Prezidentė D. Grybauskaitė vokiečiams: Kremlius neketina atsisakyti savo postimperialistinių ambicijų

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Vokietijos Heseno žemės Landtago pirmininku Norbertu Kartmannu, Europos Parlamento Užsienio reikalų bei pramonės ir energetikos komitetų nariu Reinhardu Bütikoferiu, Bundestago nariu Jügenu Hardtu bei Lietuvos ir Vokietijos forumo pirmininke Gabriele Gylyte-Hein.

Įtakingi Vokietijos krikščionių demokratų ir žaliųjų partijų politikai Vilniuje dalyvauja tarptautinėje konferencijoje „Lietuva ir Vokietija: kuriant Europos ateitį kartu“.

Susitikime aptartas Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas tiek dvišaliu lygiu, tiek bendros pastangos stiprinant ES vienybę ir saugumą.

„Globalių geopolitinių įtampų kontekste labai svarbu, kad Vokietija išlaikytų stiprų lyderio vaidmenį Europoje ir sprendžiant aktualius Bendrijos klausimus, ir užtikrinant Senojo žemyno saugumą“, - pasakė šalies vadovė.

Prezidentė pabrėžė, jog Lietuva labai vertina Vokietijos sprendimą vadovauti NATO priešakinių pajėgų batalionui mūsų šalyje. Pasak valstybės vadovės, tai stiprus Aljanso vienybės ir solidarumo ženklas. Keturi priešakinių pajėgų batalionai Baltijos šalyse ir Lenkijoje padeda užtikrinti atgrasymą ir viso regiono gynybą.

Aktyviai prisiėmę lyderystę vadovauti NATO batalionui Lietuvoje, vokiečių kariai taip pat sėkmingai sutelkė kitų sąjungininkų pajėgas, efektyviai prisideda stiprinant jų kovinę parengtį.

„Rusijai neteisėtai užgrobus ukrainiečių laivus ir įkalinus jų įgulas Kerčės sąsiauryje, tęsiant agresiją prieš Ukrainą, akivaizdu, kad Kremlius neketina atsisakyti savo postimperialistinių ambicijų. Todėl tokia geopolitinė realybė reikalauja sustiprinto NATO sąjungininkų buvimo visame rytiniame flange, tiek užtikrinant oro gynybą, tiek greitą karinės paramos atvykimą“, - svečiams atskleidė D. Grybauskaitė.

Susitikime taip pat kalbėta apie atsako į hibridines grėsmes stiprinimą. Pasak Prezidentės, kibernetinės atakos, priešiška propaganda, geopolitiniai energetikos projektai kelia didelę grėsmę Vakarų demokratinėms visuomenėms ir, nesulaukus jiems tinkamo atsako, gali padaryti didžiulę žalą Europos saugumui.

Sustiprinto ES bendradarbiavimo saugumo srityje (PESCO) formatu Lietuva vadovauja kuriant ES kibernetines greitojo reagavimo pajėgas. Vokietija prisijungė prie šio projekto stebėtojo teisėmis.

Lietuva Vokietijai yra gerasis pavyzdys, nes skiria gynybai du procentus nuo BVP, o vokiečiai – gerokai mažiau.

Lietuva taip pat pasisako prieš „Nord Stream 2“ projektą, tokiu būdu nurodydama Vokietijai teisingą vystymosi kryptį ir principingumą santykiuose su vis labiau agresyvėjančia Rusija. 

Jau anksčiau buvo skelbta, kad Vokietija ne iki galo suprasdama Rusijos grėsmę tęsia „Nord Stream 2“ projektą ir vis dar neįsiklauso į Lietuvos žodį šiuo klausimu.

Šaltinis: prezidentas.lt