2024 m. kovo 28 d.

 

Pseudo

74
Paskelbta: 2012-12-02 08:30 Autorius: Liudvikas Jakimavičius

Šiandien, stebint viešąjį mūsų gyvenimą, neapleidžia jausmas, kad visa, kas vyksta valstybėje, yra netikra, paviršutiniška, suvaidinta, pervaidinta ir sumeluota, o visa, kas vyksta iš tikro, nuo visuomenės užrakinta devyniomis spynomis. Išsirinkome Seimą, kuriame nėra nei tikros pozicijos, nei tikros opozicijos, Prezidentūra mojuoja butaforiniu plastmasiniu kardu neva kirsianti per naująją koaliciją ir Darbo partiją, opozicijos retorikoje vėl atgyja rudimentinės kalbinės figūros apie politikos moralumą ir principus. Vaidinimas tęsiasi, bet neįtikina.

Neseniai matėme, kaip Prezidentūra, Seimas, Vyriausybė ir teisėsaugininkai „gynė“ metamus iš valstybės tarnybos FNTT vadovus Vytautą Gailių ir Vitalijų Giržadą, stebėjome nenorą matyti, kas vyko Garliavoje gegužės 17-ąją ir po to, o dabar imituojama, kad prasideda naujas veiksmas su nauju scenovaizdžiu ir kitais personažais. Jei tai būtų tik spektaklis, pakiltum iš savo vietos, atsiprašytum savo eilės žiūrovų ir eitum į rūbinę pasiimti palto ir skrybėlės. Kai kurie taip ir elgiasi, niekam nieko neaiškindami. Tačiau gyvenimas nuo spektaklio labiausiai skiriasi tuo, kad į spektaklį gali eiti arba neiti, o į gyvenimo teatrą esi gavęs privalomą nemokamą bilietą, ir esi priverstas tą kičą ir falšą iškęsti iki uždanga nusileis.

Vidury spektaklio scenarijaus nepakeisi, tačiau kas trukdo dramaturgui sutvarkyti užuomazgą taip, kad veiksmas rutuliotųsi įtaigiai ir sklandžiai. Turiu galvoje ne dramaturgą, pasislėpusį už kulisų ir kurpiantį juodus scenarijus ar vodevilius, o pačią visuomenę, kuri nori gyventi pagal savo kuriamą planą.

Akylesnioji visuomenės dalis mato, kiti nujaučia, kad mūsų valstybę yra ištikusi nedalia arba didelės nedalios grėsmė. Daugybė ženklų tai rodo. Konstatuoti negalią ir krapštyti šašus yra negana, reikia ieškoti išeičių. Prieš gerą pusmetį buvo pradėta brandinti naujo, plataus, antisisteminio sąjūdžio idėja. Buvo surengta akcijų ir gana gausių mitingų, tačiau rimtos politinės bangos išsiūbuoti nepavyko. Norint situaciją taisyti, visų pirma reikia išsiaiškinti nesėkmių priežastis.

Viešose ir neviešose diskusijose dažniausiai aiškinama, kad pagrindinės nesėkmės priežastys buvo: lyderių nesugebėjimas susišnekėti, įtarumas, nepamatuota puikybė, asmenybių nesuderinamumas, žmogiškųjų ir materialinių resursų stygius, numelioruota pilietinė visuomenė ir, aišku, sistemininkų darbas ir pastangos, kad joks naujas sąjūdis neatsirastų. Šiam tikslui įgyvendinti buvo pajungtas ir visas žiniasklaidos fabrikas, talkinant jam net statutinėms valstybės institucijoms. Nieko nauja. Su lygiai tokiomis pačiomis kliūtimis ir trukdymais 1988 -1989 metais susidūrė ir Persitvarkymo Sąjūdis Atgimimo saulėtekyje, bet bangą įstengė išsiūbuoti. Tad visai prasminga, svarstant dabarties tikrovės lygtis, turėti galvoje šią retrospektyvą.

Kaip tyčia mano seniai skaitytų knygų lentyna pasiūlė man prisiminti E. Fromo traktatą „Turėti ar būti?“ Iš pirmo žvilgsnio filosofo klausime tarytum nėra radikalios hamletiškos priešpriešos. Atrodytų, tuos klausimo dėmenis įmanoma harmoningai suderinti. Būtent ši harmonizavimo iliuzija ir buvo mūsų Sąjūdžio pamatine idėja. Žmonės juk nieko neturėjo: valdiškas, komunalinis ar kooperatinis butas, sodo ar priesodybinis žemės sklypas buvo ne jo, o tik valdžios jam paskolintas naudotis. Kolchozas naudojosi tėvų žeme, dvarvietėse gyveno įkeltos ir įsikūrusios nieko dėtos šeimos. Niekam nebuvo jauku ir gerai taip gyventi. Šioje byloje neįmanoma buvo tvarką pakeisti, neturint suvereno galių. Bet nei tauta, nei atskiras asmuo jokių galių savo ežiose tvarkytis neturėjo. Todėl Lietuvos nepriklausomybės klausimas labai organiškai tuomet įsirašė greta visų kitų (net asmeninių) nepriklausomumo siekių, nes žmonės suprato, kad be vieno nebus ir kito. Nupūtę romantizmo dulkes nuo valstybingumo praeities „abrozdų“ mes pamatysime, kad Baltijos kelyje rankomis susikibo toli gražu ne vien tik žmonės, užvaldyti laisvės idėjos, bet ir piliečiai, laisvę suvokę kaip galimybę turėti. Nežinau, kurių buvo daugiau. Kad suprastume šią politinę priešpriešą, reikėtų nuodugniau pastudijuoti mūsų dviejų pagrindinių partijų raidos istorijas, partijų, kurios priėjo prie to paties liepto galo, ant kurio lentų užrašyta: „Turėti“.

Apgailėtina, jei mūsų valstybės strategai savo veiklos filosofiją grindžia tik šiuo obalsiu. Tuomet niekas neturėtų stebėtis mūsų emigracija, kai yra daugybė valstybių, kurios turėjimo problemą išsprendžia geriau nei mes, o buvimo lygtis sprendžiame blogiau nei kiti.

Bet grįžkime dabar prie idėjos, ar įmanomas dabar Lietuvoje naujas sąjūdis? Ir taip, ir ne. Neįmanomas dėl to, kad žmonės bijo prarasti tai, ką turi: darbą, turtą, įvaizdį visuomenės akyse, savo gyvenimo privatumą, žodžiu, turėjimą. Toks žmogus neis į mitingą ir nerizikuos prarasti to, ką yra išsikariavęs ir įsigijęs, nes tai yra jo būties pagrindas. Šį bei tą turinčiam žmogui visados kirba nesaugumo jausmas: jį gali apvogti, gali pradėti tikrinti valstybės tarnybos, užsakomieji - apšmeižti ir apjuodinti, kad nepasirodytų per mažai. Atsargus žmogus, turėdamas tai galvoje, niekados neis į jokį mitingą, net jei jame bus ginamos jo teisės ir laisvės. Toks nori ne būti, o turėdamas išbūti. Juokingiausia tai, kad mūsų valstybę ištikusioje nedalioje net ir neturintys nieko patys sau mano, kad kažką dar turi ir „turėjimo – buvimo“ dilemą sprendžia kaip nuolankūs baudžiauninkai.

Su tokia filosofija Lietuva yra pasmerkta žlugimui, net jei ją gintų ir saugotų ES, NATO, net jei ją saugotų marsiečiai iš kosmoso pagal kokias nors kosmines direktyvas.

Mes neturime kitos išeities, privalome išbristi iš šios partokratinės klampynės, jei neišsikapanosime – pasigailėsime labiau nei po 1940- ųjų, nes mūsų tautos kamienas šiandien yra labiau pažeistas nei bet kada kitada.

Išsigelbėti ir išlikti gal ir įmanoma. Jei tautos šerdis – esminis jos buvimo , o ne turėjimo matmuo yra jos kultūra - ne pramonė, energetika ar „chruščiovkių“ renovacija, kaip mūsų „politikai“ nori mums įteigti, tai galite būti ramūs – kultūros žmonių dauguma liks savo vietose – katakombose. Ten jų ir ieškokite. O kad valstybėje tvarkos imtų keistis į gerąją pusę, receptas labai paprastas. Visų pirma spauskime valdžią, kad būtų pakeisti savivaldos ir Seimo rinkimų įstatymai. Rinkime tik pažįstamus, žinomus žmones visuose valdžios lygiuose, o ne partijų sąrašais deleguotus manekenus.

Save gerbiantiems žmonėms tikrai nemiela gyventi pseudovalstybėje.

pseudo- (Informatika) - priešdėlis, reiškiantis įvardijamo dalyko netikrumą, tariamumą, melagingumą

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Kalba redaguota ekspertai.eu

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
74. Studio Paci - Dottori Commercialisti e Revisori Contabili in Milano
(2013-01-15 16:54:54)
(82.84.138.41) Parašė:

Hello, Neat post. There is an issue with your website in internet explorer, would check this? IE still is the market chief and a big part of people will omit your excellent writing because of this problem.



73. optimistas
(2012-12-07 14:12:07)
(86.160.123.84) Parašė:

:).Aciu.



72. optimistui
(2012-12-07 14:03:59)
(87.247.108.79) Parašė:

aciu,kad esi cia..



71. optimistas
(2012-12-07 13:44:54)
(86.160.123.84) Parašė:

Kvepavimas Atrask ,kurdamas nepertraukiamo galvojimo tarpus,vidine erdve.Be tokiu tarpu tavo mastymas taps besikartojanciu,neikvepianciu,neturinciu jokios kurybines kibirksties,kaip kad yra daugeliui planetos zmoniu.Tu neturi nerimauti del tu tarpu trukmes.Kelios sekundes yra pakankamai gerai.Palaipsniui,be jokiu papildomu tavo pastangu, jie patys ilges.Daug svarbiau nei ju trukme yra tai kaip daznai tu tai darysi,nes tokiu budu i tavo kadsienius darbus isiterps erdve. Kai kas neseniai man parode dideles dvasines organizacijos metines programos bukleta.Idomiu uzsiemimu ir seminaru ivairove ir gausa padare ispudi.Tai man primine "svediska stala" kai is dideles ivairoves gali pasirinkti tau patinkanti patiekala.Tas zmogus manes paklause ar negaleciau rekomenduoti viena ar du kursus."As nezinau atsakiau.Jie visi atrodo tokie idomus.Bet viena as tikrai zinau",pridejau."Stebek savo kvepavima taip daznai kaip tik gali,kai tik prisimeni.Daryk tai vienus metus,ir tai bus labiau transformuojanti galia,nei visu kursu lankymas.Ir tai nemokama". Demesio sutelkimas i kvepavima atitrauks demesi nuo galvojimo ir kurs erdve.Tai vienas samoningejimo budu.Nors pilnas samoningumas jau yra cia tik neisreikstas,o mes esame cia tam kad inestume ji i si lygmeni. Buk demesingas kvepavimui.Stebek pati kvepavima.Jausk kaip oras ieina ir iseina is kuno.Stebek kaip issipucia krutine ir pilvas ikvepiant ir kaip nezymiai susitraukia iskvepiant.Vienas samoningas ikvepimas (du ar trys butu dar geriau).atliktu daug kartu dienoje,yra idealus budas inesti erdves i tavo gyvenima.Net jei tu medituoji stebedamas savo kvepavima dvi ar daugiau valandu,ka kai kurie zmones daro,bet ir vienas ikvepimas yra tai i ka tau reikia sutelkti demesi ir kam tu turi tapti budriu.Visa kita yra prisiminimai ir ateities projekcija,kitaip sakant, mintys.Kvepavimas is tikro nera tai ka tu darai,o yra tai ka tu stebi vykstant.Kvepavimas vyksta savaime.Tai daro kuno intelektas.Visa ka tu turi daryti,stebeti tai.Tame nera nei pastangu nei itampos.Taip pat stebek ikvepimo trukme ir ypac iskvepimo pabaigoje esanti, pries ikvepima,sustingusios ramybes momenta. Daugelio zmoniu kvepavimas yra nenaturaliai negilus.Kuo labiau sutelksi demesi i kvepavima,tuo labiau atsistatys naturalus kvepavimas. Kadangi kvepavimas neturi to kas vadinama forma,jis nuo seno laiku buvo prilyginamas dvasiai-beformei gyvybei."Dievas is zemes dulkiu suformavo zmogu ir per nosi ipute gyvybes kvepavima ir zmogus atgijo."Vokiskai kvepavimas vadinamas -atmen -,pavadinimas atejo is senoves Indijos(Sanskrito) zodzio Atman,reiskiancio ikvepianti dieviska dvasia. Faktas kad kvepavimas neturi formos yra viena priezasciu kodel budriai kvepuojant tai tampa ekstremaliai efektyvus budas inesti, didinancia samoninguma, erdve i tavo gyvenima. Tai idealus meditacijos objektas, o tiksliau butent todel kad jis ne objektas ir neturi formos.Kita priezastis ta,kad kvepavimas yra toks subtilus ir nezymus fenomenas,"maziausias dalykas",anot Nyces kuris suteikia "didziausia dziaugsma".Ar jus praktikuosi demesinga kvepavima,kaip meditacijos forma, ar ne yra tavo reikalas.Taciau iprasto ,zinomo meditavimo forma,nera kasdienio erdves i tavo gyvenima inesimo pakaitalas. Budamas demesingu savo kvepavimui busi priverstas buti Dabarties momente - tai ir yra visos vidines transformacijos raktas.Kai tu samoningai kvepuoji,tu esi absoliuciai tikroveje.Taip pat zinok,kad tu negali tuo paciu metu galvoti ir buti sutelkus demesi i kvepavima.Samoningas kvepavimas sustabdys tavo prota.Bet,tai toli grazu ne tai kas buna esant transe ar snuduriuojant,tu esi visiskai budrus ir labai demesingas.Tu nepuoli zemiau galvojimo,o pakyli virs jo.Ir jei paziuresi atidziau,tu pamatysi kad tie du dalykai -pilnas izengimas i Dabarties momenta ir nustojimas galvoti,neprarandant samones - yra vienas ir tas pats:is erdves kylantis samoningumas. Eckhart Tolle



70. optimistas
(2012-12-07 13:40:22)
(86.160.123.84) Parašė:

Prabudimas 1. Prabudimas yra samones virsmas,kai atsikriamas galvojimas ir budrumas.Daugeliui zmoniu tai nera veiksmas,o procesas kuri jiems reikia praeiti.Net,tie reti zmones kurie patiria staigu ir daramatiska ir atrodo negriztama prabudima,vis tiek turi isgyventi procesa kurio metu nauja samones busena uzvaldys juos ir pakeis viska ka jie bedarytu ir tokiu budu taps ju gyvenimo dalimi. Vietoje to,kad butum pasimetes savo apmastymuose,prabudes tu suvoki save kaip uz visa to slypinti budruma.Galvojimas nustoja buti sau tarnaujancia autonomiska veikla,kuri savinasi tave ir valdo tavo gyvenima.Budrumas perima tai is galvojimo.Vietoje to,kad mastymas butu atsakingas uz tavo gyvenima,jis pradeda tarnauti budrumui.Budrumas yra samones rysys su visatos intelektu.Kitas tai apibudinantis zodis Tikrove:samoningumas be minciu. Prabudimo proceso inicijavimas yra dovana tau.Tu negali to padaryti pats,negali sukaupti kazkokiu kreditu tam.Cia nera jokio nuoseklumo,jokiu logisku zingsniu to link,nes tai patiktu protui.Tu neprivalai tapti to vertu.Tai gali pirma buti dovanota nusidejeliui o ne sventajam,bet nebutinai. Stai todel Jezus asocijuojamas su bet kuriuo zmogumi,ne tik gerbiamuTu nieko negali padaryti,kad prabustum.Ka tu bedarytum,tame bus ego bandantis prisijungti prie prabudimo ar nusvitimo kaip labiausiai vertinama vertybe ir tuo paciu pateikdamas save svarbesniu ir didesniu.Vietoje to,kad prabustum,tu pridedi tik prabudimo apibrezima ar proto isivaizdavima to kaip atrodo prabudes ar nusvites asmuo ir tada bandai gyventi pagal ta ivaizdi.Gyvenimas pagal ivaizdi kuri apie tave turi kiti zmones ar tu pats turi, yra netikras gyvenimas,tai yra ego vaidinamas vaidmuo. Taigi,jei tu nieko negali padaryti,kad prabustum,tai jei tai kol kas neatsitiko,kaip tai gali buti pirminis tavo gyvenimo tikslas?Argi tikslas netalpina savyje to,kad tu turi kazka daryti kad ji pasiektum? Tik pirmas prabudimas,pirma samones be minciu patirtis tau nutinka,kaip dovanojimo aktas , jokiu tavo pastangu nereikalaujantis aktas.Jei si knyga tau atrodo nesuprantama ir beprasme,reiskia tau dar to nenutiko.Jei kazkas tavyje atsiliepia i tai,jei tu kazkaip tame iziuri tiesa,tai reiskia kad procesas jau prasidejo.O jei jis viena karta prasidejo,tai yra negriztamas,nors gali buti ego stabdomas. 2.Kai kuriems zmonems sios knygos skaitymas gali inicijuoti prabudimo procesa.Kitiems jos fukcija suprasti,kad procesas jau prasidejo ir ji suintensyvins ir pagreitins procesa.Kita sios knygos funkcija padeti atpazinti ego juose kai jis bandys perimti kontrole ir uztemdyti kylanti budruma.Kai kurie prabus kai jie taps demesingi savo mintims,ipatingai nenutrukstamoms negatyvioms mintims su kuriomis jie gal but susitapatine visa gyvenima.Tai ir yra budrumas,demesingumas mintims,bet tai nera tu minciu dalimi. Koks rysys tarp budrumo ir mastymo?Budrumas yra erdve kurioje egzistuoja mintys kai erdve tampa samoninga pati sau. Jie viena karta tu jau patyrei budruma ar tikrove,tu ja pazysti pats.Tai daugiau nera tik apibrezimas tavo galvoje.Tuomet tu gali samoningai pasirinkti buti labiau tikroveje ar nesustojamai ir beprasmiskai galvoti.Tu gali pakviesti tikrove i savo gyvenima,taip sakant padaryti jai vietos.Su dovanotu prabudimu,ateis ir atsakomybe.Tu gali tebesielgti taip lyg nieko nebutu nutike, arba tu gali pamatyti viso to reiskminguma ir kylanti budruma tavyje.kaip svarbiausia kada nors tau nutikusi dalyka. Atsiverimas apsireiskianciam samoningumui ir sio pasaulio nusvitimui tuomet taps pirminiu tavo gyvenimo tikslu. "As noriu pazinti dievo prota"-sake Einsteinas."Visa kita tik detales".Kas yra dievo protas?Samoningumas.Ka reiskia pazinti dievo prota?Buti budriu.Kas yra detales?Tavo isorinis tikslas ir visa kita kas vyksta isoreje. Taigi,tol kol tu lauki kazko svarbaus nutiksciancio tavo gyvenime,tu gal nesupratai kad svarbiausias galintis nutikti zmogui dalykas jau nutiko:mastymo nuo budrumo atskyrimo proceso pradzia. Daug zmoniu kurie zengia pirmuosius prabudimo zingsnius nebera tikri as yra ju isorinis tikslas.Tai kas valdo pasauli,daugiau nebevaldo ju.Aiskiau matydami musu civilizacijos beprotybe jie gali jaustis svetimi juos supanciai kulturai.Kai kurie jauciasi apsigyvene negyvenamoje,tarp dvieju pasauliu plytincioje zemeje.Jie daugiau nera valdomi ego,o kylantis budrumas dar pilnai netapo ju gyvenimo dalimi.Vidinis ir isorinis tikslas dar nesusiliejo. Eckhart Tolle



69. Pikasas
(2012-12-07 09:23:17)
(78.62.86.131) Parašė:

ĮKAITAI Lietuvos politikoje santykiai yra tokie supinti ar specialiai supainioti, kad visuomenė nori nenori tampa tų santykių įkaite. Didžiausią įtaką ir tuo pačiu žalą Lietuvos Nepriklausomybei bei joje kuriamai demokratijai, net ir praėjus 22 metams po Kovo 11-os dienos, mano supratimu, tebeturi tos prosovietinės jėgos ar jų perėmėjai, kurias sovietmečiu buvo teisinga vadinti kolaborantais. Sovietinis okupacinis režimas iš Lietuvos buvo priverstas atsitraukti, tačiau jo išugdyti ištikimi kadrai niekur nedingo. Jie kiek "mankurtiškai" persidažę ir prisitaikę prie naujos aplinkos tapo lyg ir kokia "penktaja kolona", pataikaujančia Rytų imperijos interesams. Kokie yra ryšiai tarp "kremlinų" bei tos šalies ekonomikos "banginių" interesų ir Lietuvoje gyvenančių, t.y. tų, kurie pagal V.Putiną, "nebūna buvę" - turėtų aiškintis tos teisėsaugos tarnybos, kurioms tai daryti privalų pagal jų funkcijas bei pareigas. Pasiekti galima būtų kur kas daugiau, jei tvirtai žinotumėm, kad tarp tų 1500 išsiliustravusių "bildukų" neliko tokių, kurie pasiliko slaptai tarnauti seniems šeimininkams. Gali būti, kad išgabentose į sojūzą KGB bylose yra tokių kompromatų, kurie padaro nuolankiais tarnais net ir tuos politikus ar valdininkus, kurie yra tapę buvusios KGB žinybos informacijos įkaitais. Tai sudėtinga problema ir ją išspręsti nebus lengva. Tas kompromisinis, gal tuo metu netgi pozityvus žingsnis, leidžiantis prisipažinti bendradarbiavus, gali tapti tam tikru stabdžiu dar ilgą laiką. Manau, kad tame susitarime turėjo būti iškelta viena esminė sąlyga. Prisipažinus apie savo tamsią praeitį, galima likti buvusiu "bilduku - incognito" tik tuo atveju, jei nepildai anketos, kuriame yra tokio pobūdžio klausimas. Jei pildai, privalu nemeluoti, nes suteikti tokios teisės neturėjo jokia liustracinė komisija. Tai įrašyta "Dekaloge" ir taškas. Atgavus laisvę ir prasidėjus "prichvatizacijos" absurdams, nemažai "hegemono" partijos nomenklatūrininkų bei jų padėjėjų "komsomolo" aktyvistų patapo aktyviais politikais ar turtingais, respektabiliais verslininkais. Beje, dažnai ir su nusikaltėlių pagalba, kurie taip pat suskubo ir savo dalį pasiimti, jei po žeme jų pačių "draugeliai" nepakišo. Visoje šioje sumaištyje laimėti galėjo ir tie, kurie turėjo galimybę rinkti informaciją apie neteisėtas veikas "prichvatizacijos" periodu. Ta informacija gali ir šiandien padaryti kai kuriuos veikėjus įkaitais tų, kurie tokią informaciją slaptai saugo ir ja, reipanorėję, pasinaudoja. Nepaviešinta informacija apie nusiklastamas veikas -niekšeliams vertinga visais atvejais. Jei kuris nors politikas, valdininkas ar teisėsaugos darbuotojas žino apie turimus jo atžvilgiu kompromatus, tai jis tampa tos informacijos turėtojo įkaitais. Niekas nėra nuo to apsaugotas... nuo žemiausio iki aukščiausio posto. Pastaruoju metu atsiranda įtarimų, kad net ir įvairios priklausomybės nuo žalingų įprocių ar keistos potraukių orientacijos gali tapti kompromatine medžiaga. Jei ji persipina su nusikalstama veikla, tampa dar labiau įkaitą įtakojantis veiksnys. Neturiu daug iliuzijų, kad net ir pačios teisėsaugos institucijose absoliuti dauguma yra absoliučiai "skaidrūs ir švarūs". Gal daug kas buvo ne visai sąžiningas atlikdamas savo pareigas ar net yra padaręs tai, kas vadintina nusikalstama veika. Kas turi tokią informaciją, gali pasijusti labai įtakingu ir galingu. Kaip nusikratyti tokios praeities kupros? - patarti sunku, nes kiekvienas atvejis individualus. Karjeros atsisakymas ar net sąžiningas prisipažinimas - sunkiai pakeliamas daugumai įkaitų, tačiau tas, kuris ryžtasi, gali pajusti didelį sąžinės džiaugsmą. Manau, kad toks pojūtis žmogaus gyvenime yra labai vertingas įvairiomis prasmėmis. Gyvename šalyje, kurioje svarbų vaidmenį turi politinė partinė sistema. Liūna stebėti, kai politiniais įkaitais tampa ne tik atskiri politikai ar valdininkai, o net pačios partijos. Vienais atvejais jos tampa priklausomos nuo neskaidraus finansavimo, kitais nuo kokio specialaus "rezidento", turinčio daug lėšų ir prisirinktų kompromatų. Net ir pačių partijų viduje kartais galima pastėti tikras įkaitų dramas. Atsiranda įžūlių ir ageryvių aktyvistų, kurie patys pamindami moralumo principus, priverčia tai daryti ir savo partijos kolegas. Neminėsiu pavardžių, nes tada tektų rašyti ilgą komentarų ciklą. Apsidairykime ,įsigilinkime į įvairius procesus ir atvejus ir galime patys nesunkiai pastebėti krūvą pavyzdžių. Lietuva atsikovojo laisvę, tačiau joje ir toliau yra daug nelaisvų žmonių. O juk laisvės savoka neapsiriboja tik valstybės savarankiškumu. Jei asmuo tampa nelaisvu savo veiksmuose, jei jam tenka rinktis žeminantį prisitaikėliškumą ar net emigraciją, tai tokio piliečio laisvė būna labai suvaržyta. Tamtumėm gerokai laisvesni, jei sugebėtumėm labai apdairiai ir prasmingai pasinautoti savo, kaip rinkėjų teisėmis. Jomis tenka naudotis retai, todėl atsakomybė lemtingą dieną dar labiau padidėja. Jei mes nesugebame atsikratyti valdžioje vietinių neokomunistinių jėgų? - dar galima šiaip taip suprasti, tačiau kai mes balsuojame taip, kad net LKP palikuonys tampa įkaitais imperijos statytinių, tai ir gaunasi vaizdelis, susuktas iš trijų pirštų kombinacijos. Lyg mums dar būtų maža to, kad lietuviški kairieji yra patapę korupcijos, kontrabandos ir neskairių finansavimų įkaitais. Kai prie jų prisideda "burokinės pajėgos" - gaunasi ištisas galingas frontas, kurį mes patys rinkėjai susikūrėme. Po to virkaujame, kad ir vėl kažkas net taip, kaip mums norėtųsi. Tad ir privalome apsipręsti ko, pagaliau, mes norime? Vėl tapti "severo zapadnym krajem" ar europinius standartus kuriančia šalimi, kur būtų prasminga ir gera gyventi ne tik mums patiems, bet ir sekančioms mūsų kartoms.



68. optimistui
(2012-12-06 16:47:00)
(87.247.108.79) Parašė:

koks antras zingsnis kai jau pamatai?



67. optimistas
(2012-12-06 14:31:07)
(86.160.123.84) Parašė:

Protas zmogui duotas tam kad jis padetu orientuotis,rasti sprendimus,numatyti veiksmus ir t.t.Bet irankis pereme valdzia,jis itikino,kad jis yra tavo esme,bet tai klaida.Tu nesi tavo protas,tavo esme nera protas,protas tera labai geras irankis.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras