2024 m. kovo 28 d.

 

Sunku suprasti, kodėl Lietuva nesiekia lygiuotis į lyderius

15
Paskelbta: 2015-06-23 11:45 Autorius: Audrius Nakas
Singapūras – klestinti šalis, nes švietimui, skirtingai negu Lietuva, skiria išskirtinį dėmesį ir didžiulį finansavimą.
Singapūras – klestinti šalis, nes švietimui, skirtingai negu Lietuva, skiria išskirtinį dėmesį ir didžiulį finansavimą.

Birželio 25 d. Seimas svarstys Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų  įstatymo Nr. XI-242 70 straipsnio pakeitimą ir įstatymo papildymo 701 įstatymo projektą Nr. XIIP-3151(2). Siekiama pakeisti 70 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: 14. Iš aukštosios mokyklos pašalinus valstybės finansuojamoje vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus), į valstybės finansuojamą studijų vietą aukštosios mokyklos nustatyta tvarka gali būti perkeliamas toje pačioje studijų programoje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 72  straipsnyje), jeigu jo studijų rezultatų įvertinimo vidurkis po aukštosios mokyklos nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, yra didesnis negu įvertinimas „vidutiniškai“ ir asmuo neturi akademinių skolų.“ Ir Papildyti Įstatymą 701 straipsniu, kurio 2 punktas išdėstytas taip: Gerai besimokančiu laikomas asmuo, kurio aukštosios mokyklos nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai,  studijų rezultatų vidurkis yra ne mažesnis kaip įvertinimas „septyni“ ir asmuo neturi akademinių skolų.“

Šiuo projektu yra nepatenkinti ir studentai, ir aukštųjų mokyklų vadovai. Tai neparuoštas projektas, nesuderintas su studentų atstovybėmis, rektoriais. Galiausiai jis neatspindi valstybės strategijos dėl švietimo politikos.

Seimas negali sureguliuoti studento įvertinimo. Daugybę dalykų reguliuoja universitetai patys kaip savarankiškos įstaigos. Formalus įvertinimo nustaymas nieko nepakeistų. Kiekviena aukštoji mokykla numato, koks yra akademiškai pažangus studentas, vadinasi, šie dalykai sprendžiami labai subjektyviai ir pagal poreikius.  

Dabar valstybė kišasi, reguliuodama kvotas – kokių specialistų reikia, kokių nereikia. Tačiau tokiu būdu diskriminuojamas žmogaus laisvas pasirinkimas, pasiryžimas mokytis tų dalykų, kuriuos jis nori studijuoti. Diskriminuojamas netgi įvairių specialybių egzistavimas. Tai sudaro didžiulę grėsmę Lietuvos švietimo perspektyvoms ir darbo rinkai. Kita vertus, toks „reikalingų“ specialistų užsakymas visiškai iškreipia ir aukštųjų mokyklų konkurencingumą.

Todėl arba reikia visiems gerai besimokantiems be išimties garantuoti  galimybę studijuoti nemokamai, arba visų specialybių studentams suvienodinti studijų mokestį, arba visai atsisakyti finansavimo.

Šimtuose studentų laiškų, kuriuos jie atsiuntė, teigiama ir klausiama panašių dalykų. Štai kelios citatos: „Technologijų mokslai žlugs. Žlugs visiškai, nes ten be galo sunku mokytis tam pačiam septynetui, bus grupėj kokie 2 žmonės. Aš studijuoju aviacinius elektros įrenginius, savo grupėje esu vienintelė su aukštu vidurkiu. Socialiniuose moksluose lengva gauti aukštą vidurkį, o technologiniuose yra nepaprastai sunku“; „Tokia įstatymo pataisa yra nesąžininga kai kurių studijų programų studentų atžvilgiu. Nenoriu įžeisti nei vienos specialybės, tačiau sutikite, kad studijuojantys, tarkime, kultūros vadybą, septintuką gauna gerokai lengviau nei aš, studijuojanti mediciną. Kalbu iš savo pozicijos, nes žinau, kiek pastangų reikia įdėti kartais norint vien išlaikyti egzaminą ir neturėti skolos. Taip pat norėčiau paklausti, kodėl mokydamasis geriau negu 7, studentas nebūtinai gaus valstybės finansuojamą studijų vietą, nors LR konstitucijoje teigiama, kad gerai besimokantiems laiduojamas nemokamas mokslas?“; „Reikia rūpintis ir gerbti studentus, kurie pasiliko mokytis Lietuvoje, nes pabloginus ir taip ne itin palankias sąlygas Lietuva praras daug jaunų, gabių žmonių“.

Taigi, kol švietimas netaps prioritetu ir nebus finansuojamas kaip pažangiose valstybėse, visi tokie menki pataisymai neturės jokios reikšmės arba tik dar labiau aštrins situaciją tarp piliečių ir valdžios, o gabiausi jauni žmonės masiškai emigruos į kitas šalis.

Sunku suprasti, kodėl Lietuva nesiekia lygiuotis į lyderius. Estijos prezidentas švietimą įvardijo pačiu svarbiausiu valstybės prioritetu. Singapūre, kuriame gyvena 4.5 milijono gyventojų, edukacijai skiriama 20 proc. biudžeto: 2015 m. tai sudaro 12,1 mlrd. Singapūro dolerių (8 mlrd. eurų). Singapūro edukacija vadinama viena geriausių pasaulyje. Žmonių raštingumas – per 96 proc. Švietimo ministerija kontroliuoja ir privačias, ir valstybines mokyklas. 2010 m. buvęs Jungtinės Karalystės švietimo sekretorius Maiklas Gouvas (Michael Gove) Singapūro švietimo sistemą pavadino „pasauline lydere“. Pagal Tarptautinį matematikos ir tiksliųjų mokslų vertinimo reitingą (TIMSS) pasaulyje Singapūras yra pirmoje vietoje.

Šaltinis: lrs.lt

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
15. d3
(2015-06-28 22:28:58)
(71.35.20.196) Parašė:

kodel vergas nesupramta, kad jis yra vergas? todel, kad net jei pats jis neskolingas, bet valstybe yra praskolinta. todel kreditorius valstybei diktuoja salygas, kaip gyventi praskolintos valstybes taip vadinamiems pilieciams, konkreciau - vergams. moketi jiems minimuma, kad ismoketi skolos palukanu procenta. o kad vergai to nesuprastu, kolonijos priziuretojai per zombiadeze triubija apie nepriklausomybe, apie tai, kad rusai puola nepriklausomybe, o amerikonai saugo ja, kartu su vergais



14. d3
(2015-06-28 22:13:16)
(71.35.20.196) Parašė:

biblijine palukanu procento valdymo koncepcija



13. Dzūkija >11. 10-am
(2015-06-28 21:59:28)
(78.62.212.240) Parašė:

Nemanau,kad galima tyčiotis...Kaip tamsta manote,kodėl žmonės emigruoja...



12. d3
(2015-06-28 21:53:41)
(71.35.20.196) Parašė:

taigi, kas verga vercia dirbti uz minimuma?



11. 10-am
(2015-06-28 21:46:49)
(71.180.73.148) Parašė:

o kas verčia dirbti už minimumą???



10. aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į konclagerį
(2015-06-24 09:36:25)
(89.117.149.205) Parašė:

(2013-04-15 citata) ********************************************** 22 metus Lietuvą skurdino, partinių gaujų suformuotos, penkiolika vyriausybių. Štai kokioje padėtyje dabar yra Lietuvos žmonės. Kai … Anglijoje darbininkas už minimalų valandinį atlygį gali nusipirkti šešis produktus: - pieno 1 litrą; - miltų 1 kilogramą; - cukraus 1 kilogramą; - 6 kiaušinius; - aliejaus 1 litrą; - dyzelino 1 litrą. Tai … Lietuvoje darbininkas už minimalų valandinį atlygį nepajėgus nupirkti dyzelino 1 litro, aliejaus 1 litro (nes brangesnis už dyzeliną su akcizais) ir iš likusių keturių aukščiau išvardintų produktų gali nusipirkti tik vieną kurį nors, nes kitiems įsigyti pinigų jau nepakanka. (Tai yra 2012 kovo mėnesio tyrimo duomenys) ************************************************ Tokiom nežmoniškom sąlygom Lietuvoje skursta dirbantis jaunimas ir mes su mažiausiomis darbo pajamomis, tokiom sąlygom yra priversti vargti ir pensininkai. Partinių gaujų dėka, Lietuva tapo netinkama žmogui gyventi. Neregėto masto emigracija tai byloja. Visos partinės gaujos, prisidėjusios prie Lietuvos naikinimo, turi būti išformuotos. (XXI a. baudžiava Lietuvoje)



9. lsdp_ts-lkd_liberalų gaujos atrakcija
(2015-06-24 09:35:14)
(89.117.149.205) Parašė:

Lietuviškame ES pakraštyje, prie šiek tiek didesnio nei MMA dydžio, mokesčiai socialiniam draudimui yra 440 litų. Vakariniame ES pakraštyje, prie keturis kartus didesnio nei lietuviško MMA dydžio, mokesčiai socialiniam draudimui yra 225 litai. Lietuviškame ES pakraštyje, pensijos yra bemaž keturis (!) kartus mažesnės nei vakariniame ES pakraštyje. Lietuviškame ES pakraštyje ir vakariniame ES pakraštyje, pensijinio amžiaus gyventojų yra bemaž vienodai – 1/5 visuomenės. Lietuviai, kas galėtumėt paaiškinti tokį stebuklą? Skaičiai rodo, kad Lietuvoje pensijos galėtų būti kelis kartus didesnės nei dabar, socialinės sąlygos galėtų būti kelis kartus geresnės. Deja, to nėra. Klausimas. Kur dingsta pinigai, skirti užtikrinti socialinį piliečių gerbūvį?



8. Paprastas
(2015-06-24 07:46:31)
(88.118.179.138) Parašė:

Klausimai Audriui Nakui : Kam reikalingi „visų specialybių studentai“, jeigu Lietuvoje nėra darbo(nėra pramonės)?... Kam „Lietuvai“ lygiuotis į lyderius, ar tai yra sportinis interesas? ... Ar galioja „LR konstitucijoje teigiama, kad gerai besimokantiems laiduojamas nemokamas mokslas?“, atsižvelgiant į tai: „Aktuali redakcija nuo 2004.07.13“ (o ne nuo: Žin., 1992, Nr. 33-1014), bei 150 str. „2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystėsEuropos Sąjungoje“, 2 dalis : „Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.“? ... Ar Jūs žinote savo, kaip seimo nario, kompetenciją(2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas, 1 dalis : “1. Lietuvos Respublika, (***), DALIJASI ar PATIKI ES valstybės INSTITUCIJŲ KOMPETENCIJĄ (sutartyse, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, numatytose srityse) ir (...)? Pagarbiai



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras