2019 m. birželio 17 d.

 

R. Šerkšnas: „Tarša naftos produktais – pamirštos atliekos“

3
Paskelbta: 2014-06-17 12:53 Autorius: Rimantas Šerkšnas, aplinkosaugos ekspertas, VšĮ „Žaliosios politikos instituto“ viceprezidentas

Nafta ir jos produktais užterštas gruntas, dirvožemis, dumblas, vanduo yra pavojingos aplinkai atliekos, kurios daro didelę žalą grunto, dumblo, vandens ekosistemoms.

Šios taršos židinių yra daugybė: tai – buvusios kareivines, daugybė senų gamyklų, neeksploatuojamų gamybinių teritorijų, kur panaudotas tepalas, kuras ar kitos pavojingos atliekos buvo pilamos tiesiog į gamtą. Organizacijos, turinčios problemų su užterštais naftos produktais ne visada išsiaiškina taršos židinius, gali nustatyti jų apimtį ir pavojingumo aplinkai laipsnį, tad prevencijos priemones turi atlikti specialistai ir tai privalo būti aiškiau reglamentuota.

Biologinis naftos produktais užteršto grunto valymo būdas pagrįstas naftą oksiduojančių mikroorganizmų panaudojimu. Mikroorganizmų (bakterijų, grybų, mielių) naikinančių naftos produktus yra dirvožemyje, todėl nedideli naftos teršalų kiekiai suskaidomi natūraliai, tačiau, esant dideliam naftos produktų kiekiui, naudojamos papildomos, specialiai išaugintos bakterijos ir biologiniai valikliai.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad gamtinius mikrobiologinius procesus galima paspartinti. Naftos produktus žymiai greičiau suskaido angliavandenilių destruktoriai, tačiau tam reikia sudaryti palankias sąlygas. Degradacinės mikroorganizmų savybės labai suaktyvėja įnešant į užterštą gruntą kalio, azoto, fosforo trąšų bei mikroelementų. Biologiniam procesui suaktyvinti gali būti panaudotas biologinio valymo įrenginių apdorotas dumblas, palaikant tinkamą drėgmę, ph, temperatūrą ir pakankamą oro kiekį. Reikiama temperatūra pasiekiama natūraliomis sąlygomis – pavasario-vasaros sezono metu, o lietus padeda palaikyti reikiamą mikroorganizmams drėgmės kiekį. Esant nepakankamam kritulių kiekiui ir valomajame grunte atsiradus drėgmės deficitui, atliekamas dirbtinis grunto drėkinimas.

Esant dideliam grunto užterštumui (virš 50 g/kg), į gruntą įmaišoma švaraus smėlio arba apdorojama specialiu momentinio veikimo biodegradantu tam, kad nuo per didelės angliavandenilių koncentracijos nežūtų mikroorganizmai. Priklausomai nuo grunto granulometrinės sudėties, į ruošiamą valymui grunto kaupą įmaišoma šiaudų ar miesto želdinių priežiūros metu nukirstų šakų kapojų. Tokiu būdu mikroorganizmams natūraliai pagerinamos aerobinės sąlygos. Tai puikus būdas daugybę atliekų rūšių panaudoti antriniam perdirbimui, tik deja realiai tai nevyksta. Gaila, tačiau įmonės nėra finansiškai suinteresuotos užsiimti papildoma veikla ir jos nėra linkusios vykdyti aplinkosaugines iniciatyvas.

Be to, į valomą gruntą gali būti įterpiama biologinio valymo įrenginių, poligrafijos įmonių, naudojančių dažus, skirtus maisto pramonei, valymo įrenginiuose sukaupto dumblas, nes poligrafijos pramonės nuotekų valymo procese vandens nuskaidrinimui naudojami koaguliantai ir flokuliantai, sukoncentruotame dumble yra geležies, vario, cinko aliuminio ir kitų metalų jonų, kurie teigiamai veikia grunto, dumblo, skystų atliekų valymo nuo naftos produktų procesą.

Kadaise užterštą gruntą po valymo galima panaudoti antram gyvenimui. Ar žinojote, kad išvalytas iki leidžiamos taršos naftos produktais normų, gruntas panaudojamas teritorijos tvarkymui (pylimėlių betoninėms sienelėms sutvirtinti, kalnelių teritorijos pakraščiuose suformavimui ir kt.) arba kelių tiesimui, pakelių remonto darbams, sąvartynų uždarymui arba perdengimui, pažeistų žemių rekultivacijai?

Tačiau šiandien šios atliekos yra pamirštos tik dėl vienos priežasties – jų netvarkymas yra pigesnis nei tvarkymas. Visa tai – tik dėl nevykdomos kontrolės ir prevencijos aplinkosaugos srityje.

Reikia nepamiršti, kad ilgalaikis darnaus vystymosi tikslas atliekų tvarkymo srityje turi būti toks, kad galima būtų sukurti aplinkos ir ekonominiu požiūriais tinkamiausią nepavojingų ir pavojingų atliekų tvarkymo sistemą, sumažinti atliekų srautus ir neigiamą atliekų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, užtikrinti racionalų atliekų naudojimą antriniam perdirbimui ir energetikai. Šiandien turime keisti ne tik požiūrį į atliekų tvarkymą, bet ir užsisėdėjusius valdininkus.

Ir pabaigai... Ar žinome, kad varputis, nendrė, lubinas, baltasis dobilas, eraičinas, linas, pievų žolės, avižos, vikiai, rugiai – yra naftos produktams (mazutui) atsparūs augalai, kurie nustato ribinę mazuto koncentraciją grunte ir geba ardyti mazutą. Kas puošia gamtą: mazuto gėlė ar žydintis linas?

 
Komentarai

 
3. Darijus
(2014-06-18 15:25:41)
(194.154.216.87) Parašė:

To to. Čiulba gražiai, bet darbai parodo kitką. be to, kas nusprendė, kad aš geriu tik alų.



2. To darijus
(2014-06-18 15:12:57)
(78.60.17.217) Parašė:

O pats visa gyvenima cepelinus valgai, alum uzgeri ir domiesi biografijom? Paziurek i dangu, tada nuveik ka nors gera, kaip zmones kurie kazkuo domisi. Tarkim sis domisi aplinkosauga ir kas tame smerktino? Visai normaliai raso



1. Darijus
(2014-06-17 16:34:55)
(194.154.216.89) Parašė:

Pasidomėkime šito žaliojo CV: Hansabankas, Telekomas ir daug gerų darbų. O žalia spalva kodėl? Chamelioniška.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras