Seime – konferencija „Ar, manipuliuodama vaiko teisėmis, valstybė turi teisę griauti šeimas?“

Spaudos konferencijoje Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Rimantas Jonas Dagys atkreipė dėmesį į antradienį Seime svarstomus parlamentarių Rimantės Šalaševičiūtės ir Onos Valiukevičiūtės Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimų ir papildymų projektus, sukėlusius didelį rezonansą viešojoje erdvėje.

„Konferencijoje dalyvaujantiems visuomeninių organizacijų atstovams suteikiu galimybę išsakyti savo nuomonę klausimais, kurie svarbūs kiekvienam iš mūsų, auginančių savo vaikus. (...) Įdomu tai, kad įvairios pasaulėžiūros visuomenės grupės susivienijo ir panašiai suvokia šio klausimo esmę bei svarbą. Gaila, kad gražiais šūkiais besidangstydami griauname tai, ką su dideliu atkaklumu išsaugojome netgi sovietmečiu ir kas mums leido išgyventi“, – teigė Seimo narys.

Pasak spaudos konferencijos dalyvių, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų dauguma punktų prieštarauja Vaiko teisių tarptautinei konvencijai, Žmogaus teisių tarptautinei konvencijai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Išsamią pataisų analizę pristatė Lietuvos žmogaus teisių asociacijos steigėjas ir signataras Vytautas Budnikas.

Pagal pataisą valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba policija, gavusi pranešimą apie būtinumą užtikrinti ir ginti vaiko teises ir interesus – kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaiku, – nedelsiant vyksta į vaiko gyvenamąją ar kitą jo buvimo vietą, ir, nustačiusi piktnaudžiavimo tėvų valdžia, nesirūpinimo vaiku, žiauraus elgesio ar kitą faktą, priima sprendimą dėl vaiko paėmimo iš tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų.

„Ankstesnėje redakcijoje sąvoka buvo labai siaura, susieta su fizine grėsme, dabar elementari pastaba vaikui išplėsta iki to, kad tai gali būti traktuojama kaip emocinis smurtas“, – teigė R. J. Dagys.

V. Budnikas tvirtino, kad sprendimus dėl vaiko paėmimo turėtų priimti tik teismai, o ne pareigūnai.

„Gali būti tokia situacija, kai reikia, bet tai turi spręsti ne vaiko teisių priežiūros institucija ir teisėsaugos pareigūnai, o teismai“, – sakė V. Budnikas.

R. Šalaševičiūtės inicijuotos pataisos sulaukė priešiškos kai kurių visuomeninių organizacijų, grupių reakcijos. Tos pačios organizacijos kritikuoja ir kitą Seime svarstomą projektą, kuriuo būtų uždraudžiama vaikams taikyti fizines bausmes, plačiau apibrėžiama smurto sąvoka.

Apie tai, kad vaikai mokyklose jau verčiami pildyti vardines anketas apie savo šeimos gerovę, finansinę padėtį bei šeimos narių emocinius ryšius, paskelbė socialinio tinklo grupės „Neleisime valdžiai grobti mūsų vaikų“ moderatorė Aušra Jurėnienė. Ji įsitikinusi, kad šis informacijos rinkimas yra neteisėtas ir gali ateityje būti panaudotas kuriamam vaikų iš šeimų grobimo mechanizmui.

„Parlamentarės savo pataisų pristatyme Seime bei žiniasklaidai įžūliai melavo tiek apie jų esmę, tiek apie kitų šalių praktiką“, – sakė grupės „Neleisime valdžiai grobti mūsų vaikų“ įkūrėja žurnalistė Milda Bartašiūnaitė-Rudalevičienė, spaudos konferencijoje pateikusi įrodymų, kad šios įstatymo pataisos yra inicijuojamos Jungtinių Tautų Organizacijos būstinės siekiant kitų tikslų, nei yra deklaruojama.

Pasak konferencijos pranešėjų, pagal minėtas pataisas vos gavusi pranešimą apie smurtą prieš vaiką, apie vaiko išnaudojimą, jo orumo sutrikdymą ar potencialią žalą vaiko teisių tarnyba arba policija turės teisę paimti jį iš šeimos ir apgyvendinti kitoje šeimoje, šeimynoje arba globos namuose. Kokia negrįžtama žala gali būti padaryta vaikui, taip šiurkščiai atplėšiant jį nuo tėvų net ir kelioms dienoms, savo išvadas pateikė psichologė Eglė Mirončikienė.

Įstatymo pataisomis smurtą prieš vaiką Seimo narė „Tvarkos ir teisingumo“ partijos narė Ona Valiukevičiūtė siūlo apibrėžti kaip visas seksualinės, fizinės, psichologinės ir emocinės prievartos, vaiko žeminimo ir išnaudojimo, vaiko priežiūros stokos arba aplaidumo formas, sukeliančias pavojų gyvybei, faktinę ar potencialią žalą vaiko sveikatai, išlikimui, vystymuisi ar orumui, taip pat fizines bausmes.

Siūloma nustatyti, kad teisėti vaiko atstovai už drausmės pažeidimus, vengimą atlikti pareigas gali jį atitinkamai drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizines bausmes ar bet kokį kitą smurtą prieš vaiką. Šiuo metu įstatymas leidžia tėvams ar globėjams vaiką drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą.

„lrs.lt“, „Žinių radijo“, „ekspertai.eu“ inf.