Referendumas įvyko: Škotija neatsiskirs nuo Jungtinės Karalystės

Paskelbti oficialūs istorinio referendumo dėl Škotijos nepriklausomybės rezultatai. Didesnė balso teisę turinčių žmonių nepritarė nepriklausomybei.

Referendume dalyvavusių žmonių aktyvumas buvo labai aukštas – iš viso savo nuomonės atėjo pareikšti 86,4 proc. balsavimo teisę turinčių gyventojų. Balsavimo dalyviai turėjo atsakyti į vieną klausimą: „ar Škotija turėtų būti nepriklausoma valstybė?“.

Pasak autoritetingo savaitraščio „The Economist“, milijonas škotų vakar balsavo už tai, kad atsiskirtų nuo Jungtinės Karalystės, nors ir suvokė, kad tai juos padarytų neturtingesniais. Jų tikslui sutrukdė itin aktyvus Škotijos pensininkų dalyvavimas referendume, o praėjusioji balsų skaičiavimo naktis leido daugeliui britų lengviau atsikvėpti. Vis dėlto, nors šokiruojantys referendumo rezultatai ir nulėmė, kad Britanijos tautų sandrauga nesuiro, ji išlieka tik gyvybės palaikymo dėka.

Tiesa, skaičiuojant balsus, neišvengta ir truputėlį duomenų klastojimo. Bent jau tai liudija video užfiksuoti momentai:



Pirminiai balsavimo duomenys rodo, kad 55,42 proc. balsavusiųjų pasisakė prieš nepriklausomybę, o 44,58 proc. – už daugiau nei 300 metų gyvuojančios sąjungos nutraukimą.

Škotijos pirmasis ministras pirmininkas Aleksas Salmondas (Alex Salmond) pripažino pralaimėjimą ir paragino nacionalinę vienybę reikalaujančio Londono įgyvendinti pažadą ir suteikti škotams didesnių galių. Premjeras pažymėjo, kad referendumas ir rinkėjų aktyvumas yra „demokratinio proceso pergalė“.

Jo pavaduotoja Nikola Stergžen (Nicola Sturgeon) pripažino pralaimėjimą dar nepaskelbus likusių balsavimo rezultatų. Ji teigė "jaučianti nusivylimą, jog tiek nedaug trūko iki „taip“ balsų užsitikrinimo“ ir pažymėjo, kad „šalis pasikeitė amžiams“.

Tuo tarpu Britanijos Vyriausybė jau buvo paskelbusi savo siūlymus apie tai, kad jeigu Škotija liktų Didžiosios Britanijos sudėtyje, būtų svarstoma jai suteikti dar daugiau autonomijos. 


Lietuvos politologų vertinimu, Škotijos referendumas sutelkė ir kitų šalių, kuriose vyrauja separatistinės nuotaikos dėmesį. Ne tik katalonai ir baskai, bet ir Latvijos rusai įsitraukė į škotų palaikymą.

„Jau žinoma analogija tarp Krymo ir Kosovo, kurią mėgsta naudoti Rusijos propaganda. Ir kalbant apie Kataloniją, kitus regionus, kurie taip pat diskutuoja apie nepriklausomybę, tai Rusijos dėmesys  ten bus didelis ir žinoma, kad tai susiję su bendra geopolitine situacija, tiek su NATO, tiek su ES tvirtumu“, – žiniasklaidai teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.  

Daugelio kompetetingų Lietuvos politikos specialistų nuomone, jei Škotijos referendume būtų pasakyta „taip“ nepriklausomybei, kaimyninėje Latvijoje nepriklausomybės imtų siekti rusai, o Lietuvoje – lenkai ir rusai. Tačiau dabar ši grėsmė šiek tiek, kuriam laikui, sumažėjo. Bet gali vėl padidėti, jei nuspręstų atsiskirti katalonai ar baskai.

Konservatorė, šešėlinės vyriausybės krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė taip pat palankiai įvertino referendumo rezultatus.

„Didžioji Britanija lieka vieninga valstybe. Man tai yra gera šio ryto žinia. Vertinu, žinoma, iš lietuviškos varpinės, per saugumo kampą. Didžioji Britanija yra stipriausia Europos karinė galia, antroji NATO. Dabartinės saugumo situacijos aplinkybėmis tai yra svarbiausias argumentas, kodėl reikia stiprios Didžiosios Britanijos“, - informavo politikė.