Skersvėjis pasaulinėje finansų rinkoje

Aktualiausia šios savaitės finansų sektoriaus naujiena buvo JAV prasidėjęs akcijų kritimas.

Indeksas „Dow Jones Industrial Average“ pirmadienį prarado daugiausiai punktų per vieną prekybos sesiją istorijoje ir smuko 4,6 proc. iki 24345,75 punkto. Vienu metu šis rodiklis buvo smukęs beveik 1600 punktų iki 23923,88 punkto.

 Antradienį nuo sesijos pradžios Tokijo akcijų biržos indeksas „Nikkei 225“ krito 5,6 proc. „Topix“ indeksas smuktelėjo 5,1 proc. Honkongo „Hang Seng“ prarado 4,1 proc., Šanchajaus „Shanghai Composite“ – 2,3 proc. Pietų Korėjos KOSPI – 1,8 proc.
 „Investuotojai greitai keičia pozicijas, baimindamasi infliacijos augimo ir JAV ekonominės padėties pablogėjimo bei per didelio JAV iždo obligacijų pajamingumo augimo, – agentūra „Bloomberg“ cituoja „SMBC Nikko Securities“ analitiką Toshihiko Matsuno. – Nerimas dėl Amerikos ekonomikos gali smarkiai paveikti Japonijos ekonomiką, ir tai yra labai blogai Japonijos akcijų rinkai.“
Japonijos akcijų rinkos smukimą dar padidino ir brangstanti jena, kuri yra laikoma saugia valiuta, lyginant su JAV doleriu.

Antradienį Tokijuje daugiausia pigo eksportuotojų akcijos. „Sony“ akcijos atpigo 5,4 proc., „Panasonic“ – 3,9 proc., „Canon“ – 4,5 proc., „Toyota“ – 4 proc., o „Honda“ – 5,4 proc. „Tai tiesiog beprotybė. Didelė dalis investuotojų tiesiog nesupranta, kaip tai galėjo įvykti“, – sakė IG analitikas Melburne Chrisas Westonas.

Dėl kintamumo šuolio bendra pasaulio akcijų rinkos kapitalizacija per dvi savaites sumažėjo 5,2 trln. JAV dolerių, arba maždaug 6 proc., apskaičiavo „S&P Dow Jones Indices“ vyresnysis indeksų analitikas Howardas Silverblattas

Įvairūs finansiniai analitikai ramina, jog čia tik laikinas reiškinys, viskas taip ir turėjo kažkada nutikti. Yra bandymų viską nurašyti žmogiškajam faktoriui. Galbūt. Tačiau kažką panašaus matėme ir 2007 metais. Vėlesnes pasekmes žino jau daugelis. Gal net savo kailiu patyrė.

Sunku teigti kaip viskas pasisuks, bet verta atkreipti dėmesį į tai, jog krito žaliavų kainos, ypač naftos, kurios pastaraisiais mėnesiais augo. Vėlgi, yra tam tikro gamybinio sektoriaus kuriam tai naudinga, na ir geopolitiniai akcentai.

Bet kuriuo atveju situaciją reikia sekti ir ruoštis linksmybėms. Kad ir kaip pasisuks procesas aš labiausiai noriu pasijuokti iš į vidinę Lietuvos rinką orientuotą „ekspertų“ teksto. Pradedam.

„Ekonomistai mano, kad Jungtinių Valstijų, Azijos bei Europos rinkų akcijų kritimas nepaveiks Lietuvos ekonomikos, nes joje nėra burbulų požymių.“

Ar tikrai? O kaip su nekilnojamuoju turtu? Visoje Lietuvoje, o ypač Vilniuje, jau senokai nekilnojamojo turto kaina (tiek perkant, tiek ir nuomojant) pasiekusi nerealias aukštumas. Ar tai nepanašu į 2007 metų lygio burbulus?

„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė teigia, kad JAV, Europos ir Azijos akcijų biržų kritimas smarkiai nepalies Lietuvos gyventojų santaupų, nes jie investuoja konservatyviai.

 O kaip mūsų privatūs pensijų fondai? Kur jie investuoti? Ar tik ne į JAV, Azijos ir Europos fondus? O bankai, kurie veikia mūsuose, nėra globalūs?

Gan keisti bankų ekonomistų teiginiai, kad Lietuvos, kurios ekonominis egzistavimas yra paremtas eksportu ir susietas su ES ekonomika, nepaveiks globaliniai finansiniai procesai. Skersvėjis JAV ar Kinijoje Lietuvoje gali virsti sloga.

Tačiau ekspertai ramina, Tą patį darė ir 2007, ir net 2008 metais. Todėl rekomenduočiau perskaityti Stasio Jakeliūno (buržuazinis ekonomistas, dabar yra Seimo narys, tačiau parašė gerą knygą) „Lietuvos krizės anatomija“.

Krizė (lūšnoms, ne dvarams) tikrai ateis. Laiką ir mąstą prognozuoti tikrai sunku, bet galima jai ruoštis. Koks būtų pirmas žingsnis? Suburti savo darbovietėse profsąjungas ir taip, per krizes, išsaugoti savo darbo vietas.