2019 m. lapkričio 19 d.

 

Seimo pirmininkės I. Degutienės sūnaus kompanijos operacija bankrutavusiame banke "Snoras". Kas sakė tiesą?

Paskelbta: 2012-11-09 10:20 Autorius: Liudas Vasaris
Visada apmaudu, kai rimti klausimai keliami anonimiškai.
Visada apmaudu, kai rimti klausimai keliami anonimiškai.

Šis literatūros personažo vardu pasirašytas tekstas buvo atsiųstas į redakcijos elektroninį paštą. Nežinome, kas yra jo autorius ir dėl kokių priežasčių neatskleidžia savo tapatybės. Nematėme dokumento - prokuroro Giedriaus Tarasevičiaus 2012 metų liepos 19 dienos nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą - kuriuo remiamasi tekste. Todėl nusprendėme jį publikuoti laiškų skiltyje - juk laiškus, žinia, gali rašyti ir daktaras Dolitlis. Apgailestaujame, kad šios aplinkybės menkina straipsnio vertę, nors jame keliami klausimai nusipelno visuomenės dėmesio. Ekspertai.eu.

Šių metų pradžioje plačiai nuskambėjo Seimo pirmininkės konservatorės Irenos Degutienės sūnaus Gedimino Degučio įmonės „Novotersa“ finansinė operacija bankrutuojančiame banke Snoras. Daug ažiotažo ir diskusijų sukėlęs klausimas taip ir liko neatsakytas plačiajai visuomenei. Žinoma tik tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūra bei tyrimui vadovaujantis prokuroras Giedrius Tarasevičius 2012 metų liepos 19 dieną nutraukė šios operacijos tyrimą, nustačius, kad nusikalstama veika, aprašyta Baudžiamajame Kodekse, nebuvo padaryta. <2012 metų rugpjūčio 8 dieną ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas – red. past.> Taigi, visą istoriją būtų galima lyg ir pamiršti, tačiau akis akivaizdžiai bado nestandartiniai istorijos posūkiai. Nagrinėjant šią temą, tikslinga grįžti į istorijos pradžią - tai padeda aiškiai susidėlioti visą įvykių seką ir palyginti su istorijos pabaigos logika.

G. Degučio tiesa

Informaciją apie galimai neleistiną sausio 6 dienos operaciją banke „Snoras“, atliktą UAB „Novotersa“ sąskaitoje, paskelbė seimo opozicijos vadovas Algirdas Butkevičius. Jis teigė gavęs duomenų apie galimą paskolos įsiskolinimo padengimą lėšomis, esančiomis einamojoje įmonės sąskaitoje. Veiksmas, kuris lyg ir atrodo logiškas, tačiau bankroto atveju neleistinas nė vienam banko kreditoriui ar skolininkui, nes tokią tvarką numato Lietuvos Bankroto Įstatymas. Šią informaciją suskubo neigti tiek Seimo pirmininkė Irena Degutienė, tiek jos sūnus Gediminas Degutis, pavadinęs ją šmeižtu. Įmonės akcininkas G. Degutis sausio 20 dieną teigė, kad “<...> įmonės “Novotersa” einamojoje sąskaitoje “Snoro” banke jo nacionalizavimo momentu buvo 343.000 Lt.<…> Pinigų sąskaitoje prieš nacionalizavimą padaugėjo beveik du kartus – 14 dieną, berods, buvo apie 170 tūkst. litų, o jau 15 dieną ji buvo papildyta dar beveik tokia pat suma.”. G. Degutis taip pat teigė, kad užskaita atlikta iš specialiosios sąskaitos, kurios, esą, jo kompanija valdyti negalėjo.

Šiuo G. Degučio teiginiu buvo galima patikėti, tačiau tam prieštarauja faktai, kuriuos Vilniaus apygardos prokuratūrai pateikė A. Butkevičius. Pateikti įrodymai patvirtina žodžius, kad į einamąją sąskaitą 2011 metų lapkričio 15 dieną buvo pervesta 188.800 Lt, tačiau paneigia teiginį apie egzistuojančią specialiąją sąskaitą. Banke „Snoras“ UAB „Novotersa“ turėjo tik einamąją saskaitą litais ir eurais bei paskolos sąskaitą litais. Apie specialiųjų sąskaitų nebuvimą patvirtino ir buvę banko „Snoras“ darbuotojai. Dar vienas teiginys, prasilenkiantis su faktine informacija – sąskaitos likutis. G. Degutis teigia, kad nacionalizavimo dieną jis buvęs 343 tūkstančiai litų, tačiau vėliau pats pripažįsta, kad sausio 6 dienos 645 tūkstančių litų pervedimas jam buvo netikėtas, apie jį sužinojo tik iš žiniasklaidos. Taigi, remiantis tokias teiginiais, tikrasis sąskaitos likutis nacionalizavimo dieną turėjo būti tikrai ne mažesnis nei 988 tūkstančiai litų (1.175 milijono litų sumą įvardina tyrimą atlikę prokurorai).

Prokuratūros tyrimo klystkeliai

Tačiau tikrieji šios istorijos klystkeliai prasideda susipažįstant su Vilniaus apygardos prokuratūros raštu. Kaip jau minėta, šių metų liepos mėnesio 19 dieną prokuroras Giedrius Tarasevičius pasirašė minėtos operacijos tyrimo nutraukimą, nenustačius nusikalstamos veikos, aprašytos Lietuvos Baudžiamajame kodekse. Dokumente teigiama, kad prašymas atlikti minėtąją užskaitą iš tiesų buvo įteiktas 2011 metų lapkričio 15 dieną (dieną prieš banko „Snoras“ nacionalizavimą). Prašymą, kaip nurodoma, UAB „Novotersa“ darbuotojas Adolfas Reimeris įteikė banko „Snoras“ Kreditų skyriaus viršininkei L. Raibienei atsitiktinai ją sutikęs parduotuvėje „Maxima“, Ukmergės gatvėje po darbo valandų (?!). Tame pačiame rašte L. Raibienė tvirtina, kad tokių prašymų esą registruoti nereikėję, tad uždėjusi tik savo asmeninį spaudą klientui atidavė jo kopiją. Tokia netikėta įvykių seka būtų galima tikėti, jei ne vidinėse banko „Snoras“ tvarkose nurodytas griežtas reikalavimas visus gaunamus raštus, nepriklausomai nuo to, kaip jie buvo gauti, registruoti banko vidinėje elektroninėje sistemoje, suteikiant gautam dokumentui numerį ir galimybę būti surastam, kilus nesusipratimams. Be to, kaip teigia banko „Snoras“ darbuotojai, banke nebuvo praktikos kredito ekspertui antspauduoti gaunamų raštų, tai galėjo atlikti tik banko sekretoriato ir kanceliarijos darbuotojai, kaip numatyta jų pareiginiuose nuostatuose.

Taip pat įdomu tai, kad pats UAB „Novotersa“ prašymas buvo datuotas lapkričio 16 diena, nors L. Raibienei buvo įteiktas dar lapkričio 15 dieną.

Dar painiau pasidaro mėginant suprasti pačios operacijos atlikimo aplinkybes jau 2012 metų sausio mėnesį, praėjus kiek mažiau nei dviems mėnesiams po prašymo, kaip teigiama, gavimo datos. Prokuratūros rašte nurodoma, kad Tarnybinį raštą, kuris vertinamas kaip leidimas atlikti finansines operacijas, paruošė L. Raibienė, o jį 2012 metų sausio 6 dieną pasirašė banko „Snoras“ Vilniaus filialo direktorius Liudas Masolas. L. Masolas liudijime teigė, kad nežinojo, kas iniciavo rašto parengimą bei nenagrinėjęs, ar surinkti visi dokumentai, reikalingi tokiai operacijai atlikti. Banko „Snoras“ apskaitos skyriaus direktorė J. Bliumin taip pat paliudijo, kad nežino, kas iniciavo tokio rašto parengimą, nesitikslino, ar visi reikiami dokumentai yra surinkti, norint atlikti užskaitą, ir tik patvirtino, kad vien palydėjo Kreditų skyriaus vadovę L. Raibienę pas banko bankroto administratorių N. Cooper aptarti UAB „Novotersa“ klausimo. N. Cooper, taip pat davęs parodymus, teigė, kad pasirašė tarnybinį raštą patikintas L. Raibienės, kad minėtasis prašymas buvo gautas dar iki banko nacionalizavimo ir bankroto procedūros. Visi darbuotojai sutartinai paliudijo, kad nebuvo jokios vidinės tvarkos, apibrėžiančios užskaitų ar kitų operacijų atlikimą ir leidimą, tad nesant draudimo, visas operacijas laikė leistinomis, jeigu joms pritaria bankroto administratorius. N. Cooper pasirašė po tarnybiniu raštu 2012 metų sausio 6 dieną, tuo patvirtindamas ir leisdamas atlikti Seimo pirmininkės I. Degutienės sūnaus G. Degučio įmonės prašymą, kuriuo vadovaujantis ir buvo atlikta neteisėta užskaita.

Istorijos pabaiga?

Taigi, tyrimas buvo baigtas, istorija pamiršta ir I. Degutienės sūnus sėkmingai tęsė verslą. Spalio 24 dieną visuomenė netikėtai sužinojo, kad procesas yra atnaujintas, įtariant, kad banko „Snoras“ bankroto administratorius galimai piknaudžiavo tarnyba. Taip “sutapo”, kad ši žinia tapo vieša pasklidus vienos iš konservatorių lyderių I. Degutienės slapta įrašytiems pasisakymams apie Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę. <Kad ikiteisminis tyrimas atnaujintas, vienas portalas pranešė tuoj po to, kai ekspertai.eu paviešino minėtą įrašą - t. y., ši "naujiena" visuomenei pateikta praėjus pustrečio mėnesio po tyrimo atnaujinimo 2012 metų rugpjūčio 8 dieną – red. past.> Taigi, žvelgiant į keistas šios istorijos detales, panašu, kad pagrindinis klausimas taip ir liko neatsakytas – kaip G. Degutis sugebėjo iš sustabdžiusio veiklą banko sąskaitos pervesti 652 tūkstančius litų, nors 2012 metų sausio 25 dieną pats pripažino, jog jau sustabdžius banko veiklą jis paprašė banko Snoras administratorių padengti paskolą sąskaitoje turėtomis lėšomis. Praėjus 9 mėnesiams kyla ir naujų klausimų, į kuriuos atsakymo galbūt dar teks palaukti:

- Ar I. Degutienė ir G. Degutis vėl sugebės užglaistyti istoriją nauju “įtikinamu” paaiškinimu?

- Ar banko „Snoras“ darbuotojai L. Raibienė, L. Masolas, J. Bliumin ir banko „Snoras“ bankroto administratorius N. Cooper atsakys už padarytus nusižengimus galimai nusikalstamu būdu operuojant banko turtu ir už galimai klaidinančius parodymus prokuratūroje?

- Ar Lietuvos centrinio banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, ne kartą viešai pareiškęs, kad jokių neteisėtų operacijų jau valstybės valdomame banke „Snoras“ nevyko, atsakys už savo melagingus pasisakymus?

- Ar Vilniaus apygardos prokuroras išsaugos postą po tokio “kvalifikuoto” tyrimo?

- Ar galima tikėtis, kad tai vienintelė tokia užskaita banke „Snoras“, o gal tendencija, paslėpta po užsienio bankroto administratoriaus eksterjeru?

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
Kalba redaguota ekspertai.eu
 
Komentarai

 
Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras