Ši savaitgalį „Lietuvos muziejų kelias“ kviečia į Kapčiamiestį, Birštoną ir Anykščius

Ši savaitgalį Lietuvos muziejų kelias kviečia į Kapčiamiestį, Birštoną ir Anykščius. Lankytojų lauks parodos, mokslinė konferencija ir susitikimai su Sukilimo dalyvių ainiais.

Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejus (Taikos g. 11, Kapčiamiestis, Lazdijų r.) kviečia apsilankyti dokumentų ir leidinių parodoje „1863 m. sukilimo atspindžiai literatūroje“. Paroda parengta bendradarbiaujant su Kauno m. savivaldybės Vinco Kudirkos viešąja biblioteka. Parodos rengėjai tikisi, kad ji padės išsamiau papasakoti lankytojams apie skaudžias 1863 metų sukilimo pasekmes: trėmimus, lietuviškos spaudos draudimą, kovą už laisvę.

Apie muziejų

Muziejus pradėtas kurti 1984 metais Kapčiamiesčio vidurinėje mokykloje. 2006 metais buvo pavadintas Emilijos Pliaterytės vardu ir tapo Lazdijų krašto muziejaus padaliniu. Tais pačiais metais muziejus pradėtas renovuoti. Dabar atnaujintas bei patrauklus savo ekspozicijomis muziejus laukia lankytojų. Tai gausiausiai lankomas Lazdijų krašto muziejaus padalinys. Muziejus lankomas kaimo turizmo sodybose gyvenančių poilsiautojų, užsienio turistų ir vietos gyventojų. Jį ypač pamėgo Baltosios Ančios upe baidarėmis keliaujantys turistai. Čia lankytojai gali pailsėti ir sužinoti, kad 1831 m. Baltosios Ančios upe į amžinojo poilsio vietą (Kapčiamiesčio senąsias kapines) buvo plukdomi Emilijos Pliaterytės palaikai. Kelionės įspūdį pagyvina muziejuje esantis Kapčiamiesčio apylinkių maketas, kuriame lankytojai vizualiai susipažįsta su apylinkių miškų masyvais, ežerų gausa bei miestelio geografine padėtim.

Birštono muziejus laukia lankytojų parodose „Lietuvos kunigai 1863 m. sukilime“ ir „1863 m. sukilimas Suvalkų archyvo dokumentuose“, taip pat kviečia pasiklausyti pranešimų mokslinėje konferencijoje.

Birželio 27 dieną, ketvirtadienį, 14 val. Birštono muziejuje (Vytauto g. 9) įvyks mokslinė konferencija „1863 m. sukilimas ir krašto tragedija“, kurioje dalyvaus Lietuvos Respublikos Seimo narys Andrius Palionis, Birštono savivaldybės vadovai. Prieš pat konferenciją atidaroma paroda „1863 m. sukilimas Suvalkų archyvo dokumentuose“.

Pranešimą apie 1863 m. sukilimo tarptautinį kontekstą skaitys Kauno apskrities archyvo direktorius G. Dručkus. Suvalkų archyvo mokslininkas Andžejus  Matusievičius skaitys pranešimą „1863 m. sukilimas Augustavo gubernijoje-bendra kova, bendri kovotojai“. Birštono muziejaus istorikas Vytautas Kuzmickas pristatys pranešimą tema „1862 m. liepos 21 d. Lietuvos–Lenkijos elito susitikimas Birštone, 1863 m. sukilimo atgarsiai krašte“. Kaišiadorių muziejaus istorikas Vytautas Budvytis pasakos apie sukilimo veiksmus Kaišiadorių krašte, Kauno krašto bajorų vadas K. Ignatavičius – apie Kauno gubernijos bajorus 1863 m. sukilime. Konferencijoje dalyvaus ir pasisakys 1863 m. sukilimo dalyvių palikuonys: Kleto Korevos – Tomas ir Vytautas Korevos, Antano Zaleskio – Artūras Rukas Daujotis,  sukilėlių rėmėjų  Birštono krašte Adomo Bartoševičiaus proanūkės Zita Bartusevičiūtė ir Ona Žukauskienė. 

Tą pačią dieną Birštono muziejaus padalinyje – Birštono sakraliniame muziejuje (Birutės g. 10) atidaroma dar viena paroda „Lietuvos kunigai 1863 m. sukilime“. Parodoje nurodomi Lietuvos kunigų dalyvavimo 1863 m sukilime faktai, paremti naujausiais tyrinėjimais ir išleistomis publikacijomis, archyviniais dokumentais. Pateikiamos dailininkų paveikslų  dvasininkijos dalyvavimo sukilimo tema kopijos. Parodoje atskleidžiamas Birštono krašto, Nemajūnų bažnyčios klebono Pranciškaus Kazlausko dalyvavimas sukilime, jo ir Onuškio klebono Kipro Skirmanto baudžiamosios bylos. Suvalkų apskrities archyvo parodoje eksponuojamos pirmųjų sukilimo dokumentų kopijos, atskleidžiami sukilėlių veiksmai Augustavo gubernijos Marijampolės apskrityje.

Apie Birštono muziejų

Pradžią Birštono muziejui davė geografijos mokytojo Petro Kazlausko kartu su vidurinės mokyklos kraštotyrininkais surinkta etnografinių, istorinių eksponatų, dokumentų, fotonuotraukų, spaudos kolekcija. Per metus muziejaus ekspoziciją aplanko per 10 000 lankytojų, muziejaus fonduose saugoma apie 8 000 eksponatų, surengiama apie 30 kilnojamųjų parodų, daugiau kaip 20 renginių, apie 50 edukacinių užsiėmimų. Birštono muziejaus ekspozicija dalinama į kelis skyrius. Pirmajame – „Birštonas senovėje“ – eksponuojami archeologiniai radiniai, jų nuotraukos. Kitas ekspozicijos skyrius „Birštonas tarpukariu“ pasakoja apie Birštono kurorto atgimimą po Pirmojo pasaulinio karo, jo problemas. Dalis ekspozicijos skiriama mokslininkams, tyrinėjusiems Birštono gydomuosius veiksnius, sportininkams, garsinusiems ir garsinantiems Birštoną, tradiciniam Birštono džiazo festivaliui, įrengtas memorialinis kampelis žinomam kalbininkui baltistui prof. Jonui Kazlauskui. Dviejose muziejaus salėse nuolat keičiamos dailininkų, tautodailininkų, fotografų parodos, rengiami jų pristatymai, susitikimai su autoriais, edukaciniai užsiėmimai, pamokos, renginiai.

Lankytojų labai laukia ir Anykščiuose esantis Okuličiūtės dvarelis (Paupio g. 10, Anykščiai). Dvarelyje šiuo metu veikia Vilniuje, Telšiuose ir Kelmėje jau rodyta kilnojamoji paroda „1863 metų sukilimo ženklai Arturo Grottgerio kūrybos cikluose „Polonia“ ir „Lituania“. Parodą lietuvių, anglų ir lenkų kalbomis parengė Lietuvos dailės muziejus kartu su Lenkijos institutu Vilniuje. Paroda tapo ryškiu 2013-ųjų metų, kurie Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti 1863 metų sukilimo metais, akcentu bei pradėjo 2013 metų Lietuvos muziejų kelio programą. Po eksponavimo Anykščiuose paroda tęs savo kelionę Kaune, Biržuose, Gargžduose, Šalčininkuose.

Pagrindinis parodos akcentas – lenkų dailininko Arturo Grottgerio (1837–1867) unikalių kūrinių reprodukcijų rinkinys, kurį sudaro du ciklai „Polonia“ (1863) ir „Lituania“ (1864–1866) – viso 15 darbų, atspausdinti aukštos kokybės spauda ant specialių kilnojamų parodos stendų. Ciklo „Lituania“ originalai, o ciklo „Polonia“ heliograviūros šiuo metu yra saugomos Krokuvos nacionaliniame muziejuje Lenkijoje. Parodą ženkliai papildo audiovizualinė medžiaga iš Lietuvos radijo ir televizijos archyvo. Lankytojams rodomas režisieriaus Petro Svickio 2004 m. sukurtas filmas „Laiko ženklai. 1863-ųjų metų sukilimas“ ir 1998 m. režisierės Virginijos Makačinienės filmas „Vizijos ir tikrovė. Nepalaužtųjų godos. 1831 ir 1863 m. sukilimo dalyviai, to meto kultūrinis palikimas“.

Apie Okuličiūtės dvarelį

Anykščių centre, ant Šventosios upės kranto, stovi XIX a I pusėje pastatyti nedideli neoklasicistiniai rūmai. Jų statytoja ir pirmoji savininkė buvo dvarininkė Okuličiūtė. Apie Okuličiūtės dvaro rūmų pastatymo istoriją kol kas nieko nežinoma. Tačiau patys rūmai apipinti su jais susietomis žmonių likimų istorijomis, įvairiais atmintyje išlikusių nutikimų pasakojimais.

Rašytiniuose šaltiniuose teigiama, kad šis pastatas Anykščių krantinėje iškilo carizmo laikais, prieš 1863 m., ir neatsiejamas nuo prasidėjusio sukilimo. Rašytojas A. Vienuolis rašė, jog, remiantis žmonių pasakojimais, „šiuos rūmus išstačiusi prieš lenkmetį vietos dvarininkė Okuličiūtė. Viename rūmų gale įrengusi salę, kur suvažiuodavę apylinkės dvarininkai reformatai pasimelsti ir pakonferuoti.“

Lenkmety čia buvęs sukilėlių štabas. Tarp grindų buvęs įrengtas slaptas ginklų sandėlis, kuris užsiliko iki šių dienų. Tą paslaptį išdavęs vienas katalikas dvarininkėlis, sukilėlių malšintojo rusų generolo Amados sekretorius. Okuličiūtė buvusi suimta ir ištremta. Jos rūmai konfiskuoti ir padovanoti tam pačiam generolui Amadai. Taip pat rašoma, kad nuo lenkmečio iki šių dienų tuos rūmus valdė 8 savininkai. Tačiau šiame pastate patys mažai tegyveno – juos dažniausiai išnuomodavę. Čia gyvendavę antstoliai, paskui buvęs paštas, vėliau įsikūrė urėdija, milicija...

Prieš I pasaulinį karą rūmus nusipirko vienas ligotas ponas iš Sankt Peterburgo, juose apsigyveno, išgijo ir čia praleido likusius 26 savo gyvenimo metus. 1918 m. pasibaigus karui, šis savininkas mirė. Jo sūnus matininkas dvarelį pardavė vietiniam lietuviui A. Vienuolio giminaičiui farmacininkui Donatui Šukevičiui. Savo rankose Šukevičius rūmus išlaikė iki II pasaulinio karo (1939 m.). Pastatą jis restauravo ir atnaujino prie rūmų kadaise XIX a. įrengtą parką su užsilikusiais retų rūšių medžiais ir dekoratyviniais krūmais.

Pastačius Anykščiuose malūną, dvarelio parkas labai nukentėjo nuo vandens, nes Šventoji net trečdalį parko apsėmė ir išplovė. Todėl liko tik menki dvarelio parko likučiai. Vienas jų – iki šiolei prie pat rūmų pamatų augantis didžiulis klevas. Pokario laikotarpiu likimas dvarelio rūmams buvo palankus. Okupaciniais sovietiniais laikais čia įsikūrė Anykščių miesto viešoji biblioteka (iki 2013 m. gegužės). Šiuo metu pastatas tuščias, jame rengiamos parodos, vyksta renginiai.