2024 m. kovo 28 d.

 

Šiandien rūpintis paprastais žmonėmis bei spręsti aktualias valstybės problemas Lietuvoje nebėra kam

10
Paskelbta: 2017-09-21 08:48 Autorius: Juozas Ivanauskas

Įsigalėjus autokratiškam, karingai rusofobiškam liberalkonservatorių LANDSGRYBINIAM režimui „nepriklausomoje“ Lietuvoje, sistemingai skleidžiamos nesantaikos ir karo kurstymo propagandos „rusai puola“ įbaugintoje, supriešintoje, totaliai užzombintoje visuomenėje, vos vienas kitas žinomas politikas ar kūrybinės inteligentijos atstovas išdrįsta viešai prabilti ir pasakyti rūsčią TIESĄ apie tai, kokioje šalyje mes gyvename.

Štai, pavyzdžiui, Kovo 11-osios Akto signataras, Socialdemokratų partijos veteranas Nikolajus MEDVEDEVAS visai neseniai interviu portalui rubaltic.ru pareiškė, jog dabartinės Lietuvos valdžios totali rusofobija, nuolatinės kalbos apie tariamą „Rusijos agresiją“ bei Kremliaus agentų paieškos šalyje jam labai primena sovietmetį. Lietuva tampa totalitarine valstybe, ritamasi į tokį totalitarizmą, kokio nebūdavo netgi Tarybų Sąjungoje!.. „Gali atrodyti juokinga ir paradoksalu, tačiau mūsų politikai kartais man primena tarybinius laikus, kuomet mums viskas būdavo draudžiama, valdžia visais įmanomais būdais slėpdavo nuo žmonių informaciją... Tačiau su vienomis idėjomis galima kovoti tik kitų idėjų pagalba. Mano idėja turi būti įdomesnė, perspektyvesnė, vertingesnė už tą, kurią kažkas bando man primesti. Tiktai tokiu būdu galima laimėti. Lietuva atgavo nepriklausomybę ir išstojo iš TSRS todėl, kad laisvos rinkos ir demokratijos idėjos buvo geresnės ir kokybiškesnės“, - teigia N. Medvedevas. Minėtame interviu rubaltic.ru žinomas politikas nedviprasmiškai užsiminė, jog vadinamosios „tarybinės okupacijos“ metais Lietuvoje subrendo inteligentijos karta, mylinti savo kalbą ir kultūrą, kai tuo tarpu postsovietiniu laikotarpiu šalies kultūra pastebimai sumenko, lietuviai tiesiogine prasme kvailėja. Pasak N. Medvedevo, jeigu mūsų liaudis būt buvusi tokia kvaila, mes tikrai nebūtume laimėję kovos su KGB represine struktūra 1988-1990 metais Lietuvoje.

Įdomu ir tai, jog apart nebijančių viešai kritikuoti autokratinės valdžios režimą Lietuvoje kelių signatarų - Z. Vaišvilos, R. Paulausko, A. Endriukaičio, N. Medvedevo, rugsėjo 13 d. kiek netikėtai „pratrūko“ ir Nacionalinės premijos laureatas, Rusų dramos teatro vadovas Jonas VAITKUS, užsimojęs įgyvendinti ketverių metų tęstinę dokumentinio publicistinio teatro spektaklių programą: „Projektas tęstinis, ne vienadienis, ne šimtmečio paminėjimas.  Tai būtų tarsi žvilgsnis į mūsų gyvenimą nuo 1989 iki 2019 metų. Ciklą pavadinau „Galimai vykdoma antroji Lietuvos okupacija. 1989 m. gruodis – 2019 vasaris“.  Arba „Kas galėtų paneigti, kad...“. Pasak J. Vaitkaus, 1989 m. pabaigos laikotarpis labai įdomus, vertas žurnalistinio tyrimo: Algirdo Brazausko elgesys, KGB karininkų veikla... Tai bus pirmoji tema. „Mūsų valstybės kelias įdomiai pasisuko – iki šiol murdomės chaose.  O kad murdomės – akivaizdu. Imkime bet kurią rezonansinę bylą ir pamatysime, kad nė viena jų neužbaigta. Niekas neaišku, į klausimus neatsakyta, ignoruojami advokatų, kitų teisininkų, žurnalistų paklausimai. Mes esame niekas, o yra kažkoks darinys, kuris žino, kaip elgtis su žmonėmis, kur juos vesti, kaip juos mulkinti, kaip juos stumti į demagoginį veidmainystės pasaulį. Tešlagalvių gaminimo fabrikas. Rezonansines bylas baisu net pakrutinti. Bet jei laisvi žurnalistai nekrutina, kiti nekrutina, jeigu  jiems nesvarbu, kaip gyvename ir su kuo gyvename, tai teatras turi to imtis. O neatsakytų klausimų – gausybė: Vytauto Pociūno žūtis, Stasio Lozoraičio, „Vilties prezidento“, likimas ir keistai netikėta mirtis, Garliavos įvykiai, Medininkų įvykiai, Eglės Kusaitės byla, dešimtys korupcijos bylų“, –  interviu „Lietuvos rytui“ - „Kas galėtų paneigti, kad vykdoma antroji Lietuvos okupacija...“ – režisierius J.Vaitkus vardijo temas, kurias norėtų  perkelti į sceną, nors dar nežino, kas jas pavers pjesėmis.

Žvelgdamas į politinę situaciją mūsų šalyje Europos Parlamento narys, Prezidentas Rolandas PAKSAS akcentuoja Lietuvos valstybingumo nykimą, valdantiesiems begėdiškai manipuliuojant daugumos piliečių nuotaikomis, teturint vienintelį tikslą - dominuoti viešajame diskurse: „Negaliu įsivaizduoti, kiek galima tuščiažodžiauti, lyg niekur nieko postringaujant apie šimtmetį bei patriotizmą, ir „nepastebėti“ šimtų tūkstančių žmonių, priverstinai paliekančių savo Tėvynę arba gyvenančių giliausiose socialinėse duobėse, iš kurių nebėra prošvaisčių pakilti...“ – rugsėjo pradžioje „Vakaro žinioms“ teigė R. Paksas. Žinomas politikas mielai sutiko atsakyti į kelis interviu klausimus, kiek detaliau aptariant kritišką situaciją mūsų valstybėje.



- Prasidėjus naujam politiniam sezonui, galbūt vertėtų įvardinti opesnes problemas bei darbus, kokių permainų galime tikėtis Lietuvoje?

- Manau, Lietuva naujaisiais laikais dar niekad nėra buvusi taip arti gilios politinės krizės, kurios padarinių nesiimčiau prognozuoti. Tačiau kaip sunku bebūtų, aš esu tikras, išeitį visuomet galime rasti, tiktai reikia labai to norėti ir kantriai siekti išsvajoto tikslo, tiesos ir teisingumo.

Na, o kalbant konkrečiau, ne filosofiškai, trumpai galėtume aptarti, kokius aš matyčiau pasikeitimus, permainas, lyginant su ankstesniais politiniais sezonais. Kaip kažkada anksčiau, taip ir dabar, 27-aisiais Lietuvoje atkurtos nepriklausomybės metais, kaskart nekantriai laukiame naujos Seimo sesijos bei Vyriausybės darbų grafiko, šalies vadovų spaudos konferencijų. Vis tiktai, mano nuomone, Lietuvos valstybė, kaipo struktūra ar institucija su savo žmonėmis bei teritorija, yra pasilikusi kažkur tai šone, įsprausta į nuošaliausią kampą, iš kurio laisvos ir suverenios valstybės praktiškai jau nebesimato.

Kita vertus, mes labai aiškiai matome interesus politinio isteblišmento, palyginti siauro žmonių rato, trokštančio bet kokia kaina išlaikyti valdžios svertus savo rankose. Visa bėda, jog valdantiesiems labiausiai rūpi ne valstybės gerovė, ne klestinti ekonomika ar socialinės atskirties mažinimas. Veikiau imituojant rimtą, atsakingą darbą tautos ir valstybės labui, aukščiausiu politiniu lygiu skelbiami konkursai naujoms idėjoms. Pavyzdžiui, neseniai šalies vadovė davė startą nacionalinei iniciatyvai - „Idėja Lietuvai“, kurios tikslas pakviesti žmones siūlyti idėjas naujo šimtmečio Lietuvai. Išrinktoji valdžia kreipiasi į visuomenę ir sako – mums reikia naujų, originalių idėjų. Retoriškai galėtume paklausti: o tai su kokia idėja jūs atėjote į valdžią, jeigu iki šiol neturite jokios idėjos?!..

Akivaizdu, jog virtualusis ir realus gyvenimas Lietuvoje, švelniai tariant, gerokai prasilenkia. Sisteminė žiniasklaida yra daug labiau nutolusi nuo realybės, nei kažkada sovietmečiu iš Maskvos transliuojamose žinių laidose „Vremia“. Tad drąsiai galėčiau teigti, jog šiandien rūpintis paprastais žmonėmis bei spręsti aktualias valstybės problemas Lietuvoje nebėra kam!..

Antras svarbus dalykas, kuo skiriasi šiandieninė politinė situacija nuo buvusios, aš labai aiškiai matau, jog Lietuvoje yra kuriama KVAZIPARTIJA. Mes paprastai sakome, jog egzistuoja kvazivalstybės, kurių institucijose dominuoja globalusis kvaziliberalizmas arba neoliberalizmas. Tai dabar Lietuvoje kuriama kvazipartija - savotiška politinė institucija, dominuojanti virš visų kitų šiuo metu veikiančių partijų.

Norite pasakyti, jog tokiu būdu Lietuvoje „įteisinamas“ totalus mūsų valstybės UŽVALDYMAS, įsigali autokratinės valdžios režimas?

Be jokių užuominų, visiškai atvirai šalyje bandoma suformuoti kvazioligarchinę politinio „elito“ valdžios SISTEMĄ, kuriai visa Lietuva – tarsi jos privatus ūkis. Ta prasme, jūs, eiliniai žmonės, darykite ką norite, o mes nuspręsime, kas yra naudinga valstybei, kokie sprendimai turi būti priimami Lietuvos Respublikos vardu. Tai reiškia, jog ne dauguma piliečių, bet valdantysis elitas nuspęs, į ką kreipti dėmesį, ką būtina finansuoti ir daryti nedelsiant, o ką galima ignoruoti bei nustumti į šoną. Vyraujant tokiai nuostatai, mums jau esą nebereikia daugybės politinių partijų, nebereikia netgi dviejų tradicinių, tariamos „kairės“ ir „dešinės“ partijų, kurios valdydavo pakaitomis, nuo rinkimų iki rinkimų, pakaks ir vienos - kvazipartijos.

Galėtume prisiminti, kažkada Europoje buvo feodalinės valdžios struktūra, valdydavo aristokratiškasis luomas, susietas kraujo ryšiais. O dabartinis Lietuvos politinis isteblišmentas pasižymi tuo, jog užgimsta biurokratinio, politinio, specialiųjų tarnybų, verslo ir sisteminės žiniasklaidos mišinio KVAZIPARTIJA, kurios pagrindinis tikslas, žūtbūt, išlaikyti valdžią savo rankose!..

Žinomo rašytojo Dž. Orvelo politinės satyros romane „1984-ieji” aiškiai pasakyta: bet kurioje valstybėje yra viršutinis, vidurinysis ir apatinis visuomenės sluoksniai, kurie visą laiką tarpusavyje kovoja dėl įtakos bei valdžios. Tačiau tie, kuriems pavyksta perimti valdžią, stengiasi daryti tą patį, ką darė ir prieš tai buvusieji. Politikų veidai keičiasi, o situacija šalyje – NE. Na, o Lietuvoje, kaip man regis, norima „patobulinti“ Dž. Orvelo idėją - siekiama, kad visą laiką valdžioje išliktų, bemaž, tie patys vienos pakraipos politiniai veikėjai.

- Nesunku numanyti, tokia KVAZIPARTIJA mūsų šalyje formuojama vadinamosios „Tėvynės sąjungos“ pagrindu, kur pirmu smuiku groja niekad „neklystantys“, teisėsaugos ir specialiųjų tarnybų neliečiami landsbergizmo apologetai - konservatoriai, bene garsiausiai Lietuvoje šaukiantys „rusai puola“, nebe pirmus metus ženkliai įtakojantys vidaus ir užsienio politikos prioritetus?

- Kvazivaldžia norėtų, kad didžioji dalis tautiečių gyventų nepritekliuje, ieškotų pigesnių prekių Lenkijoje ar Latvijoje, dėl savo išgyvenimo lenktų nugaras net keliuose darbuose, o svarbiausia, kad piliečiai neturėtų laiko mąstyti ir pagaliau suvokti, jog tokia valdžia jiems yra absoliučiai nenaudinga ir kenkia valstybei!..

