dalimis):

„Buvo pranešta policijai apie vieną telefono skambutį į namus 1 valandą nakties. Mes žinome, kas tu esi. Tu ir tavo šeima susilauksite problemų... Tavo klientams pasakysime, kas tu esi…
Mes žinome, kas tu esi… Visi nekęs tavęs… Tu kentėsi, kai būsi demaskuotas
– taip buvo užregistruota policijos akte. Policija nutraukė bylą dėl įkalčių trūkumo, – atsiduso jis.

Žmogui buvo sunku patikėti savo akimis, kai jis vieną dieną pamatė nepažįstamą mašiną priešais savo šeimos namą. Per atidarytą langą mobilusis telefonas buvo tiesiai nukreiptas į jo namus. Aš supratau, kad jis fotografavo namą, išbėgau į lauką ir sugebėjau perskaityti mėlynos tojotos registracijos numerius. Susisiekiau su mašinų registro valdyba ir sužinojau, kad mašina priklauso gerai žinomo homoaktyvisto ir buvusio krikščionių demokratų politiko žmonai.

Jo namo nuotraukos, taip pat gatvės ženklas netrukus pasirodė to žmogaus svetainėje internete. Tos pačios nuotraukos netrukus pasirodė ir TT žurnalisto svetainėje. (TT - tai Švedijos radijo filialas.) Savo puslapyje jie paskelbė išsamią informaciją apie namo vietą, to vyro ir jo žmonos vardus, taip pat nuorodą, kur galima rasti jo paties nuotrauką.

Man buvo įdomu, ar nesėdi kas nors krūmuose prie mano namų laukdamas, kada vaikai išeis į mokyklą arba sekdamas viską, ką aš darau. Tai įsibrovimas į mano asmeninį gyvenimą ir tikras persekiojimas, – sako jis, labai nepatenkintas TT žurnalisto veiksmais. Tai labai rimta, jei reporteris, kuriuo turėtų būti įmanoma pasitikėti, savo laisvalaikiu neduoda ramybės man ir mano šeimai.

Verslininkas tvirtina, kad nekritiškas masinės informacijos priemonių požiūris į homoseksualizmo propagandą yra priežastis, kodėl gali vykti tokie dalykai. Juos visada pasitinka su raudonu kilimu ir jų niekada nekritikuoja masinės informacijos priemonėse. Tie, kurie įsibrovė į mano asmeninį gyvenimą, žino, kad tai gali daryti. Vienas iš tų, kuris susisiekė su verslininku, buvo kunigas, kuris pasakė: Jo verslui tai yra labai negerai.

Svetainė, kuri atspausdino svarbius faktus apie homoseksualų gyvenimo stilių, užsidarė praeitą rudenį. Žmonės pradėję neapykantos kompaniją pasiekė, ko norėjo.

Todėl iš šio pavyzdžio yra lengva suprasti, kodėl mes, švedai, dažniausiai bijome pasipriešinti homoseksualumo piktosioms jėgoms. Netgi jei tai ir griauna sveiką ir įgimtą gyvenimo būdą tokiam dideliam skaičiui mūsų vaikų ir jaunimo. Kas iš mūsų yra pasiruošęs rizikuoti savo verslu, karjera ir padėtimi visuomenėje? Nekalbant jau apie fizinį žmonų ir vaikų saugumą. Daug paprasčiau ignoruoti šį klausimą. Net ir pastoriams, kurie per dažnai ieško kuo didesnio populiarumo tarp žmonių.

Palyginti su anksčiau aprašytu verslininku, kuris prarado sėkmingą verslą, įniršis, su kuriuo man teko susidurti, yra sąlygiškai nedidelis dalykas, nors aš ir mano šeima taip pat kartkartėmis sulaukiame grasinimų. 2006 m. per mūsų turnė po Švediją, kai mes pristatėme šią svetainę, mums keletą kartų grasino homomafija ir mums reikėjo vilkėti neperšaunamas liemenes. Negana to, mums reikėjo atšaukti keletą renginių. Jūs galite paskaityti apie tai nuorodoje „Homomafija“ viršutiniame horizontaliame meniu lauke. Kalbant apie šias atakas ir besitęsiančius grasinimus, aš gavau įdomų el. laišką iš susirūpinusio vyro. Jame buvo parašyta (siuntėjo vardas nėra pateiktas):

(???? rašo):
Aš netyčia atradau jūsų svetainę per AFA (Antifašistinę akciją). Aš gana teigiamai žiūrėjau į AFA, nes jie kovojo prieš neonacistus.
Tačiau pasirodo, kad jie naudoja prievartą ir kitur. Man gėda, kai aš skaitau, ką jie padarė jums. Viena mintis: Kodėl jie neišdaužo mūsų mečečių langų? Musulmonai taip pat nėra labai draugiškai nusiteikę… mirties bausmė musulmonų šalyse. Dabar aš daugiau paskaičiau jūsų svetainėje. Galbūt aš galiu kuo nors prisidėti? Aš dar su jumis susisieksiu. Su pagarba,
Parašas ???


Šiam žmogui aš noriu atsakyti: AFA ir daug kitų panašių nevyriausybinių grupių (visame pasaulyje) nepripažįsta demokratinių principų. Jie žaidžia tik pagal savo taisykles. Tai berniukai ir vyrai, kurie trokšta valdžios, bet neturi jokių lyderiavimo sugebėjimų, o dažnai ir nelabai daug proto. Todėl jie įsivaizduoja, kad yra stiprūs ir galingi terorizuodami kitus žmones. Jie gali vadintis neonacistais, AFA ir pan., bet jie visi yra tokie patys. Aš galiu pridėti, kad RFSL pirmininkas Sörenas Anderssonas viename teiginyje „Dagen” (dieniniame laikraštyje) yra pasakęs apie mane: „Baisu, kaip žmogus gali būti taip pritvinkęs neapykantos.” Tačiau jis taip pat pasakė, kad RFSL nepalaiko atakų prieš mus (tai skamba pagirtinai), nors jis ir gali „suprasti tokius veiksmus”; toks teiginys akivaizdžiai susilpnina jo pasisakymą prieš smurtą ir gali pasitarnauti kaip pasiteisinimas tokiems žmonėms, kaip AFA, vykdant savo teroro aktus. Kad išsaugotumėme savo trapią demokratiją ir su šaknimis išrautume homomafiją, svarbu, kad žmonės, vadovaujantys visoms pusėms, tvirtai pasipriešintų kurstymui, smurtui ir gąsdinimams. Žinoma, nė viena organizacija negali visada turėti įtakos visiems savo narių veiksmams. Tačiau tam tikrus renginius galima paveikti. Pavyzdžiui, RFSL turėtų turėti tam tikrą įtaką Puikybės ("Pride") festivaliui Stokholme. Kaip tada gali būti, kad jie leido tokias ekstravagantiškas varžybas festivalio metu, kai lankytojai mėtė strėlytes į „homofobų” Ulfo Ekmano, Alfo Svenssono (buvusio Krikščionių demokratų partijos pirmininko) ir popiežiaus nuotraukas? Jeigu tai ne kurstymas, tai kaip tada tai pavadinti? Popiežius, aišku, nuolat turi asmeninius sargybinius, tačiau kaip reikėjo jaustis tiems kitiems vyrams?

Dar vienas komentaras apie homolobistų reakciją į šią svetainę. Mano nuomone, didžia dalimi tai priklauso nuo to, kas laikoma „tipiška” ar „vidutiniška” homoseksualų bendruomenėje. Imkime, pavyzdžiui, plačiai paplitusius tarp vyrų analinius santykius. „Tiktai” maždaug 2/3 visų homoseksualių vyrų tuo užsiima. Tačiau jie vis tiek sudaro daugumą ir dėl jų RFSL vienoje iš pagrindinių vietų savo svetainėje yra paskelbusi „Analinį vadovą”. Svetainėje paaiškinama ne tik tai, kaip geriausia užsiimti analiniais santykiais, bet ir kaip užsiimti kitais santykiais tokiais, kaip „užpakalio laižymas” ir „kumščio kišimas”. Tačiau tarp to trečdalio homoseksualių vyrų, kurie neužsiima analiniais santykiais – kai kurie iš jų galbūt jais net bjaurisi, – yra tų, kurie piktinasi tuo, kad kiti žmonės klaidingai mano, jog ir jie tuo užsiima. Tačiau būtų ypač neteisinga tėvų atžvilgiu, jeigu šioje svetainėje mes neaprašytume santykių, kuriais užsiima dauguma homoseksualių vyrų. Aš tikiu, kad jei tėvai suprastų didelę homoseksualaus elgesio riziką, jie labiau stengtųsi padėti savo sūnums vystyti savo vyriškumą.

Panaši situacija, tik dar labiau paplitusi, yra kalbant apie pedofilijos paplitimą tarp homoseksualių vyrų. Egzistuoja daugybė įrodymų, kad tikimybė tapti pedofilu yra daug didesnė tarp homoseksualių vyrų, nei tarp heteroseksualių. Tačiau vidutinis homoseksualus vyras nėra pedofilas. Nė iš tolo. Ir daugelis jų tikriausiai bjaurisi pedofilija. Todėl priklausymas grupei (homoseksualių vyrų), kuri turi didesnį „rizikos faktorių” pedofilijai, juos (lengvai suprantama) žeidžia. Vis dėlto dėl tos paties priežasties reikia kalbėti šia tema. Ją ignoruojant ir nekalbant apie ją, tai labai pakenktų tėvams.

Kaip jūs galite sutrukdyti tokiai pačiai sodomijos atakai užpulti jūsų šalį

Pagrindinis šios svetainės tikslas yra informuoti tėvus ir senelius, kaip sutrukdyti savo vaikams tapti homoseksualais. Tačiau skaitant apie tokią žeminančią įvykių eigą mūsų šalyje ir sužinojus, kaip homolobistai pasiekė tokį privilegijuotą statusą, jums gali kilti klausimas: „Kaip aš galiu sutrukdyti tam mano paties šalyje?” Jums leidus norėčiau pasiūlyti du dalykus:
1. Išplatinkite informaciją apie tai žmonėms savo gyvenamojoj vietoj ir savo šalyje. Yra daugybė gerų internetinių svetainių, kurios nagrinėja šią temą. Kalbant apie mano svetainę, aš nepriimu donacijų (nors kai kurie žmonės ir siūlė). Vietoj to, jeigu jūs turite lėšų, galite platinti šią informaciją darydami reklamą jūsų vietiniuose laikraščiuose bei daugybe kitų būdų, kuriuos jūs žinote.
2. Boikotuokite švediškus produktus. Ypač tas kompanijas (pvz., Skandinavijos oro linijas, SAS), kurios yra pagrindinės gėdingo metinio homoseksualų pasirodymo Stokholme, vadinamo Puikybės festivaliu, rėmėjos.

www.emaso.com

Kalba redaguota ekspertai.eu

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
1. Klausimas:
(2013-05-20 15:22:41)
(78.56.140.149) Parašė:

O kaip su Švediškais bankais? Ar ne jie organizuoja ir finansuoja homomafiją kitose šalyse?



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras