Paroda „Tadeuszas Kantoras. Tapyba. Teatras“

Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojama vieno žymiausių XX a. Lenkijos avangardo menininkų ir teatro reformatoriaus paroda „Tadeuszas Kantoras. Tapyba. Teatras“. Tadeuszas Kantoras (1915–1990) – lenkų tapytojas, piešėjas, scenografas, režisierius, eksperimentinio teatro kūrėjas ir teoretikas, hepeningų ir meninių manifestų autorius, Krokuvos (1967–1968) ir Hamburgo (1961) dailės akademijų profesorius, ženkliai prisidėjęs prie avangardo terpės formavimosi Lenkijoje, ypač Krokuvoje.

Paroda atskleidžia šio garsaus menininko itin turtingos kūrybinės veiklos fragmentą. Joje daugiausia rodoma 7–8-ojo dešimtmečių kūryba, leidžianti žiūrovui pažinti platų T. Kantoro kūrybos spektrą, ypač akcentuojant įvairių laikotarpių teatrinius objektus: scenografijos fragmentą iš spektaklio „Baliadina“ (1943), „Rūbinę“ iš spektaklio „Meilutės ir baidyklės“ (1973) ir mokyklinius suolus su mokinių bei jų prižiūrėtojo manekenais iš kultinio T. Kantoro spektaklio „Mirusi klasė“ (1975). Ekspozicijoje pirmą kartą publikai pristatomas rekonstruotas T. Kantoro kūrinys – spektaklio „Mažame dvarelyje“ trečiojo pastatymo, sukurto 1969-iais filmui „Maišai, spinta ir skėtis“, scenografija. Šis 1966 metais Vakarų Vokietijoje parodytas spektaklis (pakeistu pavadinimu „Spinta“) žymi tarptautinio T. Kantoro pripažinimo pradžią.

Šalia teatro objektų ekspozicijoje pateikiamas platesnis T. Kantoro dailės palikimo pjūvis: menininko išrasti ambalažai, tapyba, piešiniai, lydimi dokumentinės medžiagos.

Paroda surengta bendradarbiaujant su T. Kantoro kūrybos dokumentacijos centru „Cricoteka“ Krokuvoje. Projekto partneris – Lenkijos institutas Vilniuje.

Išsamiau apie parodą skaitykite Nacionalinės dailės galerijos tinklapyje.

[gallery order="DESC" columns="2" orderby="post_date"]