Taigi, trečias išskirtinumas, matomas neginkluota akimi, tai KARO propaganda Lietuvoje. Pasitelkiant karo baimės šmėklą didinamos išlaidos krašto apsaugai. Kitąmet gynybai planuojama skirti jau ne du, o 2,5 proc. BVP.

Štai kodėl Lietuvos piliečiai laikomi nuolatinėje baimėje, jau nebe pirmus metus visuomenėje tvyro įtampa. Pasitelkiant sisteminę žiniasklaidą akcentuojama tai, jog valdžia priima teisingus sprendimus tariamų išorinių grėsmių akivaizdoje. Deja, tokios „politikos“ pasėkoje dauguma žmonių laikomi skurde ir varge. Trečdalis tautiečių jau seniai gyvena absoliučiame skurde, o apie 80 procentų šalies gyventojų vos besuduria galą su galu.

Bene ciniškiausia yra tai, jog žmonių nuskurdinimo sąmoningai siekiama per karinių tikslų propagavimą, išpučiant visuomenės baimę dėl Lietuvai nedraugiškų kaimynų neva keliamos grėsmės. Atseit, dėl visko kalta „teroristinė“ valstybė Rusija.

Ne kuo kitu, o būtent militaristine psichoze grindžiamas milžiniškas biudžeto lėšų skyrimas karinėms reikmėms bei karinės technikos įsigijimui. Bet jeigu Lietuvai kažkas nepavyksta, tarkim, nuperkami ne tie „bokseriai“, ne tie „stringeriai“, arba ne tos raketos ir ne tie lėktuvai, arba ne tie „auksiniai samčiai“, visa tai paprasčiausiai „nurašoma į karinius nuostolius“, greitai užmirštama, ir niekam dėl to galvos neskauda?!..

Be abejo, jog Lietuvoje įsukta karo mašina skurdina žmones ne ką mažiau, kaip ir milijardiniai projektai energetikos sektoriuje, motyvuojant tariama mūsų šalies nepriklausomybe nuo energetinių resursų, iš Rusijos tiekiamos elektros ir dujų. Bet jeigu žmonės būtų skurdinami papildomai finansuojant mokslo ir švietimo sritį, statant kelius, šventyklas, restauruojant bažnyčias, mokyklas ar darželius, tada nebūtų galima gąsdinti visuomenės. O dabar mes aiškiai matome, dirbtinai keliama karinė psichozė ir galo tam nematyti, deja.

Žinau, kad Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas inicijavo rimtas diskusijas parlamente dėl to, kad siekiant išsaugoti gamtą, valstybė ateityje turėtų atsisakyti šalyje iškasamo kuro, naftos ir dujų. Panašiai ir elgiasi Švedija, kur didelis dėmesys skiriamas gamtos apsaugai. Tačiau Lietuvoje, jeigu tik išdrįsti pasisakyti prieš skalūnų išgavimą Žemaitijoje, tuoj pat esi apšaukiamas Tėvynės priešu, Kremliaus agentu, tau imama grasinti baudžiamosios bylos iškėlimu ir panašiai.

Kas ir tikslu visa tai daro? Kaip aš jau sakiau, labai norima, kad Lietuvoje atsirastų viršpartinės valdžios, kvazioligarchinė sistema, siekianti išlaikyti valdžios svertus bei finansinius resursus savo rankose, o šalies gyventojus - tariamos karinės grėsmės baimėje ir skurde. Neapsikentę žmonės kraunasi lagaminus ir emigruoja...

Ketvirtas man įdomus dalykas Lietuvoje yra tai, kad Socialdemokratų partija, pasireiškiant vidinei konfrontacijai, jau priėjo liepto galą. Prisiminkime, prieš penkerius metus buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Socialdemokratų partija Seime turėjo konstitucinę daugumą. Dabar gi partijos vadovybės sprendimai priešpastatomi socdemų frakcijos Seime norams išlikti valdančiojoje koalicijoje. Vykstanti įnirtinga kova dėl valdžios bei įtakos nieko gero nežada, todėl, aš manau, socialdemokratų partijai reikia skubiai ieškoti naujo A. M. Brazausko. Priešingu atveju, labai tikėtina, jog ši parlamentinė partija netolimoj ateity bus ištrinta iš Lietuvos politinio žemėlapio...

Pagaliau, daug kam gerai žinoma dar viena opi problema mūsų šalyje – tai dvigubų standartų taikymas pačiu aukščiausiu lygiu.

Žinome daugybę pavyzdžių, tad gal patikslinkite, konkretizuokite, prašau, ką turite omenyje kalbėdamas apie dvigubų standartų taikymą Lietuvoje?

Tarkim, neseniai mūsų žiniasklaidoje pasirodė informacija, jog rugsėjo pradžioje Marijampolėje viešėjęs vienas aukščiausių pareigūnų Lietuvoje, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, kalbėdamas su laikinąja Marijampolės mere, socialdemokrate Irena Lunskiene, susiejo LSDP Marijampolės skyriaus sprendimą trauktis iš koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir Vyriausybės paramą savivaldybės projektams. V. Pranckietis pripažino klausęs, kaip Marijampolės savivaldybė tikisi Vyriausybės palaikymo įvairiems projektams, jeigu skyrius siūlo trauktis iš koalicijos su LVŽS. Jis teigė, kad Vyriausybei renkantis, kurių savivaldybių projektus finansuoti, sprendimas dėl koalicijos gali turėti įtakos.

Kažkas išdrįso pastebėti, jog tokiu būdu daroma įtaka bei spaudimas koalicijos partneriams, o Socialdemokratų partijos frakcija kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Seimo Pirmininko V. Pranckiečio elgesio. Buvo prašoma įvertinti, ar parlamento vadovas nedarė spaudimo Marijampolės savivaldybės vadovams.

Ir nors premjeras S. Skvernelis paaiškino, jog panašūs dalykai, „zadanijų vykdymas“, pasitaikydavo anksčiau, o dabar viso to jau nebėra, vis tiktai man, asmeniškai, valdančiųjų diskusijos, išplaukiančios į paviršių, suponuoja Baudžiamojo kodekso 226 straipsnį - prekyba poveikiu.

Juk aiškiai buvo pasakyta, jeigu socialdemokratai liks valdančioje koalicijoje, tai jų projektams Seime bus kreipiamas dėmesys, priešingu atveju, socdemų teikiami pasiūlymai paprasčiausiai gali būti ignoruojami.

Šiuo pavyzdžiu norėjau dar kartą atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kaip absurdiškai, vadovaujantis dvigubais standartais, taikomi įstatymai Lietuvoje. Vieniems politikams dirbtinai fabrikuojamos bylos ir norima inkriminuoti baudžiamąją atsakomybę – už tariamą prekybą poveikiu. O tuo tarpu kitiems, net ir aukštas pareigas valstybės tarnyboje užimantiems asmenims, viešai daromas spaudimas koalicijos partneriams, viso labo, tėra „politinės diskusijos“?!..

- Interviu pabaigai norėčiau užduoti dar vieną klausimą. Neseniai Vilniaus miesto valdžia nusprendė, jog apie tris savaites trukusi neterminuota bado akcija „Už teisingumą“ Daukanto aikštėje, priešais Prezidentūrą, vis tiktai artimiausiu metu turėtų „demokratiškai“ baigtis. Priešingu atveju, nepaklusus geruoju, pakaitomis badaujančiųjų palapinės bus nušluotos teisėsaugos pareigūnų. Jūsų nuomone, ar apskritai galima kažko pasiekti Lietuvoje bado akcijomis?

- Visų pirma, aš nežinau, nei kas dalyvauja jūsų paminėtoje bado akcijoje Daukanto aikštėje, nei kas ją inicijavo, nei kas finansavo. Man visa tai terra incognita – nežinoma žemė. Todėl ir komentuoti šios akcijos nenorėčiau.

Tegaliu prisiminti labai paprastą dalyką, kai Seime kažkada badavo Petras Gražulis ir Valentinas Mazuronis, tuometinis prezidentas Valdas Adamkus, pakviestas į Seimą skaityti pranešimą, šios protesto akcijos net nepastebėjo...

Galėtume prisiminti ir kitą, sakyčiau, išskirtinį atveji, kai prie Vilniaus Katedros, berods, 1989 metais daugybę parų badavo žinomas disidentas Petras Cidzikas, tačiau net ir jis, deja, nieko konkretaus nepasiekė!..

Ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje kasmet į gatves išeina šimtai tūkstančių žmonių, bet netgi daugiatūkstantinės protesto akcijos Vakaruose viešpataujančiam neoliberalizmui – globalizmui realaus pavojaus nekelia, apčiuopiamos įtakos geopolitiniams procesams neturi. Tad juolab pavienių žmonių protesto piketais ar bado akcijomis „už teisingumą“ jokios pažangos nei teisybės pasiekti negalima!..

Pagaliau, jeigu prisimintume mano prezidentavimo laikotarpį, pasibaigusį valstybės perversmu Lietuvoje 2004 metais, tada juk irgi kažkas organizavo „pažangaus jaunimo“ - moksleivių eisenas Vilniaus gatvėmis, protesto mitingus prie Seimo, kažkas, taikant juodąsias technologijas, sugalvojo nešvarius politinius „žaidimus“, mėtė Daukanto aikštėje tualetinį popierių, degiojo žvakes, kažkas davė leidimą mitinguoti prie Prezidentūros rūmų. Galėtume prisiminti, kaip visa tai buvo nušviečiama žiniasklaidoje, ką tuo metu kalbėjo vadinamasis isteblišmentas – „valstybininkai“, politinis „elitas“. ..

Tenoriu pasakyti, jog už kiekvieno padaryto gero arba blogo darbo stovi konkretūs, tuo suinteresuoti asmenys. Ir tik įvardinus tų žmonių pavardes aiškėja, kas ir ko iš tikrųjų siekia įvairiomis viešųjų ryšių bei protesto akcijomis prie Seimo rūmų ar priešais Prezidentūrą. Gali būti tiesiog nuostabūs žmonės, siekiantys šventų tikslų Lietuvai, o gali būti paprasčiausiai kažkieno stumdomos šaškės politinių žaidimų lentoje, veikiau tik imituojant kovą už žmogaus teises ir teisingumą. Tačiau tai tikrai ne mano kova.

Dėkoju už pokalbį.

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
10. Ceslovas
(2017-09-21 21:17:01)
(85.206.226.164) Parašė:

Jau uzmirsai Paksiau kaip rupinaisi zmonemis budamas premjeru? Vietoj to, kad apsaugotum Lietuvos turta Mazeikiu nafta, atsistatydinai ir nerei i krumus.



9. ////////
(2017-09-21 19:15:17)
(78.58.41.175) Parašė:

rolandas paksas buvo tikras lietuvos prezidentas ne marionete todel chunta ji nuverte



8. Gerbiamas Paksai,
(2017-09-21 17:19:10)
(5.20.115.102) Parašė:

labai teisingai jums atsakė 2 komentaras.



7. dr. Jonas Ramanauskas [email protected]
(2017-09-21 17:02:11)
(98.212.66.159) Parašė:

Jonas Vaitkus sako "Ciklą pavadinau „Galimai vykdoma antroji Lietuvos okupacija. " Tai J.Vaitkus gali pasiskaityt 2017-03-11 straipsnį "Okupuota nepriklausomybė" (ht*tp:/*/ww*w.ekspertai.*eu/okupuota-nepriklausomybe91670). Okupantas tvirtai įsitaisęs LR Konstituciniame Teisme taip pat. Skaitykite 2017-08-10 straipsnį "Konstitucinio teismo šarlatanai (III dalis)" (ht*tp:/*/ww*w.ekspertai.*eu/konstitucinio-teismo-sarlatanaiiii-dalis93170/).



6. >>stasys
(2017-09-21 16:14:01)
(51.15.70.226) Parašė:

kai tu nesupranti kas parašyta, ne autorius kaltas...Apskritai matosi jog tamsta, kaip ir dauguma tvertelyje, tiesiog beraštis. Jūs ten gyvenate pagal komandas ir galvoti jums nebūtina?



5. Konkrečiai Paksui
(2017-09-21 14:37:19)
(78.57.148.71) Parašė:

Socialdemokratų tisklus ir ką jie atstovauja demaskavęs Hitleris veikle " Mano kova", įtariu kad neskaitęs, Paskaitykit Paksai.



4. alikas
(2017-09-21 13:44:54)
(178.250.34.73) Parašė:

taip tai tiesa ,ir buves PREZIDENTAS uz TOKI MASTYMA BUVO PASALINTAS is prezidento pareigu



3. Nu jo...
(2017-09-21 13:43:32)
(188.69.214.16) Parašė:

Kažkodėl man neramu, nes kai valdžia pradeda rūpintis gyventojų piniginių turiniu, ubagų skaičius staigiai rauna į viršų....



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras
 



Naujausi