2019 m. rugpjūčio 23 d.

 

Susvetimėjusi Europa arba Iš kur tie vieniši žmonės?

8
Paskelbta: 2012-07-23 10:20 Autorius: Vytautas Keršanskas, "Apžvalga"

Turbūt labiausiai pasaulį sudrebinęs muzikinis ketvertukas iš Liverpulio – grupė „The Beatles“ – dar 1966-aisias vienoje savo dainų klausė:

All the lonely people
Where do they all come from?

(Visi vieniši žmonės
Iš kur jie atkeliauja?)

Iš tiesų – gyvename amžiuje, kai, regis, bet kokios galimybių ribos yra ištrintos. Nori per tris valandas atsidurti kitame Europos gale? Prašau – tik keliasdešimt eurų. Galbūt į mėnulį? Tai kiek brangiau, bet įmanoma. Internetas atvėrė galimybę bendrauti su visu pasauliu šviesos greičiu, juk retas, besinaudojantis socialiniais tinklais ar pokalbių sistemomis, nėra bendravęs su visiškai nepažįstamais žmonėmis iš kitų šalių, kontinentų.

Vis dėlto kyla klausimas, ar iš tiesų žmonės yra laimingi? Gyvename Europos Sąjungoje, kuri lyg ir siekia aukščiausio individo gėrio laipsnio, tačiau pažvelgus į konkrečius atvejus atrodo, kad Liverpulio ketvertuko klausimas šiandien yra aktualesnis nei bet kada anksčiau. Pavojaus varpais dėl kelio, kurį pasirinko Europa, skambina daugybė tiek pasaulio, tiek Lietuvos intelektualų, todėl padėtis iš tiesų verta apmąstymų.

Pirmiausiai svarbu išsiaiškinti, kas ir kada pagrobė Europą. Knygoje, kurios pavadinimu tapo būtent šis klausimas, tai jau bandė padaryti baltistas, etnologas dr. Letas Palmaitis kartu su disidentu, signataru Algirdu Patacku. Vieno pokalbio su signataru metu jis trumpai nupasakojo esminius įvykius, pakeitusius Europą. ES sukūrė keturi, šiandien daugiau ar mažiau žinomi, katalikai – Alcide‘as de Gasperi, Jeanas Monnet‘as, Konradas Adenaueris ir Robertas Schumanas – taigi pradinė Sąjungos idėja buvo pagrįsta krikščioniškuoju mokymu ir vertybėmis. Vis dėlto maištingąjį 7-ąjį dešimtmetį įvyko tyli revoliucija ir ES vairą perėmė kairieji liberalai.

Nors priežasčių galima ieškoti įvairių, vienas esmingiausių aiškinimų yra susijęs su Vakarų pasaulyje prasidėjusia seksualine revoliucija. Ši pakeitė tradicinį seksualumo, tarpusavio ryšio elgesio kodą. Remtasi prielaida, kad visuomenėse nustatytos normos ir rėmai varžo individo laisvę ir kūrybiškumą, todėl seksualinis išsilaisvinimas pirmiausiai kirto tradicinei šeimos sampratai, pagrįstai santuokiniais vyro ir moters ryšiais ir iš jų gimstančiais vaikais. Viešas seksualumo demonstravimas, vienalytės poros, neįpareigojantys santykiai, paremti malonumu, abortai Vakarų pasaulyje pamažu tapo norma.

Įsigalėjęs genderizmas (gender – angl. lytis, mąstoma sociokultūrinėmis, o ne biologinėmis kategorijomis), teigiantis, kad lytis yra socialinis konstruktas, o ne duotybė, galutinai sutraukė tradicinius žmonių tarpusavio ryšius. Todėl krikščioniškosios vertybės, kuriomis remiantis bandyta kurti ES, buvo pakeistos kairiųjų liberalų konstruktais.

Kitas svarbus aspektas – ekonomizmas, tapęs pagrindiniu daugelio vakariečių gyvenimo principu. ES tėvai suprato, kad lengviausias būdas suvienyti žmones yra jų ekonominės gerovės užtikrinimas. Būtent todėl ES prasidėjo kaip ekonominė sąjunga, siekianti sukurti gerovės valstybes. Iš pirmo žvilgsnio kilnus tikslas savyje slepia užkoduotą visuomenės bendruomeniškumo ir šeimyniškumo naikinimą.

Švedija turbūt tinkamiausias pavyzdys, kalbant apie gerovės valstybes. Tačiau daugiametė socialdemokratų politika šią šalį veda George‘o Orwello knygoje „1984-ieji“ aprašytos santvarkos, paremtos principu „didysis brolis tave stebi“, link. Niekas nepaneigs, kad ekonominis Švedijos išsivystymas yra sektinas pavyzdys. Vis dėlto verta pažiūrėti, kokią kainą už tai tenka sumokėti. Pacituosiu tik kelias vietas iš rusų žurnalistės, apžvalgininkės Ksenijos Sokolovos straipsnio „Pažanga pagal švedus“, publikuoto portale Alkas.lt: „Stokholme 90 % mirusiųjų kremuojami, o 45 % urnų giminaičiai taip ir nepasiima“, „Iš Švedijoje gimusių vaikų 60 % – nesantuokiniai. 20 % vaikų auklėja vienas iš gimdytojų. Kasmet užregistruojamoms 38 000 santuokų tenka 31 000 ištuokų“, „Sensacija tapo vaikų darželis, atidarytas 2010 metais Sodermalmėje, Stokholmo rajone. Įstaigos darbuotojai pakeitė kreipinius į vaikus „jis“ ir „ji“ (švediškai „han“ ir „hon“) į belytį žodį „hen“, kurio nėra klasikinėje kalboje, bet kuris vartojamas homoseksualų. Kad atpratintų nuo „genderinių stereotipų“, vaikams vietoj įprastų pasakų skaitomos knygos, kuriose, pavyzdžiui, du patinai žirafos labai pergyveno, kad negali turėti vaikų, kol nesurado pamesto krokodilo kiaušinio.“ Tai tik keli „laimėjimai“, lydintys gerovės valstybės etaloną – Švediją. Kadangi valstybė rūpinasi viskuo ir visais, dėl itin didelių mokesčių abu tėvai, norėdami išlaikyti šeimą, privalo dirbti, todėl vaikų – tėvų ryšys nyksta automatiškai.

Būtent dėl tokių sunkumų žmogus, siekdamas asmeninio, o ne bendruomeninio gėrio, iš viso atsisako poreikio kurti šeimą. Pasirenkamas viengungiškas ar hedonistinis gyvenimas su bet kuo, o pagrindiniu tikslu tampa karjera, asmeninės naudos užsitikrinimas ir, kaip šiandien dažnai sakoma, siekis „užsidirbti ir padoriai (suprask – smagiai) nugyventi“.

Ištrūkę iš blogio imperijos, suskubome į Vakarus, vyravo požiūris, kad ten rasime klestėjimą ir pilnatvę, nes viskas, kas ateina iš Rytų, yra supuvę. Todėl per daug nemąstant santykiams su Vakarais buvo pasirinktas šūkis „daugiau Europos Lietuvoje, daugiau Lietuvos Europoje“. Deja, bet toks fanatizmas yra pavojingas ir taip morališkai nusilpusiai tautai. Ką turiu omenyje? Nuo visiško seksualumo izoliavimo viešojoje erdvėje Sovietų Sąjungoje labai konkrečios jėgos siekia pereiti prie seksualumo demonstravimo – kaip kitaip pavadinti Vilniuje parodija virtusias homoseksualų eitynes, kurios Vakarų Europoje jau seniai tapo įprasta praktika ir pritraukia šimtatūkstantines minias. Net darant prielaidą, kad lytinės mažumos yra diskriminuojamos ir šie paradai rengiami siekiant su tuo kovoti, elementariausia logika neleidžia suprasti, ką gali pakeisti kasmetis pasivaikščiojimas mojuojant vaivorykštės spalvų vėliavomis. Tad ir drįstu teigti, kad šių paradų esmė – ne kova su neva visuomenėje egzistuojančia diskriminacija ir nepakantumu lytinėms mažumoms, o noras parodyti savo seksualumą ir griauti moralines visuomenės nuostatas. Būtent tai, ko siekė seksualinė revoliucija 7-ąjį dešimtmetį.

Į Lietuvą ateina ir milžinišką pavojų keliančios iniciatyvos: šių metų kovą Seimo narys, liberalas Andrius Burba pasiūlė įteisinti eutanaziją – sąmoningą žmogaus gyvybės nutraukimą, neva palengvinant ligonio kančias itin sunkių ir neišgydomų ligų atveju. Tokios iniciatyvos grindžiamos prielaida, kad šiuolaikinė medicina negali padėti visiems ligoniams, todėl turi būti leidžiama ramiai ir oriai numirti nebeišgydomiems arba labai sunkiems ligoniams – tai jų individualaus pasirinkimo laisvė ir teisė. Nesunku suprasti, kad ant krikščioniškų pamatų pastatytoje Europoje tokie dalykai net nešautų į galvą.

Liberalai, išaukštinę individą, jį sugebėjo sudievinti. Todėl šiandien žmogui leista spręsti, kada prasideda gyvybė, kada ją galima baigti, kokią lytį atskiras individas gali įgyti ir t. t. Deja, visiškai krikščioniškajam mokymui prieštaraujanti eutanazija sudaro sąlygas ir manipuliuoti žmogaus gyvybe, kai ji nebelaikoma aukščiausiąja vertybe. Tai jau buvo pritaikyta nacistinėje Vokietijoje, siekiant atsikratyti psichinių ligonių. Senstančioje Europoje gali ateiti laikas, kai norint „apsivalyti“ nuo senukų, jiems bus „leista“ pasirinkti anksčiau iškeliauti anapus.

Čia vėl verta grįžti prie žmogiškųjų ryšių, bendruomenės nykimo. Kai šeima ir bendruomenė buvo aukščiausioji vertybė, vaikų įsipareigojimas rūpintis savo senais tėvais buvo savaime suprantamas. Šiandien, valstybei perėmus globėjos vaidmenį, vaikams už atitinkamą sumą pasiūloma jų tėvais pasirūpinti, steigiant gražius ir modernius senelių namus. Turbūt nereikia aiškinti, kad tokius ryšius sunku pavadinti šeimyniškais. Užvaldo vienatvė – tada ir pasiūlymas „ramiai ir oriai iškeliauti anapus“ tampa visai patrauklus...

Individo sudievinimas leidžia patiems nusistatyti ir tai, kada prasideda gyvybė. Būtent todėl beveik visoje Europoje abortai leidžiami ne tik kritiniu atveju, siekiant apsaugoti gyvybę, bet ir kiekvieno laisvu apsisprendimu. „Akivaizdu, kad diskusija iš tikrųjų vyksta apie žmogaus vertę – dar negimęs, nelaukiamas arba apsigimęs kūdikis daugelyje šalių teisėtai tampa aborto auka, o paliegę, pašalpų reikalaujantys senukai „gelbėjami“ eutanazijos metodu. Tai leidžia likusiai išrinktųjų daliai – jauniems ir vis dar darbingiems, imliems ir gerovę kuriantiems žmonėms – nuoširdžiai baisėtis Europoje jau pamiršta mirties bausme, bet nematant jokios dviprasmybės pateisinti abortus ir eutanaziją“, – portale Delfi.lt publikuotame straipsnyje „Gyvybė iš išskaičiavimo, arba kodėl kalbame apie eutanaziją“ rašo „Dešiniosios minties centro“ narys, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentas Linas Kojala, taikliai išryškinęs absurdiškus dvigubus standartus, kalbant apie žmogaus vertę.

Tad šiandien susiduriame su paradoksu: individo išaukštinimas ir absoliučios jo laisvės ir gėrio akcentavimas vis dėlto nuvertina žmogų kaip tokį. Išryškėja tiesa, kad bendrojo gėrio neįmanoma sukurti atskirų individų gėrių suma – individualizmas, pakeitęs bendruomeniškumą, ne tik nepadarė visuomenės laimingesnės, tačiau ją tik suskaldė, supriešino ir moraliai nustekeno. Darosi akivaizdu, kad Europos Sąjunga pasuko ne tuo keliu, tačiau grįžti nenorima. Vis labiau siekiama išbraukti formulę „tautiškumas + religingumas“, kuri, anot signataro A. Patacko, užtikrina tvarų ir visavertį žmogaus gyvenimą. Europa nusisuka tiek nuo tautų, kurdama neapibrėžiamą produktą – europietiškąją tapatybę - tiek nuo krikščionybės, ant kurios pamatų ji užaugo ir kuriai vyraujant klestėjo. Asmens išsilaisvinimas įvyko, tačiau Europa sparčiai sensta, pasižymi didžiausiu alkoholio ir tabako suvartojimu pasaulyje. Ieškoma išganymo kitose kultūrose ir religijose, pamirštant savo civilizacijos laimėjimus.

Europa serga, nes jos žmonės, nors išaukštinti kaip individai, iš tiesų prarado savo vertę. Per prievartą atplėšti nuo savo šaknų jie kybo ore, suklaidinti ir pasimetę. Žmogaus gyvybė tampa nebevertinga, jeigu taip nusprendžia sudievintieji individai. Todėl vienintelis išsigelbėjimas iš šios situacijos užkoduotas minėtoje tautiškumo ir religingumo formulėje, kuri suteikia žmogui dvasinę stiprybę, aiškų gyvenimo tikslą ir principus. Lietuvių tauta tai tikrai žino – tik ši formulė padėjo mums išlikti siaubingų okupacijų metu.

