Premjeras neskuba vertinti Z. Vaigausko tinkamumo eiti VRK pirmininko pareigas

Liberastai ir kubiloidai kasė tautai duobę ir siekė palaidoti tautos teisę į referendumą. Vaigauskas nepanoro būti Kestucio žudiku Sveikinu Zenoną. Atlaikei

Darijus teisus,gaila žmogelio... Suteikti jam naują tapatybę ir duoti laisvą Stankūnaitės pavardę.

Žmogelis net nesupranta, kad gyvybė pavojuje. Žino juk super daug. O jei nebešnekėtų, niekas nebegalėtų daug ką išsiaiškinti. Juk protokolai nerašomi. Infarktas tikėtinas.

Ko neužmirškime: Zenkia juk su voveruška taip pat ir tuo pačiu metu tarnavo pas Burokevičių. Juk ne Butkevičius čia ką nors sprendžia. Jį teisti už rinkimų įstatymo nesilaikymą jau reikėjo ne vieną kartą.

Butkevičius neskuba, nes laukia, kol bus timptelėta už virvelės.

2011 11 15 į Lietuvą atvyko Simonas Freakley ir jo komanda. 2011 11 16 įvyko lemiamas Lietuvos banko valdybos posėdis, jį irgi drąsiai galima buvo vadinti skubotu, nes jis įvyko nesulaukus nei darbo grupės „Snoro“ problemoms nustatyti ataskaitos, nei „Snoro“ inspektavimo komisijos išvadų, vietoje jų buvo pateiktas tik „Tarnybinis raštas“, taigi žymiai menkesnės vertės ir patikimumo dokumentas. Tačiau jo užteko, kad LB valdyba priimtų nutarimą stabdyti „Snoro“ veiklą ir rekomenduotų LR Vyriausybei perimti „Snoro“ akcijas visuomenės poreikiams, kas ir buvo vėlgi skubotai tą pačią dieną padaryta. Įdomiausia, kad kitų dokumentų ar kokių nors kitokių įrodymų apie galimą „Snoro“ turto sumažėjimą, vadinkime tiesiai – pinigų dingimą, nurodytą „Tarnybiniame rašte“ (taip pat ir vėlesnėse Simono Freakley ir Neilo Cooperio ataskaitose) komisija taip ir negavo. Tačiau ši „menka“ detalė nesustabdė „perkūniško“ plano eigos. Tą karštą dieną LB valdybos pirmininkas dar suspėjo pasirašyti laikinojo administratoriaus paskyrimo sutartį su Simonu Freakley. Aišku, kad skubotai, nes net nepažiūrėjo, kokio kosminio dydžio honorarą jis paskyrė. Kaip matome, „Oliver Wyman“ atstovui užteko dešimties dienų “Snoro„ (arba “Perkūno“) likvidavimo planui parengti ir dar savaitės jam realizuoti, nors kalba ėjo apie milijardines skolinimosi sumas indėlių grąžinimui, milžiniškas kreditorių pretenzijas, būsimąjį daugelio metų bylinėjimąsi Lietuvos ir užsienio teismuose, dešimčių tūkstančių žmonių pinigų praradimus, nekalbant jau apie smūgį valstybės prestižui. Garantija, kad tas atstovas nei žinojo, nei galvojo ir apie „Snoriukus“, juos uždarius dešimtys Lietuvos miestelių liko be jokio banko. Argi tai ne beprotiškas skubėjimas, ponai konservatoriai?

Jie jau nebegarantuoti ar "laimes" Grybauskaite,todel ir sujudimas,Vaigauskas jau neprognozuojamas!O tai pavojinga konservatoriams!

dar jo paslaugų reiks per rinkimus