Teisinė valstybė be teisės yra neįsivaizduojama, bet ir teisė be tiesos – taip pat

Nuotr. wikimedia.org

Vasario 24 dieną Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas, minėdamas Estijos Respublikos atkūrimo 97-ąsias metines, pasakė iškilmingą kalbą, kurią išklausė šimtai svečių ir kuri buvo transliuojama per televiziją. Pateikiame kelias trumpas ištraukas iš jo kalbos.



Brangūs draugai.

Mūsų augantis reiklumas savajai valstybei neturėtų pavirsti įsitikinimu, kad valstybė viską žino ir viską padarys. Imkime ir paklauskime savęs, ar Estijos visuomenei reikia iki tokio lygio save reglamentuoti valstybiniais įsakymais ir draudimais?

Ar susijęs vis stiprėjantis valstybės kaip auklės ar netgi auklėtojos vaidmuo su mūsų Konstitucijos idėjomis? Estijos valstybė grindžiama laisve, pabrėžiu, visų pirma laisve, teise ir teisingumu.

Stebint nuolatinį normaliai veikiančių įstatymų perrašinėjimą, vis naujų ir naujų įsakymų ir draudimų atsiradimą, pastoviai besiplečiančias policijos ir valdininkų priežiūros funkcijas, daugeliui neišvengiamai kyla klausimas – nejaugi mes iš tiesų prisigyvenome iki tokios situacijos, kai kiekvieną Estijos gyventoją dėl visa ko reikia laikyti galimu nusikaltėliu ar ne visiškai normaliu?

Man atrodo, kad mes, azartiškai stengdamiesi pasivyti, persūdėme. Man daug labiau patinka valstybė, kuri pasitiki savo piliečiais ir pilietine visuomene. Juk dauguma žmonių yra atsakingi, jie sugeba numatyti savo veiksmų pasekmes ir nori užsitarnauti kitų pritarimą, o ne pasmerkimą.

Todėl aš tikiuosi, kad dabar renkamas Riigikogu (parlamentas) ir būsima vyriausybė sugebės pasipriešinti perteklinio reglamentavimo pagundai. Kviečiu jus saugoti savąją Konstituciją ir jos dvasią. Saugoti įstatymus. Daryti tik tiek, kiek būtina, nedarant nieko nereiklinga.

Ponios ir ponai.

Estijos tauta tiki išsilavinimu. Mes iš tiesų labai nuoširdžiai tikime, kad geriausia, ką tėvai gali palikti savo vaikams, – tai geras išsilavinimas. Ne žemės, namai, miškai ar sąskaitos bankuose.

Svarbiausias šiuolaikiškumo kapitalas yra žinios ir gebėjimai. Todėl išsilavinimo kokybė visoje Estijoje privalo būti vienodai gera, kad mūsų jaunimui būtų suteikta galimybė dėti pastangas ir tapti geriausiais savo srityje. Mokykla niekur negali būti silpna dėl mokinio gyvenamosios vietos, dėl vietovės, kurioje yra mokykla, dėl savivaldybės savivalės ar blogo vadovavimo.

Mokytojų darbo pripažinimas tiek atlyginimu, tiek prestižu, iki šiol yra esminis Estijos ateities klausimas. Jeigu mes šito nepadarysime, tai greitai galime aptikti, kad mūsų pasiekimai pagal PISA testus išsisklaidė kaip dūmai. Jeigu mes neatvesime į mokyklas talentingų mokytojų, o tai galima padaryti tik mokant padorų atlyginimą, galiausiai mes liksime „su sulaužytu kietuoju disku“.

Ponios ir ponai.

Aš kalbėjau apie išsilavinimą, nes tai dalis tos jėgos, kuri mus veda pirmyn. O pamatus mes jau turime.

Šiandieną mes turime pripažinti, kad, nepaisant viso mūsų nepasitenkinimo, per laiką nuo mūsų nepriklausomybės atkūrimo mes iš tiesų pasiekėme daug. Labai daug.

Savo sprendimais, įgyvendintomis svajonėmis, savu darbu kiekvienas mūsų įnešėme savąjį indėlį į Estijos kūrimą.

Mes įrodėme, kad Estija verta rūpesčio ir meilės. Dabar mes galime būti tikri tuo, kad mes pasimokėme ir šį kartą padarėme teisingai.

Tad pripažinkime: antrą kartą mes padarėme geriau.

Mes turime reikalui esant ką ginti, ką saugoti ir ką branginti.

Tai mūsų tiesa ir mūsų teisė. Būtent tiesą ir tikrovę mes privalome labiau gerbti ir branginti. Tiesa. Teisinė valstybė be teisės yra neįsivaizduojama, bet ir teisė be tiesos – taip pat.

Visą prezidento kalbą originalo kalba galite skaityti ČIA, anglų kalba ČIA, rusų kalba ČIA.