Senieji orų spėjimai - galimybė pajusti gamtą ir džiaugtis vasara

Autorė yra nuolatinė „Versmės“ leidyklos rengiamų kraštotyros ekspedicijų dalyvė.

Vasarą dažniau negu kitais metų laikais paspėliojame – koks gi oras bus šiandien, rytoj ar po savaitės? Ir nors prognozes pateikia meteorologai, čia gali puikiai padėti ir liaudies meteorologija. Juk mūsų seneliai ir proseneliai, stebėdami gamtą, gyvūnus ir dangaus kūnus, sugebėdavo nuspėti ne tik artimiausių dienų, bet ir kelių mėnesių ar net visų metų orus. Kokie tie orų spėjimai ir kuo jie gali būti įdomūs šiuolaikiniam žmogui, vasarą iš miesto ištrūkusiam į gamtą?

Lis ar ne?

Tai dažniausiai žemdirbiams ir atostogaujantiems tautiečiams kylantis klausimas. Nuspėti, lis ar ne, kaimo žmonėms buvo labai svarbu, juk tai labai reikšminga ūkio darbams. Tai mūsų protėviai gebėdavo iš įvairiausių ženklų.

Turbūt visi esame girdėję, kad jei iš vakaro ir ryte iškrinta didelė rasa – bus giedra, o jei rasos nėra, tyku, šilta – lauk lietaus. Arba – kad prieš lietų kregždės skraido žemai, o gandras būna murzinas, jo plunksnos ne baltos, o tarsi nešvarios.

Dar sakoma, kad rūkyti lašiniai prieš lietų „verkia“, akmenys, net gyvuliai, karvukės „rasoja“, būna drėgni, kaip išprakaitavę. Dalgis aprūdijo, pienas melžiant putoja, trobos langinės cypia - lauk lietaus.

Kalbantis su vyresnio amžiaus tautiečiais apie orų spėjimus susidarė įspūdis, kad prieš lietų visa gamta, visi gyviai nerimsta, tampa triukšmingesni. Varnos labai rėkia, bitės skrenda namo ir būna labai piktos, skruzdės, vabalai, uodai pikčiau kandžioja, gali žmogų ar gyvulį užėsti, visoks brudas labiau puola, karvės nerimauja, daugiau zylioja, jas sunku pamelžti. Tvenkiantis lietui žąsys sparnais plakasi, varlės kurkia, daug varlyčių ant kelio šokinėja, uodai ir muselės dvi dienas labiau puola, tik vištos prieš lietų ilgai neina tūpti.

Jei lietus užėjo trumpas, visos vištos lekia slėptis, o jei lyjant jos vaikštinėja po kiemą ir slėptis nebėga – pasiruošk, kad lis ilgai. Jei lyjant balose šokinėja burbuliukai – taip pat ilgai lis. Dar pastebima, kad kai lietus užėjo iš ryto, tai dažniausiai trunka iki pietų, o jei po pietų - tądien vargu ar sulauksi pabaigos. Jei vaivorykštė su perdebesiu – dar lis.

Miškas prieš lietų labiau ošia, medžiai tarsi švokščia, garsas ir aidas geriau sklinda. Be to, prieš lietų ant skruzdėlyno nematyti skruzdžių, jos būna pasislėpusios, o jeigu dirba paviršiuje – bus pagada. Be to, lietingą vasarą skruzdės krauna aukštesnius namus.

Sakoma, kad žmogus prieš lietų aptingsta, labiau traukia miegoti, o gėlės apvysta, nuleidžia lapus.

Pagyvenę žmonės dar pastebi, kad ir sąnarius labiau skauda, suka.

Dar kelios pastabos

Norint nuspėti orus, reikia atkreipti dėmesį ir į Saulės tekėjimą ar laidą, Mėnulio fazes. Mat joms keičiantis tikėtinos ir orų permainos. Verta pastebėti ir vėjo kryptį, debesis. Jei pučia pietų ar šiaurės vėjas – lietaus tikimybė maža, dažniau lyja pučiant vakarų vėjui. Plokšti kamuoliniai debesys žada gerą rytojaus dienos orą, o plunksniniai – orų permainas.

Ypač daug buvo galima sužinoti iš saulės. Sakoma, kad jei saulė į debesis leidžiasi balta – lis, jei raudona – vėjuota bus, o kaip auksinė atrodo prieš šilumą.

Žiūrėta ir į Mėnulį. Sakydavo: jei aplink Mėnulį matosi tarsi ratas – lauk orų permainos. Jei ratukas mažu tarpeliu – oras keisis jau greitai, jei dideliu – po kelių dienų.

Jeigu dūmai kyla tiesiai – bus gražu, giedra, jei eina prie žemės, plaikstosi apie kaminą - lis, keisis oras.

Nemažai kas sako girdėję, kad kokia bus pirma Mėnulio fazės diena, tokie orai išsilaikys ir visą savaitę, iki fazės pabaigos. Ar lietai, ar pagada.

Gaidys pavakare giedodamas pranašauja oro permainas, o šuliniai prieš sausą orą nusenka.

Ką pranašauja liepa?

Nors liepos mėnesį dienos jau trumpėja, dabar – pats vasaros įkarštis. Jeigu liepos mėnuo labai karštas, mūsų protėviai tikėjo, kad kitų metų sausį turėtų užeiti šaltis, o jei lietingas ir drungnas, sakydavo, kad toks bus ir sausis – drėgnas, šlapias, be sniego.

Liepa – vienas tų medžių, kurie gali padėti ir spėjant orus. Jei jos šakos labiau nusvyra – tikėtini krituliai. Anksti pradėjusios gelsti liepos – ankstyvo rudens ženklas.

Apie netikėtai atrastą džiugesį

Šio straipsnelio autorei teko klausinėti pateikėjų apie liaudies meteorologiją Druskininkų ir Elektrėnų apylinkėse. Atkreipiau dėmesį, kad puikūs jos žinovai yra žvejai – mat jų laimikis, esą, labai priklauso nuo orų.

Beje, greta Druskininkų dar ir dabar nemažai žmonių kaimuose turi orų stebėjimo sąsiuvinius, kur kasdien pasižymi orus, kad galėtų nuspėti, kokia – drėgna ar sausa – laukia vasara ir kur – pakalnėje ar ant kalvelės - geriau sodinti bulves, sėti javus.

Klausiami, kiek pasitvirtina tokios prognozės, pateikėjai pabrėžė labiau tikintys spėjimais pagal įvairių paukščių ir gyvūnų elgesį (esą jie orus nujaučia) ir dangaus kūnus, debesis. Daugiau abejonių kelia spėjimai pagal įvairias datas, religines šventes, nors bent Dzūkijoje jie puikiai atmenami.

Kuo liaudies meteorologijos žinios naudingos šiandien, kai kiekvienas orų prognozę galime išgirsti per radiją ar televiziją? Šio rašinio autorė, pernai vasarą pabandžiusi „patikrinti“, ar tikrai rasota žolė rytą žada giedrą dieną, įsitikino, kad vien toks gamtos stebėjimas kiekvieną dieną padaro įdomesnę, džiugesnę. O kuo atidžiau įsižiūri ir įsiklausai - tuo darosi įdomiau...