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
Kalba redaguota ekspertai.eu
 
Komentarai

 
8. debeselis
(2012-07-24 00:00:50)
(78.62.211.27) Parašė:

Labai geras straipsnis. Bet kokia visuomenė kuriama be Dievo praranda bet kokią prasmę ir nuklysta, tiesiog eina pražūties keliu. Kas kalba apie kryžiaus žygius ir t.t. tai juk Dievo vardu daug blogų veiksmų buvo ir yra daroma. Net Seimo nariai prisiekia Dievo vardu. Bet Dievas savo poziciją išsakė Evangelijose, ten viskas aiškiai pasakyta, kas jų nesilaiko, tas jau netarnauja Dievui. hoitleris taip pat teigė,kad Dievas jam padės, kad su jais. Tad tai dar nereiškia, kad taip ir yra. Net nusikaltėliai kartais prieš nusikaltimą persižegnoja. Bet tai parodija tikros krikščionybės. Mielieji, Dievas yra meilė, ir kas su Juo asmeniškai susipažino, tas pasibaisės visais liberalų pagal Dievą tai jau nusikaltimais prieš gyvybę. Problema ta, kad Dievas yra, ir atsakomybė prieš Dievą yra, ir kiekvienas asmeniškai atsakysime už savo veiksmus. Mes galim kurti kas šauna į galvą, bet juk kokie vargšai esam prieš Dievą. Juk ar anksčiau ar vėliau teks pažiūrėt jam į akis, teks kartu su Juo peržvelgti savo gyvenimą. Kiekvienas nusigręžimas nuo Dievo, nuo to kam žmogus sutvertas, žmogui pačiam atneš tik pražūtį-daugiau nieko. Kiek gi čia žemėje žmogui gyvent-70,80,kam dar trumpiau, pralekia tie metai greitai. iš tiesų nugyvent reiktų taip, kad mirties valandą nebijotume nei mirties,nei susitikimo su Dievu. Tad kokia prasmė gyvent priešigai Dievui? Jėzus sako, kokia prasmė laimėti visą pasaulį, bet prarasti sielą. Štai turim ryškų pavyzdį iki kokio lygio išsigimsta žmogus be Dievi-tai mūsų dabartinė padėtis, Garliava. Argi žmogus, žinantis Jėzaus priesaką ,,mylėk artimą kaip save patį" taip darytų?Argi biologinė mama, jei tikrai myli vaiką eitų su tokia armija pas vaiką? Tikra meilė kitokia. jei tikrai mylėtų, keliais atšliaužtų, ant kelių atsiklaupus maldautų vaiką, apkabintų. Meilė gali viską. Vaiko širdis tai jaučia, ir nereiktų jokios armijos, vaikas pats eitų pas mamą. bet tikra meilė. Tad štai kas yra be Dievo.Tad nekaltinkim kad Dievas kaltas. Dievas žmogui paliko laisvę rinktis ir daryti savarankiškai apsisprendimus. Tad laisvė yra atsakinga. O prieš Dievą kiekvienas atsakingas ir prezidentai, ir seimūnai, ir teisėjai ir visi kiti politikai, ir visi žmonės. Vyksta dvasinė kova tarp gėrio ir blogio nuolat, žmogus tos kovos mūšio centre, per visą pasaulio istoriją, o Dievas niekada nesikeičia, ir savo pozicijos taip pat nepakeitė, nepakeitė ir savo įstatymų, iš kurių vienas nepaleistuvauk, o Šventam Rašte galima rasti visus atsakymus, taip pat ir apie homoseksualizmą.



7. Skirmantė
(2012-07-23 23:31:17)
(77.221.82.73) Parašė:

Ir tada kai kurie europiečiai, siekdami išsilaisvinti iš kybojimo, pasirinks kitą alternatyvą --ISLAMĄ. Nes ten yra kitaip ir viskas aišku. Ir nereikia įrodinėti, kad tu - ne dramblys...



6. Laura
(2012-07-23 21:23:24)
(93.201.243.154) Parašė:

Sutinku, kad seima vertybe, bet tapatinti tai su krikscioniska pasauleziura... Sorry, jau geriau tiketi Perkunu. Siais laikais bet kokai religija yra tik irankis valdyti zmones, pilkas mases, turintis mazai bendro su ju dvasiniu tobulejimu ir morale. Siais laikais geriausi - eretikai, nes visi kiti fanatikai, matantys savo tiesas ir galvojantys, kad del ju gali padaryti bet ka... Mastykim galva ir nereikes kabintis i dievus.



5. Ar tikrai straipsnis
(2012-07-23 15:16:43)
(78.63.22.245) Parašė:

nuostabus, Juliana? Man regis, autorius kai ką nuslėpė. 60 000 000 išžudytų indėnų su kruvinu žydkrikščionybės kryžiaus ženklu irgi įeina į "krikščioniškos moralės principų" nuopelnų žmonijai sąrašą? O daugybė mūsų protėvių žuvusių nuo kryžiuočių-kalavijuočių rankos? Na, gerai, jei tie "principai" būtu davę naudos mums ir Europai, tai dar galima būtu pamiršti tas aukas, ar bent su jomis susitaikyti. Bet juk 625 metus žydų devo (kai kas sako, kad jis yra dievybės karikatūra) Jahvės garbinimas ir gyvenimas pagal nuostabius moralės principus taip lengvai buvo atmesti kažkokių liberalų ir krikščioniškas pasaulis su tuo susitaikė ir nusekė paskui juos. Tai ko verta tokia religija? Ar tie moralės principai yra tik popieriniai kaip TSRS nuostabioji konstitucija? Giedoti ditirambus žydkrikščionybei yra taip pat nusikalstama kaip ir sekti liberalais. Ar mes žinome ką sunaikino žydkrikščionybė Lietuvoje? Nežinome. Kodėl? Ogi todėl, kad jei žinotume kas yra Arijų religija, žydkrikščionybė būtu pasmerkta. Pasmerkta ji būtu ir tuo atvejų, jei "tikėjimo tiesas" skelbtu tokias kokios jos yra, o ne aiškintu taip kaip jiems naudinga. "Dievas tėvas" yra žydų Jahvė, bet ne žilas senelis baltais rūbais sėdintis ant balto debesėlio krašto, kaip peršama nuo pat vaikystės. O kas per daiktas tas žydų susikurtas Jahvė "dvasininkai" nepaaiškins. Toks dievas normaliam žmogui gali iššaukti tik pasišlykštėjimą. Bet kas gi ims ir perskaitys ST? O juk Jėzus yra Jahvės sūnus. Tenkinamasi tuo ką "aiškina" "dvasininkai". Dvasininkas privalo būti DVASINGU. Koks dvasingumas daugelio kunigų pedofilų, vaikų tėvų, apsivogusiu, pasigviešusių į svetimą turtą ir t.t. ir t.t.? Taip, žmogus silpnas padaras, bet kai jam nėra uždedamas "apynasris" (visuomenei naudingi įstatymai) jame pasireiškia žvėris. Kokį "apynasrį" uždeda žydkrikščionybė? Jokio. Nueik pas kunigą, pašnabždėk jam savo nuodėmes ir jis dievo vardu už kelis poterius atleis visas nuodėmes. Nei atlyginti padarytos kitam žalos, nei atsiprašymo už įžeidimą, šmeižtą nereikia. Kai žmonės sužinos ir supras ką padarė žydkrikščionybė žmonijai ir išsiaiškins kokia buvo mūsų protėvių religija, tik tada galimas progrėsas visose gyvenimo srityse. Abraominės religijos tokio tikslo sau nekelia.



4. Algirdas
(2012-07-23 14:45:21)
(86.38.184.72) Parašė:

Jau ir Švedija jiems prasta.Tik Smalėnščinoj,kaip visad, visk tvarko.Žmogus žmogui,draugas,chui ir sabutylnikas.Trečias būsi?



3. Juliana
(2012-07-23 13:29:52)
(93.186.30.246) Parašė:

Nuostabus straisnis..vaikus reikia aukleti krikscionimis, o ne hen-0no



2. tik ne tai...
(2012-07-23 13:22:31)
(134.76.92.12) Parašė:

Ir čia prasideda šeimos temos... Vieniši žmonės yra vieniši, nes šeimos yra uždaros ląstelės kurios gyvena sau ir nesirūpina žmonėmis kurie yra už jų šeimos ribų. Ko gero šeimos savo uždarumu, susikoncentravimu į vidų, ir sukuria vienišų žmonių vienišumą, o ne atvirkščiai.



1. Jurga
(2012-07-23 12:42:56)
(188.69.225.228) Parašė:

Reikia arba daryti mitinga prie prezidenturos su klausimu ,kas tiria mergaites pagrobima arba dar karta klausti prezidentes , Gal iki jos nedaeina tie klausimai. Negalime laukti ir tyleti ,l reikia toliau kazka daryti ,tuo labiau ,kad nezinome kur mergaite ir kas su ja daroma .



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras