R. Paksas: totalios baimės apimtoje valstybėje žmonės nėra laisvi būti savimi

„Valstybė didžiuliu tempu mutuoja į autoritarinį Aleksandro Lukašenkos tipo režimą. Seimas yra bejėgis ir virtęs apgailėtina dekoracija, kuri tik pridengia faktą, kad šalyje, vadinamoje parlamentine respublika, viskas valdoma komandomis iš „Baltųjų rūmų“ – Prezidentūros. Joms, o ne įstatymams, paklūsta Generalinė prokuratūra (GP), Valstybės saugumo departamentas (VSD), teismai. VSD naudojamas kaip įrankis, įtvirtinant šią antikonstitucinę galią, ir veikia prieš savo valstybės piliečius. Seimo nariai, kuriuos renkame kaip laisvus savo atstovus, yra įbauginti ir sekami…“, - štai taip prieš trejus metus, konservatoriams esant valdžioje, neformaliame susitikime su visuomenininkais  kalbėjo tuometinė Seimo pirmininkė Irena Degutienė, smerkdama prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymo metodus bei autokratiją, pajungiant spec. tarnybas susidorojimui su politiniais oponentais.

Ir visai nesvarbu, kad dabar viešuose pasisakymuose viena iš konservatorių partijos lyderių makiaveliškai neigia tai, ką kalbėjo pagauta atvirumo akimirkos. Juk absoliučiai aišku, kad „Dėdulės“ V.Landsbergio favoritės D.Grybauskaitės perrinkimas antrai kadencijai, sutapęs su Maidano „revoliucija“ – valstybiniu perversmu bei tragiškais įvykiais Ukrainoje, tarytum įpylė žibalo į ugnį  - pasitarnavo dar didesniam mūsų valstybės užvaldymui, Raudonosios Dalios despotizmui, prolandsberginei karo kurstymo propagandai Lietuvoje, sugriežtintai retorikai politinių oponentų ir „teroristinės valstybės“ Rusijos atžvilgiu!..    

„Esame tik per žingsnį nuo globalaus konflikto, kurį išlikusieji, galbūt, vadins Trečiuoju pasauliniu karu. Manau, šią situaciją puikiai suprasdami, Vakarų politikai ir šįkart siekė ne savo ambicijų patenkinimo ar nepasitenkinimo demonstravimo, bet realių sprendimų. Tam, kad būtų galima kalbėti apie TAIKOS galimybes, pirmiausiai turi nutilti bet kokius žodžius užgožiantys pabūklai.

Gal iš tiesų reikėtų dėkoti, o ne priekaištauti, kaip daro kai kurie apžvalgininkai, Vokietijos ir Prancūzijos vadovams, kad jie ėmėsi iniciatyvos kalbėtis ir tartis. Nes tolesnis karinis konflikto ar lokalaus karo, okupacijos arba aneksijos, jeigu jau taip norite, sprendimas tokią iniciatyvą būtų padaręs visiškai nebeįmanoma. Nes tada pasaulis būtų padalintas tik į du polius - jie ir mes. Tiesiog tai būtų vienų karas prieš kitus. Ar mums to reikia? Ar esame pasiryžę taip lengvai sugriauti viską, kas pasiekta per penkis dešimtmečius Europoje ir ketvirtį amžiaus Lietuvoje?..“, – retoriškai klausia Prezidentas Rolandas PAKSAS poleminiame straipsnyje - „Buvom, esam ir gal būsim žingsneliu toliau  nuo karo“.



- Turbūt sutiksite, šiemetiniai savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai partijai Tvarka ir teisingumas nebuvo itin sėkmingi? Kokios būtų „tvarkiečių“ lyderio, Prezidento Rolando Pakso pastabos bei pamąstymai šia tema?

- Kaip po kiekvienų rinkimų, taip ir dabar, būtina padaryti rimtas išvadas bei išsiaiškinti gilumines visa ko priežastis. Malonu tai ar nemalonu, tačiau pirmiausia turime identifikuoti problemą, o tada persigrupuoti partijos viduje, parinkti naują taktiką, suplanuoti darbus, pritraukti iniciatyvius žmones. Be abejo, mes tikėjomės žymiai geresnių rezultatų. Praėjusių savivaldos rinkimų statistika mums nėra palanki, rezultatai - labiau nei kuklūs. Turime du tiesiogiai išrinktus merus – iš pirmojo turo Pagėgiuose, iš antrojo turo – Kalvarijoje ir 79 savivaldybių tarybų narius.

Šilutės rajono savivaldybėje antrajame rinkimų ture išrinkto mūsų mero ir keturių tarybos narių mandatai buvo panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, anuliuojant visus rinkimų rezultatus šioje apygardoje. Galėtume detaliai aptarinėti tiek VRK, tiek ir kitų valstybės institucijų įtakas rinkimų rezultatams – neabejotinai jų būta. Atrodytų, patirtos nesėkmės priežastys – valstybinių institucijų išskirtinis dėmesys bei daromas spaudimas partijai. Vidinė opozicija partijoje, matyt, irgi turėjo neigiamos įtakos. Bet tai nėra pakankama, siekiant išsiaiškinti problemos esmę, nes ir anksčiau trintis partijos viduje buvo. Sakyčiau, rinkimų rezultatams galėjo turėti įtakos lėšų bei organizacinių resursų stygius. Vis tiktai, aš manau, būtina ieškoti išsamesnių atsakymų į klausimus – kas gi iš tikrųjų įvyko? Kodėl taip įvyko? Ką artimiausiu metu mums reikėtų daryti? Kas atsitiko, kad partija Tvarka ir teisingumas šiuose savivaldos rinkimuose gavo net 102 404 balsais mažiau nei 2014 metų gegužę vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose? 163 049 ir 60 645 sunkiai sugretinami skaičiai!..

Mechaniškai palyginti Europos Parlamento ir savivaldos rinkimų rezultatus, žinoma, nederėtų. Reikėtų pabrėžti, kad partijos Tvarka ir teisingumas rodikliai Europos Parlamento rinkimuose jau tada neatitiko kai kurių politikų ir politologų lūkesčių bei prognozių. Tačiau tiesa aiški – mes tada laimėjome. Kaip tuomet galima racionaliai paaiškinti šiuose savivaldos rinkimuose praktiškai paneigtus gyventojų nuomonės tyrimų rodiklius, pusantrų metų kas mėnesį bylojusius antrą/trečią „tvarkiečių“ poziciją partijų populiarumo lentelėse? Kita vertus, ar žvelgiant į rinkimų rezultatus galima pasitikėti žiniasklaidoje skelbiamų sociologinių apklausų rezultatais? Ar tai nėra dar vienas manipuliacijų visuomenės nuomone įrankis?..

Vertindami šių savivaldos rinkimų rezultatus, turėtume sugrįžti į savo lauką, būti reiklūs ir kritiški, visų pirma sau atsakydami į klausimą: ar mes patys padarėme viską, ką galėjome padaryti šiuose rinkimuose? Laimėti - reiškia pelnyti žmonių pasitikėjimą. Kiekvienas politikas privalo įsipareigoti atlikti konkrečius darbus, įrodyti, kad jie yra arčiausiai žmogaus ir bendruomenės, geriausiai žino jų lūkesčius ir rūpesčius. Nepaisant oponentų nuožmios kritikos ar spaudimo iš šono, reikia kantriai nešti mūsų idėjas, iš tiesų dirbti „žmogui ir bendruomenei“, tvirtai tikint, jog šios pastangos duos vaisių.

- Po pirmojo rinkimų turo surengtoje spaudos konferencijoje teigėte, jog „pavasarinę dovaną“ partijai pateikė Specialiųjų tyrimų tarnyba: „Tą vieną, kitą ar trečią procentą  aš sieju su pareigūnų „ekskursijomis“ į mūsų partijos būstinę ir dokumentų ekspozicijos apžiūrą. Suprastėjusius rezultatus galėjo lemti kilę skandalai bei opozicija partijos viduje. Be abejo, yra apie ką pagalvoti. Kai rezultatai būna geri, viskas kitaip, o dabar yra apie ką pagalvoti. Turime laiko, išanalizuosime klaidas, pakeisime taktiką, pakeisime strategiją“... Ką turite omeny sakydamas, jog ketinate keisti partijos strategiją ir taktiką?

- Tai du graikiški žodžiai, reiškiantys gerai žinomus, elementarius dalykus. Kaip būna ilgalaikiai veiksmai bei uždaviniai, taip yra ir trumpalaikiai ar netgi operatyviniai kiekvienos dienos veiksmai ir uždaviniai. Manau, ilgalaikių tikslų mūsų partija neturėtų atsisakyti, pagrindinės programinės nuostatos išliks nepakitusios. Čia aš turiu omenyje gimtosios kalbos, tautinės valstybės tradicijų bei papročių išsaugojimą. Mes pasisakome už tradicinę vyro ir moters santuoką, palaikome krikščionybę, krikščioniškąsias vertybes, esame pasiryžę ginti Lietuvos žemę, nacionalinius valstybės interesus. Visa tai nekvestionuojami dalykai. Svarbu tik kokiu būdu ir kokia forma visa tai pateikiama žmonėms, rinkėjams.

- Niekam ne paslaptis, jog  daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų ignoruoja valstybės politinį gyvenimą, apskritai nedalyvauja rinkimuose, todėl atsiranda galimybė manipuliuoti rinkėjų skaičiais?

- Tai pavojinga tendencija! Nenorėčiau tikėti, kad šitiems žmonėms visai nerūpi bendrieji krašto reikalai. Eidami į rinkimus mes teigėme, kad valdžia yra pavojingai nutolusi nuo žmonių. Vienintelis kelias įveikti susvetimėjimą ir sugrąžinti žmonių pasitikėjimą valdžia - stiprinti savivaldos savarankiškumą bei vietos demokratiją.

Tačiau ar šiandien mes nesame nusivylę savo demokratija? Ar tai, kas pastaruoju metu vyksta Lietuvos politinėje sistemoje, leidžia prognozuoti partijų veiklos perspektyvas?..

Pateiksiu konkretų pavyzdį, kaip galima manipuliuoti skaičiais. Šiemet savivaldybių tarybų rinkimuose į rinkėjų sąrašus buvo įrašyta 2 551 516 rinkėjų. Tai yra net 86 217 rinkėjų mažiau nei prieš ketverius metus vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose. Kur galėjo „pradingti“ šie žmonės?..
Sakoma, kad 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimuose, lyginant su 2011 metais įvykusiais rinkimais, piliečių aktyvumas išaugo 3,11 procento, juose dalyvavo 47,19 procento, tačiau nutylima, kad rinkėjų sąrašuose įrašytas žmonių skaičius kasmet mažėja. Be abejo, tai yra EMIGRACIJOS pasekmės. Bet ar šioje valstybėje kam nors iš tikrųjų rūpi demografinė situacija, santykinių emigracijos srautų didėjimas ir viso to įtaka žymiam gyventojų skaičiaus mažėjimui? 2014 metų sausio 1 dieną šalyje gyveno tik 2 milijonai 943 tūkstančiai žmonių!..

Deja, mūsų iniciatyva parlamentiniame lygmenyje įsteigti Tautos migracijos komitetą, kuris formuotų valstybės politiką, ieškotų efektyvių veiksmų užkirsti kelią neigiamiems emigracijos padariniams itin sunkiai skinasi kelią Seime.
Už partijos Tvarka ir teisingumas kandidatų sąrašus šiuose istoriniuose rinkimuose balsavo 60 465 rinkėjai, o už kandidatus į merus – 87 973 rinkėjai. Nors savivalda yra arčiausiai žmonių, tačiau tas faktas, kad dauguma gyventojų nedalyvauja renkant savo valdžios atstovus, reikalauja atskiro apmąstymo bei aptarimo.

Aš nemanau, kad mes nepadarėme klaidų, ir nesakau, kad padarėme viską, ką galėjome padaryti, siekiant pritraukti kuo daugiau rinkėjų. Tikėtina, jog partijos skyriai nebuvo atsparūs nuovargio sindromui, pasidavė tam tikrai inercijai. Kita vertus, gerai, kad perspėjimo skambutis „tvarkiečiams“ suskambo būtent dabar. Ir nors mūsų oponentams tai didelis džiaugsmas, mes neketiname nuleisti rankų!..

Keletą žodžių norėčiau pasakyti apie politinį kontekstą, kuris neabejotinai paveikė savivaldos rinkimus, turėjo esminės įtakos jų rezultatams.
Pirma. Po rinkimų į Europos Parlamentą antroji Respublikos Prezidentės kadencija prasidėjo nuo žiniasklaidoje paskelbtos slaptos Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymos apie įtartinus viceministrus. Tuomet buvau įsitikinęs, kad tokio rango valstybės pareigūnai neturėtų būti įrašomi į abejotinus sąrašus, kurie yra plačiai viešinami pažeidžiant žmogaus teises ir demokratinės valstybės principus. Jeigu yra pagrindas, įstatymų nustatyta tvarka asmens atžvilgiu gali būti atliekami sankcionuoti veiksmai, pradedamas ikiteisminis tyrimas. Jeigu ne - kam klaidinti visuomenę?..

Išskirtiniais atvejais, net jeigu kurio nors asmens atžvilgiu yra vykdoma kriminalinė žvalgyba, jo žmogaus teisės ir laisvės negali būti pažeidinėjamos. Tačiau ar paisoma šių principų šiandien? Pagaliau, kur šis tariamas „juodas sąrašas“ yra dabar?..

Antra. Beveik prieš metus valdančiosios koalicijos politinė taryba mūsų iniciatyva priėmė pareiškimą „Dėl bandymų sutrukdyti koalicijai įgyvendinti Vyriausybės programą“, kuriame buvo reiškiamas susirūpinimas dėl veiksmų, prieštaraujančių parlamentinės demokratijos principams bei teisinės valstybės politinei kultūrai, tačiau šis pareiškimas, deja, taip ir liko popieriuje. Koalicija atsiribojo nuo bet kokių spekuliacijų dėl taip vadinamo „juodojo sąrašo“, įsipareigodama siekti šios istorijos teisinio įvertinimo, tačiau parlamentinis tyrimas dėl „juodojo viceministrų sąrašo“ atsiradimo ir paskelbimo aplinkybių, dėl padarytų neteisėtų veiksmų, pažeidžiant žmogaus teises galimai siekiant neskaidrių politinių tikslų, buvo „neva“ užmirštas ir nepradėtas.

Trečia. Tam tikra prasme „juodojo“ sąrašo istorijos tęsinys – noras įvelti koaliciją į besitęsiančius Vyriausybės sudėties keitimus, o Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių, bokso terminais tariant, pabandyti spausti į kampą.
Pastangos sukelti politinės priešpriešos situaciją valstybėje, sutirštinti emocinį foną, modeliuojant valdančiosios koalicijos galimą griūtį davė rezultatus: Lietuvos lenkų rinkimų akcija, vienas iš keturių, lygiateisių valdančiosios koalicijos partnerių buvo priversta pasitraukti, o Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius – atsistatydinti. Vietoj jo buvo skubiai paskirtas konservatoriams lojalus „technokratas“ Rokas Masiulis.

Ar galime šiandien kalbėti apie skaidrumą ir didesnę politinę atsakomybę energetikos srityje? Kodėl parlamentinio tyrimo išvados ir skandalinga piktnaudžiavimo medžiaga, perduota Generalinei Prokuratūrai tapo „užkonservuota“?

Ketvirta. Dar vienas momentas, kurį, manyčiau, būtina paminėti – Rusijos paskelbtas  embargas daugumai maisto produktų, importuojamų iš Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Australijos, Kanados bei Norvegijos Karalystės.

Ar buvo aukščiausiame valstybės lygyje adekvačiai įvertinos grėsmės mūsų ekonomikai ir verslui, ar buvo sutelktos nacionalinės institucijos ir žinybos situacijai suvaldyti? Tada raginau Seimo pirmininkę Loreta Graužinienę inicijuoti neeilinę Seimo sesiją susidariusiai politinei situacijai aptarti, tačiau tautos atstovai Seime taip ir nesusirinko spręsti, ką iš tiesų valstybė realiai turėtų nuveikti artėjančios krizės akivaizdoje, numatyti priemones, kaip šalies ūkis atlaikys Rusijos sankcijas. Aštrėjantis Rusijos ir Ukrainos konfliktas bei abipusės Europos Sąjungos ir Rusijos sankcijos lėmė lėtesnę Lietuvai svarbių užsienio prekybos partnerių ekonomikos plėtrą 2015 metais. Pagal atnaujintą scenarijų šiemet numatomas 2,5 procentų BVP augimas. Finansų ministerijos prognozės pakoreguotos mažėjimo linkme, įvertinus nuo 2014 metų rugsėjo atsiradusias naujas aplinkybes.

Didžiausią įtaką Lietuvos ekonomikai darantys išorės veiksniai šiuo metu sunkiai nuspėjami, jų rizika tebėra aukšta. O kaip mums sekasi su naujų rinkų paieška? Praeitą trečiadienį prie Europos Parlamento kartu su dar kelių valstybių atstovais mačiau piketuojant ir Lietuvos vežėjus: šios verslo šakos būklė tapo itin sunki. Norėčiau užduoti retorinį klausimą: kodėl atsiradusių „naujų aplinkybių“ nesvarsto ir nesvarstė Lietuvos parlamentas?

Penkta. STT pradėtas tyrimas Vidaus reikalų ministerijoje ir atliktos kratos partijos Tvarka ir teisingumas būstinėse praėjusių metų rudenį pradėjo plataus mąsto kampaniją prieš mūsų partiją. Žurnalistams sakiau: jeigu yra padaryta nusikalstama veika, kaltuosius vertinsime visu griežtumu. Tačiau jeigu tai politinė akcija, nukreipta prieš mūsų partiją, siekiant ją diskredituoti visuomenės akyse, ir tame procese dalyvauja teisėsauga – netylėsime. Netylėjome...

Kaip žinia, šios politinės akcijos pasekmės mūsų partijai itin skaudžios: sutrikdyta normali partinė veikla, buvo priverstas atsistatydinti partijos deleguotas Vidaus reikalų ministras D.Barakauskas, sutrikdytas štabo ir parlamentinės frakcijos darbas. Į amžinybę išlydėjome Algimantą Juocevičių, šią savaitę iš Seimo plenarinio posėdžio į ligoninę išgabentas Rimas Antanas Ručys... Ką ruošiasi „ištirti“ šios politizuotos bylos, tampančios antikorupcinės kovos farsu tyrėjai?!..

Šešta. Atsižvelgdami į pasaulyje paskelbtą oficialią Jungtinių Amerikos Valstijų Senato komiteto studiją dėl Centinės žvalgybos valdybos sulaikymo ir tardymo programos, kurioje pateikiama reikšminga informacija apie slaptuosius CŽV kalėjimus bei pabrėždami atlikto tyrimo svarbą demokratijai ir tarptautinės bendruomenės kovai už žmogaus teises, išreiškėme susirūpinimą, kad aplinkybės ir faktai, kurie atsispindi šioje ataskaitoje, yra labai rimti ir gali turėti tiesioginių sąsajų su politiniais procesais, vykusiais mūsų valstybėje. Esu įsitikinęs, kad demokratinė valstybė privalo iki galo išsiaiškinti visas šios istorijos aplinkybes ir įvardyti asmenis, kurie buvo atsakingi už tai, kad galimai buvo paniekintas valstybės suverenitetas.

Mes raginome Seimą, Vyriausybę, politikus, žmogaus teisių organizacijas ir visą šalies pilietinę bendruomenę veiksmingomis priemonėmis atkurti bei stiprinti realią parlamentinę kontrolę Lietuvoje, kad valstybe ir jos piliečiais negalėtų manipuliuoti nei vidaus, nei užsienio slaptosios tarnybos. Kuo visa tai baigėsi – nesiimsiu kartoti.

Čia suminėjau tik keletą svarbiausių faktorių, kurie atspindi pastarojo meto politinį klimatą Lietuvoje, nors esama jų žymiai daugiau!..

- Ar nemanote, jog šį kartą rinkimų rezultatams Lietuvoje turėjo įtakos paaštrėjusi geopolitinė situacija, susijusi su įvykiais Ukrainoje, na ir žinoma, išryškėjusios federalizmo - globalizmo tendencijos pačioje Europoje?

- Dėl tam tikrų priežasčių Lietuvoje šiandien daug kam atrodo priimtina globalizacija bei europinis federalizmas. Todėl tie, kurie garsiausiai šaukia „valio Briuseliui“, naudojasi populiarumu rinkėjų tarpe ir surenka daugiausia balsų. Aš taip įsivaizduoju, jog šiuo metu vyksta arši kova tarp globalizacijos, federalizmo šalininkų ir tų, kurie palaiko nacionalinių valstybių interesus Europos Sąjungoje. Mano supratimu, globalizacija – labai didelis blogis, gresiantis išnykimu mūsų Tautai. Tauta - valstybės pagrindas, o pati valstybė yra instrumentas šalies piliečiams apginti. Globalizacija kelia realų pavojų Tautos išlikimui. Taigi, šia prasme partija Tvarka ir teisingumas išlieka Tautos interesų pusėje, nors dabartinėmis sąlygomis tai iš tikrųjų nėra lengva.

Norėčiau akcentuoti, jog „tvarkiečiai“ yra Tautos partija, orientuota į įvairius Lietuvos gyventojų sluoksnius, į visus žmones bei jų grupes. Išpažįstamų bendrų vertybių pagrindu, „tvarkiečiai“ prisiima atsakomybę siekti, kad krašte klestėtų laisvė ir teisingumas, demokratija bei socialinė rinkos ekonomika. Bendrame valstybės politikos žemėlapyje mūsų partija išsiskiria kaip nuosekli, tradicines moralines vertybes, nacionalinius valstybingumo prioritetus bei tautinę bendruomenę formuojanti jėga.

Mes sakome – šeima yra pagrindinė bendruomenės ląstelė, iš kurios išauga bet kuri humaniškoji visuomenė. Jos pamatinės vertybės - tikėjimas, viltis ir meilė. Kad ir kaip tai nepatiktų globalizmo apologetams, mes privalome ginti šias vertybes, jei norime išlikti kaip Tauta.

Jau šiandien mes pradedame savo pasiruošimą būsimiesiems Seimo rinkimams. Turime sutelkti visas turimas „tvarkiečių“ pajėgas bendram darbui, pakviesti į partiją naujus žmones, organizaciškai pertvarkyti didžiųjų miestų skyrius, suformuoti naują rinkimų štabą, paskirti jo vadovą, pradėti konsultacijas dėl vienmandačių rinkimų apygardų. Labai svarbu suvokti, kad partija turi geras galimybes išryškinti savo tapatumą dirbdama valdančiojoje koalicijoje. Aplinkos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Energetikos, Ūkio ir Švietimo ministerijos yra mūsų politinės veiklos prioritetai. Kita vertus, partinės statybos taip pat neturėtume apleisti. Iki gegužės siūlau sukviesti visuotinus skyrių susirinkimus, aptarti veiklos gaires ir teritorinių skyrių plėtros galimybes. Esu įsitikinęs, kad mūsų partijos narių gretos iki rudens turėtų išaugti bent trečdaliu.

- Įvykę savivaldybių tarybų rinkimai sutapo su Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiu, tad, norom-nenorom, tenka atidžiau pažvelgti į nueitą kelią, kritiškai vertinti esamą situaciją. Jūsų nuomone, ką Lietuvos valstybė pasiekė per šį laikotarpį ir ką prarado?

- Manau, nekvestionuojamas dalykas yra tai, kad byrant Tarybų Sąjungai atsikūrė laisva ir nepriklausoma Lietuvos valstybė. 1990 metais mes išsikovojome teisę tvarkytis savo valstybėje taip, kaip mums atrodo geriau. Turime Tautos himną, Lietuvos vėliavą, reiškiame savo poziciją įvairiais klausimais. Nekvestionuojama yra ir tai, kad mes pasirinkome tokias saugumo garantijas, kokios mums atrodo teisingos ir patikimos. Lietuva tapo Europos Sąjungos, NATO aljanso nare, įvairių tarptautinių organizacijų nare.

Tačiau šioje vietoje man kyla keli esminiai klausimai: ar iš tikrųjų per šį laikotarpį mes pasiekėme tiek, kiek galėjome ir turėjome pasiekti, užtikrinant kiekvieno Lietuvos žmogaus orų gyvenimą mūsų valstybėje? Ar padarėme viską, ką galėjome padaryti, įgyvendinant valstybės strateginius tikslus ir siekius? Žvelgiant į artimiausią perspektyvą, ar galėtume teigti, jog šią žemę paliksime geresnę negu radome? O gal tiktai blaškomės nuo kranto iki kranto, gerai nežinodami, kur plaukiame, ko siekiame?..  

Man, kaip partijos vadovui ir politikui, iš tikrųjų rūpi tokie klausimai. Pastarojo meto Lietuvos pasiekimai arba praradimai gerai matomi, kai palyginame su kitomis valstybėmis, kurios išsilaisvino panašiu metu ir po to įstojo į Europos Sąjungą. Objektyvumo dėlei šiandieninę situaciją mūsų šalyje galėtume palyginti ir su pasiekimais prieškarinėje Lietuvoje.

Kai sugriuvo Tarybų Sąjunga, iškart daugybė Rytų Europos valstybių tapo nepriklausomomis. Prisiminkime, kaip Lenkija, Čekija, Slovakija, Slovėnija sureagavo į prieš keletą metų kilusią pasaulyje ekonominę krizę? Jeigu Lietuvos ekonomika krito apie 17 proc., tai mūsų kaimynei Lenkijai ne tik pavyko išvengti nuosmukio, ekonomika ten augo. Kiek iš Lietuvos emigravo žmonių, kiek per kelis dešimtmečius mes praradome gyventojų? Koks šiandien pragyvenimo minimumas, koks vidutinis atlyginimas Lietuvoje? Kokios pas mus pensijos?.. Kai pasitelkiant statistiką, sociologines apklausas, atsakome į konkrečius klausimus, nekvestionuojant valstybingumo atkūrimo svarbos, aiškiai matome, kad Lietuva velkasi vos ne pačiame gale visų Europos Sąjungos valstybių!..

Šiandien Lietuva yra trečioje vietoje nuo galo, aplenkiant Rumuniją ir Bulgariją. Nežiūrint ar tai būtų savižudybių skaičius, alkoholio suvartojimo kiekis vienam gyventojui, ar minimalaus atlyginimo, pensijos dydis, grėsmingai išaugę emigracijos mastai bei socialinė atskirtis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių piliečių, visur mes pirmaujame!.. Bet kai į Lietuvą atvykę užsienio ekspertai pradeda girti šalies vadovus, esą mūsų valstybė padarė didelę pažangą, vos ne stebuklą, BVP auga, o realybėje matome daugybę skurstančių žmonių, gyvenančių nuo algos iki algos, tada, norom-nenorom, susimąstai - kaip gi čia yra iš tikrųjų? Kodėl Lietuva taip atsilieka, lyginant su kitomis ES valstybėmis?!.. Štai tokie nelinksmi mano pamąstymai ir pastabos Lietuvos valstybingumo atkūrimo 25-čio proga.

- Nevyniojant žodžių į vatą, drąsiai galėtume teigti, jog Lietuvos ekonominis, kultūrinis bei moralinis nuosmukis, korupcija, savižudybės, alkoholizmas, emigracija ir iš to kylančios vidaus problemos, yra tiesiogiai susijusios su šalies valdymo problemomis? Ar nemanote, jog kritiškai situacijai valstybėje pakeisti būtina nauja pilietinė iniciatyva, gal netgi antrasis sąjūdis Lietuvoje?

- Be abejo, į šį klausimą būtų galima atsakyti vienaip ar kitaip. Paprastai paminklai miestų aikštėse, skveruose yra statomi ne kolektyvams, partijoms, komisijoms ar komitetams, bet valstybės vadovams, politiniams lyderiams, kurie kviečia, telkia ir veda paskui save Tautą. Iš kitos pusės, tikrai nėra būtina konsoliduoti žmones kalbomis apie galimą karą su Rusija. Mes turime būti stiprūs ir rodyti teisingumą, protingumą, drąsą bei savikontrolę, kai iškyla pavojus mūsų šeimoms, mūsų vaikų ir anūkų ateičiai. Šiandien žymiai svarbiau ginti Tautą, jos tapatumą kasdien, kurti modernų tautiškumą, sąžiningą, dorą ir laimingą visuomenę, kurioje šimtmečiais puoselėta kultūra ir vertybės derėtų su naujojo pasaulio nešama pažanga.

- Juolab, kad turime pavyzdžių kitose Europos Sąjungos valstybėse, kaip reikia kovoti už nacionalinius interesus ir nacionalinę politiką?

- Tarkim, Vengrijos premjeras, „Fidesz“ partijos lyderis Viktoras ORBANAS siekia kurti neliberalią, nacionaliniais pagrindais ir darbu paremtą valstybę. Jis nemano, kad tokiai vizijai užkerta kelią tai, jog šalis priklauso Europos Sąjungai, užkerta kelią kurti naują, nacionaliniais pagrindais paremtą neliberalią valstybę. Pastaruoju metu Vengrija nedarbą mažino viešųjų darbų projektais. Pasak V. Orbano, darbu paremtos visuomenės turėtų pakeisti vadinamąsias gerovės valstybes. Šalis ieško savo kelio. 2008 metais įsibėgėjusi pasaulio finansų krizė parodė, kad liberalios demokratijos pasauliniu mastu negali išlikti konkurencingos. Tuo tarpu Europos Komisijos atstovai Viktorą Orbaną stebi lyg pro didinamąjį stiklą ir į jo pareiškimus tendencingai reaguojama.

Beje, Vengrijos premjeras neseniai lankėsi Lietuvoje, Vilniuje stebėjo Lietuvos kariuomenės dienos proga surengtą iškilmingą paradą, kuriame dalyvavo ir Vengrijos kariai, tačiau... per ceremoniją stovėjo toli nuo Lietuvos vadovų ir net nebuvo oficialiai pristatytas iškilmingos ceremonijos renginio vedėjo?!.. Kai kurie Europos Sąjungos ir JAV pareigūnai Viktorą Orbaną kaltina prorusiška politika, todėl Lietuvoje jis paprasčiausiai liko „nepastebėtas“. Lietuvos žiniasklaida apsiribojo tokia antrašte: „Meilę Rusijai rodantis Vengrijos premjeras lankėsi Vilniuje“. Mat Viktoras Orbanas yra pareiškęs, kad Vengrija laikysis bendros Europos Sąjungos pozicijos - saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą, tačiau taip pat gins savo šalies ekonominius interesus.
Kitas pavyzdys. Kovo mėnesio pabaigoje Prancūzijos municipaliniuose rinkimuose Marrie Le Pen vadovaujamas „Nacionalinis frontas“, realiai vertinantis Europos Sąjungos politiką, gavo 360 tūkstančių balsų daugiau, nei per Europos Parlamento rinkimus, įsitvirtindamas antrojoje pozicijoje su 25 procentais. Marrie Le Pen teigia: „Prancūzai nori atgauti savo pačių valstybės kontrolę. Jie patys nori spręsti dėl savo ekonomikos kurso, dėl imigracijos politikos. Jie nori, kad jų šalies įstatymai būtų viršesni už Europos Sąjungos. Prancūzai suprato, kad Europos Sąjunga neatitinka tos utopijos, kuri jiems buvo įsiūlyta. Europos Sąjunga smarkiai nutolo nuo demokratinio veikimo“.
Marrie Le Pen, atsakydama į provokuojantį klausimą „Kodėl remiate Rusijos Prezidentą Vladimirą Putiną jo kovoje prieš Europą Ukrainos krizės akivaizdoje?", atsakė: „Aš neremiu Putino prieš Europą. Tai yra karikatūra. Aš remiu federacinę Ukrainą. Europos Sąjunga įpylė benzino į ugnį siūlydama ekonominę partnerystę šaliai, apie kurią yra žinoma, kad pusė jos žvelgia į Rytus, o kita pusė – į Vakarus.“

Lietuvos žiniasklaidoje Prancūzijos „Nacionalinis frontas“ ir jo lyderė Marrie Le Pen priskiriami kraštutinėms dešiniosioms, marginalioms partijoms, vis labiau suartėjančiomis su Kremliumi. Tai JAV įtakingo žurnalo „Foreig Affair“ klasifikacija ir politologiniai apibrėžimai. Lietuvos politikoje šios klasifikacijos laikomasi besąlygiškai!..

Ar pamenate, kokios antraštės Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė po Didžiosios Britanijos Nepriklausomybės partijos lyderio Nigel‘o Farage apsilankymo „tvarkiečių" kongrese? Pirmiausiai buvo pabrėžiama, kad Nigel Farage „ne kartą išsakė paramą Rusijos politikai, gindamas Prezidentą Vladimirą Putiną ir kaltindamas Vakarus dėl situacijos Ukrainoje. Jis kritiškai pasisako dėl euro, imigrantų ir tautinių bei religinių mažumų Didžiojoje Britanijoje, palaiko lengvų narkotikų legalizavimo idėją“. Tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje pastebimai įgauną pagreitį pasiruošimas Referendumui dėl Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje.

„Mes mokame Europos Sąjungai po 55.000.000 svarų per dieną. Europos Sąjunga priima mums apie 75% mūsų įstatymų, nors jos centrinė vykdomoji institucija (Europos Komisija) yra nerinkta ir ji negali būti nušalinta. Tuo tarpu mes privalome užtikrinti įstatymų vykdymą, atverti savo šalies sienas ir priimti milijonus nekvalifikuotų imigrantų“, - teigia Nigel Farage.

Kaip sakė mūsų Prezidentas, krikščioniškosios demokratijos idėjos nešėjas Lietuvoje Aleksandras STULGINSKIS: „Laisvės klausimą gali išspręsti tik pati lietuvių Tauta, tad toj kovoj tik ja remtis“. Esu įsitikinęs, kad būtent principai, kurių privalo kiekviena valstybė laikytis ir jų neišduoti, yra tas raktas, kuris gali atrakinti duris į Tautos ateitį. Teisingumas reiškia, kad žmonės turi pagrindines teises, kurias sąlygoja ne socialiniai susitarimai, o nekintanti žmogaus prigimtis.

Jausdami atsakomybę už lietuvių tautinį tapatumą ir Lietuvos valstybę, mes turime kelti sau uždavinį – sukurti tokią Lietuvą, kokia norėtų didžiuotis čia ir visame pasaulyje gyvenantys lietuviai. Deja, kai kurie pastarojo meto politiniai sprendimai Lietuvoje, tarkim, euro įvedimas, vengiant atsiklausti Tautos, tai rimtas iššūkis demokratijai.  

Per krizę sumažintų atlyginimų atstatymas proporcingai visiems, o ne vien tik teisėjams ar Seimo nariams, tokie valdžios sprendimai galėtų konsoliduoti Tautą. Dauguma gyventojų aiškiai pamatytų, kad šalies vadovas ir jų rinkta valdžia iš tikrųjų rūpinasi paprastais žmonėmis. Tiktai vieninga Tauta demokratiškoje, ekonomiškai stiprioje valstybėje gali pasiekti fantastiškų laimėjimų. Kol kas apie tai galime tik pasvajoti, o realybėje, kai iš paprastų žmonių yra sunkiami paskutiniai syvai, viskas atvirkščiai!..

Lietuvoje pristeigta apie 150 verslą kontroliuojančių įmonių. Ar išpūstas biurokratinis aparatas stimuliuoja šalies ekonomiką, pasitarnauja smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai? Tokia situacija ES šalyje kartais man primena laikus, kai pas Amerikos indėnus ant arklių atjodavo baltieji užkariautojai ir už stiklinius karoliukus, degtinę ir tabaką supirkdavo geriausias indėnų žemes su visomis naudingomis iškasenomis...   

Aš taip įsivaizduoju, Lietuvos žmonės turėtų būti vienijami, telkiami taurios vizijos ar idėjos. Tikri politiniai lyderiai nevengia prisiimti atsakomybės, ištikimai tarnauja savo Tautai ir drauge su visais siekia įgyvendinti strateginius valstybės tikslus, puoselėja nacionalinę kultūrą, tradicines vertybes, šeimą, krikščionybę. Mes šioje žemėje gyvename tūkstančius metų ir esame pajėgūs patys nustatyti tvarką bei apsispęsti, kaip toliau gyvensime. Niekam nevalia primetinėti Lietuvai svetimos tvarkos! Iškilus realiam pavojui, esame pasiryžę ginti savo Tėvynę. Bet jeigu politikai sakys tautiečiams: jūs ginkite Lietuvą, o mes lėksime į Ameriką ar Australiją ir ten palauksime, kol karas baigsis, nieko gero iš to tikrai nebus!..  

- Ar nemanote, jog neseniai paskelbta ir dabar pasirašoma peticija – šešių signatarų KREIPIMASIS Vardan Lietuvos – galėtų pasitarnauti Tautos konsolidavimui, todėl  šią idėją politikams  vertėtų palaikyti?  

- Be abejo, sveikintina tokia pilietinė iniciatyva, nors galėtų būti skelbiamos ir kitokios iniciatyvos, atliekamas rimtas organizacinis darbas vienijant Tautą. TAČIAU žmonėms nepaprastai sunku vienytis, Lietuvoje tvyrant nesveikai baimės atmosferai. Dauguma paprastų žmonių yra ne tik dezinformuojami, bet ir įbauginti.

Bijoma pasakyti tiesą, bijoma turėti savo nuomonę ir ją laisvai reikšti, bijoma prarasti darbą dėl savo įsitikinimų ar „netinkamų“ pažiūrų, bijomasi žiniasklaidos puolimo, išsityčiojimo laikraščiuose, internetiniuose portaluose, bijoma nerasti teisybės teismuose, visko dabar bijoma!.. O jeigu tik išdrįsti ginti tautinę, nacionalinę valstybę, tuoj pat esi apšaukiamas visokiais vardais, „Kremliaus agentu“ ir panašiai. Priklausomi nuo valdžios, gerokai įbauginti ir suskaldyti, supriešinti tautiečiai bijo kritikuoti valdžioje esančius politikus. Totalios baimės apimtoje valstybėje žmonės nėra laisvi būti savimi!..

Gerai žinome, kad vergija, piliečių vergiškas nuolankumas – tai sena atgyvena, neturinti ilgalaikės perspektyvos, iš tikrųjų labai kenkianti valstybei. Tik laisvas žmogus gali būti kūrybingas. Ir tik demokratinė visuomenė, pasitikinti savo valdžia, gali sukurti bei išsaugoti ekonomiškai ir idėjiškai tvirtą valstybę.  
Pastaruoju metu suaktyvėjusi karo propaganda tėra sudedamoji baimės atmosferos Lietuvoje dalis. Be abejo, visa tai dažniausiai naudojami siekiant vidinės politinės naudos. Konservatoriai metų metais joja ant karo propagandos arkliuko. Bandoma parodyti, neva konservatoriams priklauso teisingumo monopolis, esą tiktai jie tikrieji valstybės gynėjai. Tokiais metodais siekdama išlikti aktyvioje politikoje.

Kitas akivaizdus dalykas, sakyčiau, gan rimta problema yra tai, kad dėl agresyvia retorika ir karo propaganda grindžiamos užsienio politikos mūsų valstybė tapo globalistų protektoratu, savotišku bandomuoju triušiu. Netgi tai, ko nedrįsta pasakyti kitos Europos Sąjungos valstybės, „drąsi šalis“ Lietuva rėžia be užuolankų!.. Man sunku net įsivaizduoti, kaip Europos Sąjunga galėtų pagelbėti mūsų valstybei karinio konflikto atveju, išryškėjus takoskyrai tarp ES lyderių bei JAV globalistų vykdomos ekspansyvios politikos?!..
Pastaruoju metu Europos Sąjungos vadovai daro viską, siekiant išvengti globalaus karinio konflikto. Dedamos milžiniškos pastangos, bandant sureguliuoti geopolitinę krizę Ukrainoje išimtinai politinėmis, diplomatinėmis priemonėmis, o ne žvanginant ginklais. Tačiau Lietuvos užsienio politika, išsiskirianti moralizavimais bei griežta retorika Rusijos atžvilgiu, visam pasauliui demonstruoja, esą mūsų valstybė yra linkusi veikti iš jėgos pozicijų, giriasi teikianti ginklus Ukrainai. Nejau tokiam agresyviam užsienio politikos kursui pritaria dauguma Lietuvos žmonių?!..

Kita vertus, išsaugant griežtą retoriką užsienio politikoje bandoma atitraukti visuomenės dėmesį nuo rimtų problemų šalies viduje. Kai valstybinės institucijos imamos naudoti politinėje kovoje su oponentais, su kitų partijų atstovais, tai veikia, kaip atidaryta Pandoros skrynia, kurią paskui bus labai sunku uždaryti...

Nors apima liūdnos mintys, tačiau blaiviai mąstantys žmonės nėra linkę pasiduoti desperacijai. Bet kuriuo atveju būtina ieškoti išeities. Kaip žinia, išeitį visuomet galima rasti tvirtai tikint savo Tauta ir valstybe, pasišventusiai ir kantriai darbuojantis „Vardan tos Lietuvos“!..

- Dėkoju už pokalbį.