Susirūpinta labiausiai priklausomų nuo ES fondų investicijų, „išėjimo strategija“

Š. m. rugsėjo 29 ir spalio 13 dienomis Europos reikalų komitete vyko diskusija apie tai, kiek atskiri ūkio sektoriai ir viešosios politikos sritys yra priklausomi nuo ES fondų investicijų.

Lietuvos banko atstovai pristatė komitetui analizę apie 2007–2013 m. ES paramos poveikį Lietuvos ekonomikai ir viešiesiems finansams, iš kurios matyti, jog Lietuva yra reikšmingai nuo ES lėšų priklausoma ES valstybė: šiomis lėšomis finansuojama apie penktadalis visų valstybės biudžeto išlaidų, daugiausiai ES paramos minėtu laikotarpiu gavo su valdžios sektoriumi susijusios veiklos, o daugiausiai užsakymų buvo pateikta statybos sektoriui.

Finansų ministerijos pristatytoje sektorinės priklausomybės nuo ES fondų investicijų analizėje konstatuojama, kad didžiausia priklausomybė nuo ES finansavimo yra aplinkosaugos, energetikos, IT plėtros, valstybės paramos verslui ir MTEPI srityse.

Tiek Lietuvos banko, tiek Finansų ministerijos pozicijos dėl poreikio mažinti kai kurių (pvz., statybų) ūkio sektorių priklausomybę nuo ES lėšų sutapo. Institucijų nuomone, rengiantis 2021–2027 m. programavimo periodui svarbiausia yra: struktūrinių reformų finansavimas, aiškios strateginės kryptys ir prioritetai, investicijų efektyvumo didinimas, ES paramos panaudojimo efektyvumo vertinimas kaštų ir naudos analizės požiūriu.

Komiteto nariai atkreipė dėmesį į tai, jog nors ilgalaikis ES investicijų poveikis šalies ekonomikai yra teigiamas, tačiau būtina įvertinti ir gana reikšmingą ryšį tarp ekonominio aktyvumo ir ES investicijų srauto.

Komitetas akcentavo, jog reikalinga labiausiai nuo ES fondų investicijų priklausomų viešosios politikos sričių „išėjimo strategija“, kuri leistų mažinti tokių sričių priklausomybę ir tuo pat metu didintų jų savarankiškumą, taip pat įvertinant poveikį ir ekonominėms (privataus sektoriaus) veikloms.

Šaltinis: lrs.lt