Seimo rezoliucijoje dėl genocido Irake ir Sirijoje pamiršti musulmonai šiitai

Rugsėjo 15 d. Seimo narys dr. Mantas Adomėnas inicijavo rezoliuciją „Dėl krikščionių ir kitų religinių mažumų genocido Irake ir Sirijoje“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į sudėtingą žmogaus teisių padėtį Artimuosiuose Rytuose ir ten vykstančius sisteminius nusikaltimus žmogiškumui, kurie turi būti prilyginami genocidui.

Rezoliucijoje akcentuojama, kad krikščionys ir kitos religinės mažumos Irake ir Sirijoje buvo ir yra žudomi bei grobiami, patirdavo ir tebepatiria rimtus fizinius ir psichikos sužalojimus, taip pat seksualinę vergiją ir prievartą, kad visa tai atliekama sąmoningai ir apskaičiuotai, pažeidžiant Jungtinių Tautų Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį. Šie žiaurumai vykdomi su specifiniu tikslu – siekiant išnaikinti ir išvaryti krikščionis ir kitas religines mažumas, sunaikinti jų kultūros paveldą. Minėtos Konvencijos 4 straipsnis nurodo, kad genocidas pagal tarptautinę teisę yra nusikaltimas, kurį atliekantys asmenys „yra baudžiami nepaisant to, ar jie yra pagal konstituciją atsakingi valstybės vadovai, pareigūnai ar privatūs asmenys”. Rezoliucijoje taipogi konstatuojama, kad, remiantis tarptautine teise, žiaurumai, įvykdyti Irake ir Sirijoje krikščionių ir kitų grupių atžvilgiu dėl specifiškai religinių priežasčių, prilyginami genocido nusikaltimui.

„Negalime stovėti ir žiūrėti, kaip pasaulio akivaizdoje vykdomas dar vienas holokaustas, žudomi, tremiami ir prievartaujami Artimųjų Rytų krikščionys. Todėl kviečiame Seimą priimti šią rezoliuciją. Tai labai svarbi iniciatyva“, – teigia rezoliucijos iniciatorius dr. Mantas Adomėnas.

„Pripažinus terorą prieš krikščionis genocidu, galima tikėtis, kad greičiau sulauksime svaraus karinio įsikišimo kovoje prieš „Islamo valstybę“ ir kitas islamo ekstremistų grupuotes, ir kad krikščionis bei kitas persekiojamas religines mažumas greičiau pasieks humanitarinė pagalba. Lietuva yra ne viena šiame reikale – prieš kelias dienas analogiška rezoliucija pateikta JAV Kongresui, panašios iniciatyvos bręsta ir kituose parlamentuose. Taigi kviečiame kolegas parlamentarus jungtis į svarbią tarptautinę iniciatyvą ginant žmoniškumo ir tikėjimo laisvės principus tuose pasaulio kraštuose, kur jie dabar labiausiai pažeidžiami“, – pažymi Seimo narys.

Rezoliucijos projektas užregistruotas Seimo Posėdžių sekretoriate (reg. Nr. XIIP-3540). Rezoliucijos projektą pasirašė 20 įvairių frakcijoms priklausančių Seimo narių.

Seimo REZOLIUCIJOS „Dėl krikščionių ir kitų religinių mažumų genocido Irake ir Sirijoje“ PROJEKTAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO REZOLIUCIJA

DĖL KRIKŠČIONIŲ IR KITŲ RELIGINIŲ MAŽUMŲ GENOCIDO IRAKE IR SIRIJOJE

Lietuvos Respublikos Seimas,

konstatuodamas,

kad Irake ir Sirijoje gyvenantys krikščionys bei kitos religinės mažumos tūkstančius metų buvo integrali regiono kultūrinio audinio dalis;

kad vadinamoji “Islamo valstybė” (Da’eš) ir kitos ekstremistų kovotojų grupuotės Irake ir Sirijoje šiuo metu vykdo sisteminę prievartą prieš krikščionis bei kitų religinių mažumų atstovus, kad religinių ir etninių mažumų grupės Irake ir Sirijoje buvo sisteminės prievartos taikinys jau nuo 2003 metų, ir milijonai šių mažumų atstovų buvo priversti palikti savo protėvių namus bei tapti pabėgėliais;

kad krikščionys ir kitos religinės mažumos Irake ir Sirijoje buvo ir yra žudomi ir grobiami, patirdavo ir tebepatiria rimtus fizinius ir psichikos sužalojimus, o taip pat seksualinę vergiją ir prievartą, ir kad visa tai atliekama sąmoningai ir apskaičiuotai, pažeidžiant Jungtinių Tautų Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį;

kad šie žiaurumai buvo vykdomi su specifiniu tikslu – išnaikinti ir išvaryti krikščionis ir kitas religines mažumas, o taip pat sunaikinti jų kultūros paveldą, tuo būdu pažeidžiant Jungtinių Tautų Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį (toliau – Konvencija);

kad genocidas pagal tarptautinę teisę yra nusikaltimas, kurį atliekantys asmenys “yra baudžiami nepaisant to, ar jie yra pagal konstituciją atsakingi valstybės vadovai, pareigūnai ar privatūs asmenys”, kaip nurodo Konvencijos 4 straipsnis;

kad Konvencijos 1 straipsnis teigia, jog “Susitariančiosios Šalys patvirtina, kad genocidas, nesvarbu, ar jis vykdomas taikos ar karo metu, yra nusikaltimas pagal tarptautinę teisę, ir įsipareigoja užkirsti jam kelią ir už jį bausti”;

kad Konvencijos 2 straipsnis skelbia, jog “šioje Konvencijoje genocidu laikoma toliau išvardyta veika, kuria siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę, būtent: a) tos grupės narių žudymas; b) rimtų fizinių ar psichikos sužalojimų darymas tos grupės nariams; c) tyčinis sudarymas tai grupei tokių gyvenimo sąlygų, kuriomis apgalvotai siekiama fiziškai sunaikinti ją visą ar jos dalį; d) priemonių, kuriomis siekiama riboti tai grupei priklausančių žmonių gimstamumą, panaudojimas; e) prievartinis vienos tokios grupės vaikų perdavimas kitai”;

kad Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina, jog “baustina ši veika: a) genocidas; b) susitarimas vykdyti genocidą; c) tiesioginis ir viešas kurstymas vykdyti genocidą; d) pasikėsinimas vykdyti genocidą; e) bendrininkavimas vykdant genocidą”;

kad 2015 m. liepos 10 d. popiežius Pranciškus, Romos Katalikų Bažnyčios vadovas, paskelbė, jog Artimųjų Rytų krikščionys patiria genocidą, kuris turi būti “pasmerktas. Šiame epizodiškai kariaujamame trečiajame pasauliniame kare, kurį dabar patiriame, vykdomas tam tikro pavidalo genocidas – ir aš pabrėžiu žodį “genocidas” – kuris privalo liautis”;

kad 2015 m. kovo 13 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas savo tos dienos raporte paskelbė, jog “etninės ir religinės grupės, tapusios Islamo Valstybės taikiniu, apima jezidžius, krikščionis, turkmenus, sabijus-mandėjus, kakajus [Irako jarsanus], kurdus ir šiitus“, ir kad „pagrįsta daryti išvadą, jog kai kurie incidentai [įvykę Irake 2014-2015 m.] gali būti laikomi genocidu“;

1) nutaria, kad žiaurumai, įvykdyti krikščionių ir kitų grupių atžvilgiu, į kurias Irake ir Sirijoje nusitaikyta dėl specifiškai religinių priežasčių, yra genocidas ir šia rezoliucija jie prilyginami genocido nusikaltimui pagal tarptautinę teisę;

2) primena visoms Jungtinių Tautų Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį (pasirašytos 1948 m. gruodžio 9 d. Paryžiuje) Susitariančiosioms Šalims, o ypač toms šalims, kurių vyriausybės ir piliečiai vienais ar kitais būdais vykdo bei remia genocidą, jų teisinius įsipareigojimus, kurie kyla iš minėtosios Konvencijos;

3) atkreipia valstybių vyriausybių ir tarptautinių organizacijų dėmesį, kad religijos vardan vykdomi žiaurumai turi būti įvardijami deramu vardu – “genocidas”;

4) ragina Jungtines Tautas ir Jungtinių Tautų Generalinį Sekretorių prisiimti deramą politinę lyderystę ir įvardyti Irake bei Sirijoje vykdomus žiaurumus kaip genocidą;

5) kviečia valstybes Jungtinių Tautų nares, ypač Afrikos Sąjungos, Arabų Lygos, Persijos Įlankos Bendradarbiavimo Tarybos ir Islamo Konferencijos Organizacijos nares, prisijungti prie šios Rezoliucijos, imtis priemonių užkirsti kelią tolesniam genocidui ir bendradarbiauti kuriant tarptautinius ir nacionalinius tribunolus, kurie nubaustų asmenis, atsakingus už dabar vykdomą genocidą, bei užtikrintų jų veiksmingą funkcionavimą;

6) dėkoja Irako Kurdistano regiono, Jordanijos Hašimitų Karalystės, Libano Respublikos ir kitų šalių vyriausybėms už jų pastangas priglausti ir ginti krikščionis bei kitas religines mažumas tol, kol jie galės saugiai grįžti į savo namus Irake ir Sirijoje;

7) pabrėžia, kad krikščionys ir kitos religinės mažumos turi teisę saugiai bei stabiliai gyventi istorinėse savo protėvių žemėse ir praktikuoti savo tikėjimą nebijodami persekiojimų, trėmimų ar mirties.

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė                                                     Loreta Graužinienė

Teikia Lietuvos Respublikos Seimo nariai:

1.   Mantas Adomėnas

2.   Emanuelis Zingeris

3.   Rimantas Jonas Dagys

4.   Vilija Aleknaitė-Abramikienė

5.   Egidijus Vareikis

6.   Dainius Kreivys

7.   Šarūnas Gustainis

8.   Vytautas Antanas Matulevičius

9.   Rima Baškienė

10. Povilas Urbšys

11. Rita Tamašunienė

12. Vanda Kravčionok

13. Leonard Talmont

14. Algimantas Dumbrava

15. Linas Balsys

16. Vytautas Kamblevičius

17. Gediminas Kirkilas

18. Dalia Kuodytė

19. Andrius Kubilius

20. Arvydas Anušauskas

21. Vitalijus Gailius

Garbūs Seimo nariai sukūrė išties puikią rezoliuciją, smerkiančią genocidus. Juos smerkti būtina. Visus. Tačiau pradėjo būtent šį smerkimą, regis, ne nuo to galo. Pagrindinis vadinamosios Islamo valstybės (Da'eš) teroristų taikinys yra ne religinės ir etninės mažumos (jos taip pat), bet atviri pasauliui, plačiai mąstantys, nesektantiški musulmonai šiitai, kurių pasaulyje yra daugiau kaip 300 mln. Tai nėra religinė mažuma, tai viena iš dviejų musulmonybės atšakų, atsiradusi pačioje Islamo pradžioje. Kita atšaka musulmonai sunitai Lietuvoje pripažinta tradicine religija, jos atstovai (daugiausia totoriai) mūsų šalyje gyvena nuo XIV a. pab. Apie musulmonus šiitus Lietuvoje žinoma dar mažokai, jų nėra daug, tik šiemet Lietuvoje įkurtas Baltijos šalių musulmonų šiitų centras. Daugiausia musulmonų šiitų gyvena Azijoje (94 proc.). Jų apytiksliai skaičiai tokie: Irane (70 mln.), Indijoje (50 mln.), Pakistane (30 mln.), Irake (22 mln.), Jemene (10 mln.), Turkijoje (11 mln.), Azerbaidžane (7 mln.), Afganistane (4 mln.), Sirijoje (3,5 mln.), Nigerijoje (4 mln.), Saudo Arabijoje (4 mln.), Libane (1,6 mln.), Tanzanijoje (2 mln.), Kuveite (0,48 mln.), Vokietijoje (0,6 mln.), Bahreine (0,9 mln.), Tadžikistane (0,4 mln.), JAE (0,4 mln.), JAV (0,4 mln.), Omane (0,3 mln.), JK (0,3 mln.), Katare (0,1 mln.) ir kt.