Palestinos Valstybei sukako metai

2013-ųjų sausio 3-iąją Palestinos Valstybė de jure pripažinta suverenia. Metinių proga trumpai pažvelkime į dabartinę šios šalies padėtį pro poezijos ir jos Nepriklausomybės deklaracijos prizmę.

Nepriklausomybės deklaraciją Palestina, kurios de facto iki šiol nepripažįsta ją okupavusi Izraelio Valstybė, paskelbė dar 1988 m. lapkričio 15 d. Šio svarbaus dokumento tekstą parašė palestiniečių poetas Mahmudas Darvišas (1941–2008). Jo eilėse, kurias gerai žino kiekvienas palestinietis, Palestina – tai prarastojo rojaus, gimimo ir prisikėlimo, taip pat egzilės metafora. M. Darvišas mirė po širdies operacijos JAV. Po jo mirties Palestinos prezidentas Mahmudas Abasas paskelbė trijų dienų gedulą ir prilygino M. Darvišo laidotuves valstybinės reikšmės išlydėjimui anapilin. M. Darvišas palaidotas Ramaloje. Plačiau apie šį poetą skaitykite jam skirtame tinklalapyje.

M. Darvišas, Palestinoje laikomas nacionaliniu simboliu, neigė kaltinimus antisemitizmu: „Mane kaltina, kad nekenčiu žydų. Nesmagu, kad mane vaizduoja tartum velnią, Izraelio priešą. Žinoma, nesu tas, kuris myli Izraelį. Ir turiu tam priežasčių. Tačiau žydams neapykantos nejaučiu“.

„Net į priešą žvelgiu kaip į žmogų... Mano pirmasis hebrajų kalbos mokytojas buvo žydas. Pirmoji meilė – žydaitei. Pirmoji teisėja, pasiuntusi savo nuosprendžiu mane į kalėjimą, – žydė. Žiūriu į žydus ne kaip į velnius ar angelus, bet kaip į žmones. Kai kurie mano eilėraščiai skirti žydams ir yra ne apie karą, o apie meilę“, – yra sakęs M. Darvišas.

Palestinos Valstybės (jos himno galima paklausyti čia) kaip de facto valstybės ateitis kol kas miglota, tačiau, kaip yra rašę išminčiai, kol šalyje gyvi poetai, ji nemirusi.