Tinkama būtų kalbėti apie mirties bausmę

Reanimatologas Pėteris Kliava Latvijos televizijos interviu laidoje „LNT Ziņu TOP 10“ kalbėjo apie vaikų traumas, nelaimės atvejus, kai vaikai patenka į reanimaciją. Jo manymu nelaimės, į kurias patenka vaikai, yra dvasios, mentaliteto, socialinių, politinių ir juridinių faktorių suma. Tai atsitinka ne tik todėl, kad tėvai yra neišsilavinę. Kita vertus, kyla klausimai – kodėl jie yra neišsilavinę, neatsakingi, kodėl jis yra neadekvatūs, kodėl yra alkoholikai ar pedofilai?

„Išeitų, kad jei visuomenė atleidžiama nuo kokių nors kontrolės mechanizmų, kurie reikalingi ir demokratijai, tuomet yra tokia laisvė, apie kurią Imantas Zieduonis sakė – mes kaip koks anties šūdas ant ledo išsitaškom. Dabar Latvija – na, galbūt nėra anties šūdas, bet į tą pusę – išsitaškiusi kažkokia tai laisvė ir leidimas sau  daryti viską, ką nori. O rezultatas, aišku, yra vaikai. Vaikai yra veidrodis to, kaip mes gyvename“ - sakė gydytojas.

Nors P. Kliava visuomet pasisakė prieš mirties bausmę, šį kartą teigė, kad apie tai būtų tinkama kalbėti. Gydytojas taip reagavo į dešimties mėnesių kūdikio prievartavimą Liepojoje: „Aš mačiau šios mergytės veidą, iškankintą, sumišusį, baimės, skausmo iškreiptą, jos kraujuojančius organus… Intelektas nebūtų pajėgus nufilmuoti tokius vaizdus, kas tai yra. Tačiau tuo pačiu metu mūsų visuomenėje bus daugybė tipų, – ir tai bus vyrai, o ne moterys – kurie mėgins kalbėti apie žmogaus teises, apie fiziologinius ypatumus, kad jis yra gavęs kokius nors ordinus, prisigėręs sėdėjo barikadose, ir tas kvailystes, kad taip jau atsitiko.“

Gydytojas sakė: „Tai daro vyrai, kurie sėdi apsirengę kostiumus, persiėdę, nieko gyvenime nematę ir mėginantys išgelbėti savo kažkokį tai Europos Parlamento statusą, nes jis yra civilizuotas, nes Latvijoje reikia viską daryti civilizuotai. Kad būtų teisinga, kad negalima teisti. Ir šis intelektualusis išsigimimas, aš net nežinau, koks tai infantilus išsigimimas, būdingas daugeliui Latvijos vyrų įvairiuose ešalonuose, tai toks toksiškas precedentas, kuris apibūdina kažkokį  nebaudžiamumą. Kai pateikiami variantai, kaip mes galėtume žiūrėti į šį reikalą. Ir tai iš karto degraduojama – taip, gyvenime šitaip nutinka. Bet jei taip nutiktų su jo vaiku, ką jis tuomet kalbėtų? Todėl norėčiau, kad žmonės nors kiek patylėtų, ypač tie, kurie norės pasisakyti po šio pokalbio – ką tas Kliava čia kalba. Nes tas žmogus, kuri mano, kad tai yra norma, kad tai įmanoma, gimdo šį patologinį tęstinumą, kai reanimacijoje dalykai nevadinami tikraisiais vardais. To kaina bus mirtis. Arba tolesnė visuomenės degradacija.“

„Tai yra svarbu, kad mes mokytumėmės šių pirminių dalykų, iš kurių susideda gyvenimas. Nes politika, ekonomika, tai yra šūdas, nes viskas pavirs į pelenus, nes tokia politika ir ekonomika yra išsigimusi, pilna melo ir spekuliacijų, nes tu savęs nepažįsti, tu mėgini savo ligotą patologiją gyvenime sutvarkyti politikos ir ekonomikos pagalba, ir nevadinti daiktų savais vardais. Todėl aš einu į darbą – dėl savęs ir dėl prasmės, nes tikriausiai aš niekada tiek daug negalėčiau suprasti ir tiek daug neišmokčiau iš gyvenimo, jei nematyčiau to, ką matau kasdieną. Tai yra mokykla, iššūkis, aš nesu be nuodėmės ir nesu pats geriausias gydytojas, bet mes visi mokomės“, - pridūrė gydytojas.