2019 m. rugsėjo 21 d.

 

Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ suteiktas valstybės pripažinimas, Žmonių partijos atstovai pasisakė prieš (PAPILDYTA VIDEO)

5
Paskelbta: 2019-06-25 20:36 Autorius: ekspertai.eu

Seimas suteikė valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Už pasisakė 46 parlamentarai, prieš 19, susilaikė – 18. Valstybės pripažinimo „Romuvai“ projektą inicijavo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, žaliasis valstietis Valerijus Simulikas.

Pažymėtina, kad Žmonių partijos atstovai (Gabrielius Landsbergis, Arvydas Anušauskas, Jurgis Razma, Andrius Navickas, Dainius Kreivys, Audronius Ažubalis ir kt.) pasisakė ir balsavo prieš Senovės baltų religinę bendriją, kalbėjo, kad tai esą pagonys, vadinasi, ne katalikai ir netikintys Jėzų Kristų kaip vienintelį Dievą. Plačiau žr. video.

Teisingumo ministerija prieš maždaug pusantrų metų Seimui pateikė savo dešimties puslapių išvadas, kuriose, išanalizavusi „Romuvos“ veiklą, konstatavo, kad ši religinė bendrija nekenkia visuomenei, gyvena aktyvų kultūrinį ir dvasinį gyvenimą.

Gavusi valstybės pripažinimą, „Romuva“ galės sudaryti santuokas, mokyti savo tikybos ir apeigų mokyklose.

Kaip teigiama oficialiame „Romuvos“ tinklalapyje romuva.lt, „Romuva remiasi baltų religine tradicija, kurią sudaro lietuvių, latvių ir prūsų religinis paveldas. Šio bendro baltų dvasinio paveldo formavimosi pradžia siekia labai tolimą indoeuropietišką praeitį. Baltų arba aisčių kultūra kaip savita išsiskiria II tūkstantmetyje p.m.e. Bendras baltų religinis centras Romuva su vyriausiu dvasininku Kriviu buvo įsteigtas 521 m. Rikojote. Vėliau iškilo ir kiti svarbūs sritiniai baltų religiniai centrai – Romuvos atskiruose baltų kraštuose, tame tarpe ir Lietuvoje. Vienas iš svarbiausių baltų tikėjimo centrų nuo neatmenamų laikų veikė Šventaragio slėnyje Vilniuje. Nuo 1250 m. kunigaikščio Šventaragio valia jis buvo reformuotas ir tapo centrine Lietuvos baltų tikėjimo šventove. Krikščionybės pastangomis pradėjus naikinti Lietuvos baltų tikėjimo religines institucijas, vis mažiau Vaidilų kontroliuojama religinė praktika palaipsniui koncentravosi bendruomeniniuose ir individualiuose kultuose ir tokiu pavidalu, palaikoma iš kartos į kartą perduodamų etninių tradicijų, išliko iki pat XX a.

XX amžiaus pradžioje Romuvos ir baltų tikėjimo vertę savo raštuose iškelia Vydūnas. J. Basanavičiaus, J. G. Beržanskio-Klausučio ir kitų idėjų šviesoje prieškario nepriklausomoje Lietuvoje vėl atkuriamos baltų tikėjimo institucijos: 1930 metais įkuriama Romuvos (visuomiečių) bendruomenė (veikė iki 1940 m.), 1967 m. įkuriama bendruomenė Ramuva, ir tik 1992 m. pirmą kartą oficialiai įregistruojama Romuva kaip Baltų tikėjimo bendruomenė. Romuvų bendruomenės veikia JAV ir Kanadoje. 2001 m. pabaigoje 3 senojo baltų tikėjimo bendruomenės (Vilniaus, Kauno, Molėtų) formaliai susijungė į Senovės Baltų religinę bendriją. Tačiau faktiškai šios ir kitos bendruomenės bendradarbiaudamos veikė jau 10 metų.

Senovės baltų religinės bendrijos dvasiniais vadovais pripažįstame visus vyriausius Krivius ir Vaidilas, vienijusius baltų tautas religiniu pagrindu ir puoselėjusius senąjį baltų tikėjimą.

Bendrijos Krivis Jonas Trinkūnas dvasiniu Senovės baltų religinės bendrijos Romuvos vadovu buvo nuo 1967 m. 2014 m. Romuvos Krive išrinkta Inija Trinkūnienė.

Senojo baltų tikėjimo bendruomenių egzistavimą per ilgus amžius stengtasi visaip nuslopinti, o jų veiklą nutraukti. Prieškario Lietuvos Respublikos laikotarpiu Romuvos kaip institucijos pripažinimą sustabdė tuo metu didelę įtaką politiniame gyvenime ir Valstybės valdyme turėjusi Katalikų bažnyčia. Tarybiniu laikotarpiu Romuva turėjo slėpti savo religinius siekius. Nežiūrint slėpimosi, aktyvesni Romuvos dalyviai patyrė represijas. Tik nepriklausomoje Lietuvoje Romuvos bendruomenės susilaukė juridinio pripažinimo kaip religinės bendruomenės. Tačiau iki šiol neskubama pripažinti 2001 m. lapkričio 11 d. susikūrusio Romuvos bendruomenių susivienijimo – Senovės baltų religinės bendrijos.

Ir vidurinėse mokyklose, ir Lietuvos kariuomenėje kol kas nėra tenkinami mūsų tikėjimo žmonių dvasiniai poreikiai. Senovės baltų religija yra gyva ir aktualius bendruomenių narių poreikius tenkinanti dvasinių patirčių ir žinių visuma. Tai yra kintantis ir prie naujų aplinkybių prisitaikantis darinys. Pagrindiniai Senovės baltų religinės doktrinos istoriniai pokyčiai išsamiausiai išdėstyti G. Beresnevičiaus veikale „Baltų religinės reformos“ (1995 m.) ir N. Vėliaus „Senovės baltų pasaulėžiūra“ (1983 m.). Dabartiniu metu tikėjimo doktrinų puoselėjimas yra bendrijos Vaidilų Rato ir Krivulės žinioje.“

Šaltinis: romuva.lt

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
 
Komentarai

 
5. Eglė
(2019-07-01 23:12:36)
(188.69.128.168) Parašė:

Deja, labai gaila, bet nesuteikė - nelabai suprantu, kodėl taip skiriasi žinios. Pasitikslinkite.



4. Ww
(2019-06-26 21:17:43)
(80.215.84.114) Parašė:

As manau tik zmogus isplautomis smegenimis gali bijoti proteviu balti tikejimo.As nematau kad nieksai atnese svetima tikejimas zudydamas zmones gali buti priimti svetimai.As manau Okupantas Leila okupantu ir nesvarbu koks.



3. Romas
(2019-06-26 21:05:28)
(77.111.247.171) Parašė:

Nevirskinu religijos, nes tai neturi nieko bendro su tikejimu. Tiesa pasakius, tai kad "Romuva" buvo pripazinta, maloniai nustebino, nes Lietuva Vatikano sektantu teritorija, kaip megstama sakyti - "Marijos zeme". Asmeniskai man, Baltu tikejimas nera religija, tai pasauleziura, tai gyvenimo budas.



2. Rastis
(2019-06-25 23:48:27)
(84.240.53.70) Parašė:

Nustebau - nors sykį per visas kadencijas (tame tarpe ir tarpukario) seimas pripažino, kad Lietuvoje esama ir lietuvių. A kaip čia taip įvyko? Nejau išlaukė momentą, kai kat....kų pakalikai bus nuo karščio išsibėgioję . .



1. Istorinis įvykis
(2019-06-25 23:30:29)
(5.20.176.16) Parašė:

Pagaliau. Tiek metų juos puolė, kas netingėjo, visokios sektos gavo valstybės pripažinimą, galiausiai, kaip ir Islandijoje, mūsų tikroji religija pripažinta.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras