2020 m. sausio 20 d.

 

Priešpriešos III

9
Paskelbta: 2012-09-21 15:50 Autorius: Šarūnas Navickis

Pirmąją dalį apie Rasą Juknevičienę ir Algirdą Patacką spausdinome čia, antrąją apie Tomą Vilucką ir Raimundą Palaitį rasite čia.

“Mano gimtieji Žirmūnai kažkokią blogą karmą turi rinkimuose. Vienas kandidatas gandru apsirengęs gatvių pakraščiais trainiojasi, Vytenis Povilas grasina visus verslininkus į kalėjimą pasodinti, konservatorių kandidatė įsigrūdo į pradinės mokyklos rugsėjo 1-osios šventę ir pusę valandos kalbėjo, ir dabar dar šitas pilietis eks Pakso erelis, dabartinis TAIP aktyvistas (...)”, - apie kai kuriuos kandidatus rašo žurnalistas Andrius Tapinas.

Šiuose rinkimuose lengvų vienmandačių apygardų nėra, užtat yra tokių, kurios ypatingai sunkios. Viena tokių – Žirmūnų, nors ir kitos sostinės rinkimų apygardos ne medum teptos. Čia, be kitų, kurių vertę rinkėjų akyse parodys balsavimas, esama ir tokių, kurių veidai ir vardai jau daug metų šmėžuoja besikeičiančiuose kontekstuose. Kalbu visų pirma apie Vytenį Povilą Andriukaitį, Algį Čapliką ir Gediminą Dalinkevičių (abėcėline tvarka). Vienas socdemu jau pabuvo, kitas tebėra (tiesa, ne iš nomenklatūrinės dedamosios), o trečias net ir nebūdamas socdemu, sakyčiau, yra abiejų pirmųjų, daiktan sudėtų, vertas. Visi senbuviai turi seimūniškos patirties (tiesa, kai kurie su pertrūkiais), visi geba sklandžiai malti liežuviu. Ir, manyčiau, visi nori gero „ant Lietuvos“. Sunku pasakyti, kaip sistemai prijaučiantys rinkėjai skirstys savo balsus tarp šios trijulės, juk kiekvienam po trečdalį nepadalinsi... O juk dar yra ir konservatorė Vilija Aleknaitė – Abramikienė, kurios fotošopinės nuotraukos tiesiog neleidžia minėti jos vardo tame pačiame sakinyje, kur yra būdvardis „seni“. Todėl ir miniu ją atskirai, nors ir ji Seime ne naujokė. Žinoma, visi čia išvardintieji taip labai niekuo dėti dėl visų Lietuvos piliečių gyvenimo vargų, kad net rašyti darosi nepatogu – ypač tai pasakytina apie dabartinės valdančiosios koalicijos partnerius ponią konservatorę ir Seimo Pirmininkės pavaduotoją liberalcentristą A. Čapliką. Tokie niekuo dėti, kad jei neišrinktų – blogiau tikrai nepasidarytų. Galėtų ir toliau stovėti po simboliniu Vytauto Landsbergio minėtuoju medžiu. Nors A. Čaplikui net ir šito negalima prikišti – juk tai jo partijos deleguoti ponai ėjo ir tebeeina Vidaus reikalų ministrų pareigas tuo metu, kai kertamos FNTT generolų galvos ar autentišku NKVD stiliumi „rytmetėlį ankstų“ įsilaužiama į žmonių namus Garliavoje, iš kurių pagrobiamas klykiantis vaikas. Na, jei jau pacitavau vieną eilėraščio eilutę, pridėsiu ir kitą – „būkit, budeliai, prakeikti“... Pats A. Čaplikas ta tema viename interviu šaltu veidu pareiškia, kad jis čia „ne prie ko“, o klausimą uždavusiam Dariui Kuoliui dar duoda vertingą patarimą pasitikrinti pas psichiatrą (filmuotą interviu rasite čia). Kadangi A. Čapliko kalbos maniera pasižymėjo familiarumu ir užuominomis į tai, kad buvo kartu sportuota, tai ir aš norėčiau pakviesti pasimankštinti – kvietimas galėtų skambėti kad ir taip: „Algi, gal nori į nosį?“

Nesisteminė kandidatų pusė ne mažiau įdomi, tik jau kitkuo. Čia man nežinomų aplinkybių seka suvedė tautininką Julių Panką ir Lietuvos sąrašo iškeltą poetą Liudviką Jakimavičių, kurio rašinius noriai spausdinau, dirbdamas „Londono žiniose“, nors paties jų autoriaus asmeniškai ir nepažinojau. Yra čia ir Drąsos kelio kandidatas, bet kadangi jis pats profesionalus žurnalistas, tai nedrįstu kaip nors kištis į jo paties lysvę. Kalbant apie J. Panką privalau pasakyti, kad laikau jį padoriu žmogumi ir rimtu kandidatu, nuosekliai varančiu tautinę vagą Lietuvos politikoje ir nebijantį pavadinti daiktus tikraisiais vardais – pats buvau liudininku, kai vienoje televizinėje laidoje tūlam tolerantiškos organizacijos jaunuoliui, tęvai citavusiam Bibliją, jis pareiškė, kad „pirmąkart girdi pederastą, viešai cituojantį Šventąjį Raštą“. Cenzoriai, beje, ant to žodžio uždėjo „pypt“, nors tai ir norminis išsireiškimas.

Liudvikas Jakimavičius, savo ruožtu, yra gerai žinomas ne tik jo gimtųjų Žirmūnų, kur pragyveno trisdešimt metų, bet ir visos Lietuvos intelektualiajai publikai, juo labiau tiems, kas turi polinkį menams ir mėgaujasi geru humoru. Vien jo Dočys ko vertas! Kad nekalbėčiau tuščiai – štai jums viena citata iš jo „Tezių“:

Vaivorykštinei koalicijai turėtų vadovauti triumviratas: Rokas Žilinskas, Petras Gražulis ir Aušra Marija Pavilionienė su šūkiu – PO VIENA VAIVORYKŠTE !

Tačiau, mano galva, geriau už visokius pašmaikštavimus, už eilėraščius ir rinkimines nuostatas L. Jakimavičių rinkėjui (būtent jam) pristato ši ištrauka iš jo rašyto teksto (prisakau skaityti visą):

Gal 1986 metais, o gal ir anksčiau (tiksliai nebeprisimenu), Vilniaus miesto klerkai sumanė nugriauti tą gražų trapecinį namą Tilto 11. Griauti atvažiavo ekskavatorius, bet negalėjo pradėti, nes po ekskavatoriaus kaušu atsistojo poetas ir mano mokytojas Marcelijus Martinaitis. Valdžiukė sukluso, sužiuro, suskliaudė raukus – „kas čia bus“, ir atšaukė iš darbo pamainos ekskavatorių. Tuomet valdžia rašytojo žodžio ir veiksmo bijojo. Sunku pasakyti, kaip valdžia reaguotų šiandien, kai rašytojai nebereflektuoja ir nebeartikuliuoja pilietinių dabarties realijų. Atrodo, N. Nekrasovas buvo parašęs tokį moto: „Poetu tu gali nebūti, tačiau piliečiu būti privalai.“ Dabartinės Lietuvos rašytojų anemija ir pilietinis neveikimas rodo visai priešingą savęs suvokimo ir buvimo visuomenėje filosofiją: „Piliečiu tu galėtum ir nebūti, tačiau poetu būti privalai.“ Tad M. Martinaičio poelgis atsistoti po ekskavatoriaus kaušu aukso siūlais turėtų būti išsiuvinėtas rašytojų gildijos vėliavoje, kad rašantis žmogus suvoktų savo priedermę tautos išlikimui (kalbai, žemei, tradicijai), nuolat budėtų ir burbėtų, kaip koks antireklamos agentas, kas Lietuvoje neparsiduoda.

Štai ir viskas – žmogus, suvokiantis priedermę tautos išlikimui, turi nuolat stovėti ir burbėti apie tai, kas Lietuvoje neparsiduoda! Neįsivaizduoju, kas dar geriau galėtų tai atlikti, negu L. Jakimavičius – žmogus, apdovanotas ne pačiu didžiausiu stotu, piratiška skarele aprišta galva ir sąžine, kuri neparsiduoda. Prisipažinsiu, su malonumu perrašau šią tariamai gramatiškai klaidingą „neparsiduoda“ ir mėgaujuosi faktu, kad šįkart turinys yra svarbiau už formą. O juk tai kaip tik tas atvejis, kai sąžiningas poetas, nepamirštantis pareigos būti piliečiu, gali pasirodyti nepalyginamai vertesnis ir daugiau galintis Lietuvos labui, negu visus Seimo užkaborius mintinai žinantis politikos profesionalas.

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
Kalba redaguota ekspertai.eu
 
Komentarai

 
9. Ką gi
(2012-09-23 16:00:37)
(89.117.107.241) Parašė:

Šarūnas, kaip visada, šaunuolis. Teisingai sudeda visus kirčius ir taškus. Belieka, kad tappat pasielgtų ir seniausios chruščiovkos Vilniuje gyentojai. Tikėdamasis, kad taip ir padarysite, iš anksto dėkoju.



8. optimistas
(2012-09-23 15:31:34)
(86.164.242.207) Parašė:

1.Pokalbis apie gyvenimo prasme. Sis dialogas yra daugybes pokalbiu su zmonemis,kurie iesko tikrojo gyvenimo tikslo, kondensatas.Kas is tiesu yra prasminga,kas rezonuoja su vidine Buties israiska,kas sutampa su vidiniu tikslu?Todel anksciau atkreipiau demesi i vidini ir pirmini tiksla. ..................................................................................................................................................................................... As tiksliai nezinau ka konkreciai,bet noriu kazkokiu pasikeitimu savo gyvenime.As noriu pletros;Noriu daryti kazka prasminga,o taip pat noriu klestejimo ir laisves kuria jis suteikia.As noriu daryti kazka reiksmingo,tai kas kazka pakeistu pasaulyje.Bet jei tu paklausi ko konkreciai as noriu,as tureciau atsakyti kad nezinau kas tai.Ar gali man padeti atrasti gyvenimo prasme? ...................................................................................................................................................................................... Tavo tikslas yra sedeti ir kalbeti su manimi,nes tai yra tai kas tu esi ir tai yra tai ka tudarai.Tol kol tu iseisi ir darysi kazka kita.Tuomet tai bus tavo gyvenimo tikslas. .................................................................................................................................................................................. Tai mano tikslas dar 30 metu sedeti ofise iki pensijos ir tada numirti ar iseiti i ja? .................................................................................................................................................................................. Tu dabar neesi savo ofise,taigi tai nera tavo tikslas.Kai tu sedesi savo ofise ir darysi tai ka darai,tai ir bus tavo tikslas.Ne ateinancius 39 metu,bet dabar. .................................................................................................................................................................................. As manau mes nesuprantame vienas kito.Tau tikslas reiskia tai ka darai dabar;o man tai apima viso gyvenimo prasme,kazka didingo ir reiksmingo,kad tai ka darai suteiktu prasme tam ka darai,lemtu kazkoki skirtuma.Popieriu vartymas ofise nera tai.As tai zinau. .................................................................................................................................................................................. Tol kol tu nepaisai Buties,tu ieskosi prasmes tik daryme ir ateityje,tai yra laiko lygmenyje.Ir kokia prasme ar pilnatve tu berastum,ji isnyks arba pasikeis ir pasirodys,kad tai buvo klaidingas tikslas.Tai neisvengiamai bus sunaikinta laiko.Bet kuris tikslas kuri rasime siame lygmenyje,tiesa yra tik salygine ir laikina. Pavyzdziui jei vaiko auginimas suteiks tavo gyvenimui prasme,kas atsitiks tai parsmei kai vaikam nebereikes taves arba jie net neklausys taves?Jei pagalba kitiems suteiks prasme tavo gyvenimui,tai reiks kad tu esi priklausomas nuo to,kad kitiems turi buti blogiau nei tau,tam kad galetum gerai jaustis.Jei pletros,laimejimu ar sekmingumo troskimas vienoje ar kitoje tavo vekloje suteiks gyvenimui prasme,tai kas bus jei tu niekada nelaimesi ar tavo laimejimai viena diena pasibaigs,o juk taip ir bus?Tada tu ieskosi pasitenkinimo savo vaizduoteje ar prisiminimuose - labai abejotina pasitenkinimo vieta,kuri suteiktu tavo gyvenimui nors nedidele prasme."As tai padariau",kazkurioje srityje yra prasmingas tik tol kol yra tukstanciai ar milijonai kitu kurie to nepadare,taigi tau reikia kad kiti zmones "pralaimetu",tam kad tavo gyvenimas turetu prasme. As nesakau,kad pagalba kitiems,vaiku auginimas,ar idealumo siekis bet kurioje srityje nera verta daryti.Daugeliui zmoniu tai yra svarbi ju gyvenimo isorinio tikslo dalis,bet tik isorinis tikslas visada yra reliatyvus,nestabilus ir laikinas.Tai nereiskia,kad tu neturi isitraukti i tas vaiklas.Tai reiskia,kad tu turi jas sujungti su vidiniu,pirminiu tikslu,tuomet gilesne prasme isilies i tai ka tu darai. Negyvendamas santarveje su pirminiu tikslu,koks tavo tikslas bebutu,net jei tai butu noras sukurti roju zemeje,kils is ego ir laikui begant bus sunaikintas.Anksciau ar veliau tai nuves i kancia.Jei tu ignoruosi savo vidini tiksla,neziurint ka tu bedarytum,net jei tai atrodys dvasinga,ego iselins i tai KAIP tu darai,ir taip sugadins pabaiga.Zinomame posakyje"Gerais norais ir kelias i pragara grystas",butent ir minima si tiesa.Kitais zodziais,ne jusu siekiai ar veiksmai yra pirmiausia,bet samones busena is kurios kyla ta veikla.Pirminio tikslo pildymas yra pamatas naujai realybei,naujajai zemei.Kai tas pamatas bus ,tavo isorinis tikslas bus pakrautas dvasine galia,nes tavo siekiai ir tikslai sutaps su evoliuciniu visatos impulsu. Mastymo ir budrumo atskirtis,kas ir yra tavo pirminio tikslo serdis,nutinka del laiko neigimo.Mes aisku cia nekalbame apie laiko naudojima praktiniais tikslais,tokiems kaip susitikimo skyrimui ar keliones planavimui.Mes nekalbame apie laikrodini laika,mes kalbame apie psichologini laika.,kas yra stiprus proto iprotis ieskoti gyvenimo pilnatves ateityje,kurioje neimanoma to rasti,ir ignoruoti iejima i tai:Dabarties momenta. Kuomet tu ziuri i tai ka darai ar kur tu esi kaip pirmini savo gyvenimo tiksla,neig laika.Tai suteikia milzininska galia.Laiko neigimas tame ka darai,taip sujungs vidini su isoriniu tikslu,sujungs Buti ir daryma.Kai tu neigi laika,tu neigi ego.Ka tu bedarytum,tu darysi tai isskirtinai gerai,todel kad pats darymas taps pagrindiniu tavo demesio centru.Tavo darymas tuomet taps kanalu kuriuo samone ateina i si pasauli. Eckhart Tolle



7. optimistas
(2012-09-23 15:18:58)
(86.164.242.207) Parašė:

.2.Dialogas apie gyvenimo prasme. Tai reiskia kad tai ka darai bus kokybiska,net labai paprastuose veiksmuose,tokiuose kaip lapu vertimas telefonu knygoje,ar ejime per kambari.Pagrndinis lapu vertimo tikslas yra lapu vertimas;telefono numerio radimas yra antrinis tikslas.pirminis ejimo per kambari tikslas yra ejimas;antrinis tikslas yra paimti knyga ir kai tu imi knyga tai tampa pagrindiniu tikslu. Gal tu prisimeni laiko paradoksa kuri minejau anksciau:Ka tu bedarytum tam reikia laiko,bet vistiek tai visada Dabar.Taigi kol tavo vidinis tikslas neigti laika,tavo isorinis tikslas nebutinai tures ateiti ir todel be laiko negales egzistuoti.Bet tai visuomet yra antraeiliska .Tuomet kai tu tampi neramus ir stresuotas,isorinis tikslas perima pirmenybe ir tu nebematai vidinio tikslo.Tu pamirsai kad tavo samones busena yra pirmaeiliska,o visa kita antraeiliska. .................................................................................................................................................................................. Ar tokiu budu gyvenant mane tai stabdys pasiekti kazka didingo ir svarbaus?As bijau,kad uzstrigsiu tu mazu dalyku daryme iki gyvenimo pabaigos,dalyku kurie neturi reiksmes,daryme.As bijau kad niekada nepakilsiu auksciau vidutinybes,niekada nepavyks pasiekti kazko didaus,neisnaudosiu savo potencialo. .................................................................................................................................................................................. Didybe kyla is mazu dalyku,kai juos atlieki su rupesciu ir demesiu.Kiekvieno gyvenima sudaro mazi dalykai.Didybe yra proto abstrakcija ir megstamiausia ego fantazija.Pradoksas yra tai kad didybes pagrinda sudaro pagarba maziems dalykams Dabarties momentu vietoje to,kad puoseletum didybes ideja.Dabarties momentas visada atrodo mazas ir paprastas,bet jo viduje slypi didele galia. Kaip atomas yra vienas maziausiu dalyku,bet savyje talpina milziniska energija.Tik tuomet kai busi dabarties momente tau bus prieinama si jega.Arba gal bus teisingiau pasakyti,tada si jega per tave gali pasiekti si pasauli.Jezus kalbedamas apie sia jega sake,"Tai ne as,bet mano tevas per mane atlieka tuos darbus".Ir "As pats negaliu nieko padaryti".Neramumas stresas ir negatyvumas uzkerta priejima prie sios galios.Iliuzija,kad tu esi atskirtas nuo jegos,kuri valdo visata,sugryzta.Tu vel jautiesi vienisas ir tavo pastangas kazka pasiekti,laimeti pradeda trukdyti nesklandumai.Bet kodel kyla neramumas,stresas,negatyvumas?Todel kad tu nusisuki nuo Dabarties momento.Ir kodel tu tai darai?Nes tu manai,kad kazkas kita yra svarbiau.Tu pamirsai pagrindini tiksla.Viena nedidele klaida,vienas paklydimas ir tai kuria kanciu pasauli. Per dabarties momenta,tu gali pasiekti gyvenimo galia,tai kas tradiciskai buvo vadinama" Dievu".Kai tik tu nuo to nusisuki,Dievas nustoja buti tavo gyvenimo realybe,ir visa kas tau lieka proto sukurtas Dievo apibrezimas,i kuri kai kurie zmones tiki,o kiti neigia. Net tikejimas i Dieva yra tik prastas pakaitalas gyvenimui Dievo realybeje pasireiskiancioje kiekviena tavo gyvenimo momenta. ........................................................................................................................................................................... Ar harmonija su esamu momentu,nereiskia visu veiksmu nutrukima?Ar negalimas dabarties momento sutrikdymas,o paskiau atstaymas jau aukstesniame,sudetingesniame lygyje, kai tikslas bus pasiektas?As isivaizduoju jauna medzio daiga,kuris negali buti visiskoje harmonijoje,nes iveikdamas dirvos pasipriesinima verziasi i pavirsiu,tai yra turi tiksla:Jis nori buti dideliu medziu.Gal but kai jis pasieks branda jis gyvens harmonijoje su dabarties momentu. .............................................................................................................................................................................. Daigas nenori nieko,nes jis yra visiskai su visuma ir visuma veikia per ji.Mes galime pasakyti visuma-Gyvenimas-nori,kad daigas taptu medziu,bet daigas nemato saves atskirtu nuo gyvenimo ir todel nenori nieko sau paciam.Jis yra viena su tuo ko nori gyvenimas.Stai todel nesijaudina ir nestresuoja.Ir jei jam teks mirti nesubrendus,jis lengvai numirs.Tai yra susitaikymas mirtyje kaip ir gyvenime.Tai jauciama kaip,nesvarbu kiek uzgozta,isisaknijimas Butyje,beformiame ir amziname viename Gyvenime. Kaip Taoistu isminciai senoves Kinijoje,kaip Jezus megsta atkreipti musu demesi i gamta,nes jie mato veikiancia jega,su kuria zmones yra prarade rysi.Tai kuriancioji visatos galia.Jezes sake,jei dievas paprastas geles aprede tokiu groziu,tai kokiu groziu esate papuosti jus?Galima sakyti,gamta yra nuostabiai grazi visatos evoliucijos impulso israiska,kai zmones susijungs su tame gludinciu intelektu,jie isreiks ta pati impulsa aukstesniu,labiau kerincio grozio lygmenyje. Taigi buk teisingas gyvenimui budamas teisingas savo vidiniam tikslui.Budamas Tikroveje ir visiskai panirus i tai ka darai,tavo veiksmai bus uztaisyti dvasine galia.Gal pradzioje ir nebus zymiu pasikeitimu tame.KA tu darai,pasikeis i tai KAIP tu darai.Tavo pirminis tikslas dabar igalins samone isilieti i tai ka tu darai.Antrinis tikslas yra tai ka tu nori pasiekti darant.Anksciau savoka,tikslo pasiekimas,visada buvo susijes su ateitimi,o dabar yra gilesnis tikslas kuri galima aptikti tik Dabartyje,neigiant laika. Eckhart Tolle



6. žemė kosmosui
(2012-09-23 00:06:31)
(213.164.112.73) Parašė:

O kas čia neaišku: gimė ir pragyveno Žirmūnuose 30 metų, likusius gyvena kažkur kitur...



5. kosmosas
(2012-09-22 23:05:07)
(80.240.8.35) Parašė:

L. Jakimavicius - Gimimo data 1959-08-21 (is vrk puslapio, t. y. iki siol jau 53 m.). "Liudvikas Jakimavičius, savo ruožtu, yra gerai žinomas ne tik jo gimtųjų Žirmūnų, kur pragyveno trisdešimt metų"??? ponas Šarunai kazkas nesueina, tikiuosi isaiskinimo.



4. Justinas
(2012-09-22 22:38:17)
(98.208.107.228) Parašė:

Ir vel tik Aciu uz puiku stripsni.Linkiu Jums ir toliau taip stipriai laikyti plunksna,kad ji brauktu tik tiesias,aiskias linijas,kurios pagaliau padetu zmonems atskirti grudus nuo pelu.Dabar -pats ruduo,o rinkimai taip pat siame metu laike.



3. Izabele
(2012-09-22 10:48:51)
(84.15.188.214) Parašė:

Trintos lazankos .



2. kamane
(2012-09-22 00:58:01)
(71.230.192.253) Parašė:

Aciu autoriui uz puiku straipsni. Su malonumu paskaiciau ir pritariu jam visame kame. Aciu!



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras