Prancūzija ruošiasi rimtam karui Malyje

Šiuo metu karinėje bazėje Malio sostinėje Bamake – jau 1 400 Prancūzijos karių, pranešė „Press TV“. Buvusių kolonistų (iki 1960-ųjų) tikslas – kad šalyje būtų bent 2 500 Prancūzijos karių. Tai – ne paprasti reguliariosios armijos kariai, o žymiojo Prancūzijos užsienio legiono (Légion étrangère) kovotojai.

Po Libijos pilietinio karo, kuriame pirmu smuiku taip pat grojo prancūzai, sausio 11-ąją legionieriai pradėjo operaciją „Servalas“ (Opération Serval). Pirmiausia centriniame Malyje 20 mm patrankomis ginkluoti Prancūzijos armijos sraigtasparniai „Gazelle“ atakavo sukilėlių koloną prie Sevarės miesto. Vieno sraigtasparnio pilotas žuvo.

Sausio 12-ąją prancūzų kariai prisijungė prie sausio 10-ąją prasidėjusio ir iki šiol vykstančio Konos mūšio, kuriame kaunasi Malio vyriausybės armija ir MOJWA – Vienybės ir džihado Vakarų Afrikoje judėjimas, veikiantis nuo 2011-ųjų spalio ir siejamas su „Al-Qaeda“.

Sausio 10-ąją sukilėliai po mūšių su Malio armija užėmė Konos miestą, tačiau po poros dienų, padedami prancūzų, maliečiai atsiėmė miestą. Per mūšius žuvo daugiau kaip šimtas sukilėlių.

Prancūzija paprašė JAV pagreitinti kovos procesą ir atsiųsti bepiločius žvalgybinius  orlaivius į šiaurinį Malį. Pentagonas esą dar svarsto šį prašymą. Tuo tarpu Jungtinės Karalystės premjeras pareiškė, kad britai siųs logistinę pagalbą į Malį. Sausio 14-ąją į šią šalį atvyko ir Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (ECOWAS) kariai.

Malyje neramumai vyksta jau antrus metus – nuo 2012 metų sausio 16 dienos. Tačiau tikroji karinio konflikto pradžia – dar 2002-aisiais, kai Maghrebe (Šiaurės Afrikoje) – Alžyre, Mauritanijoje, Maroke – prasidėjo neramumai, kuriuos sukėlė ekstremistiškai nusiteikusi charidžitų sekta, atsiradusi dar VII a. ir atsiskyrusi tiek nuo musulmonų sunitų, tiek nuo šiitų. Dabar daugiausia charidžitų gyvena pietiniame Irake. Charidžitai visus, kurie ne musulmonai, ir netgi tuos, kurie yra musulmonai, bet ne charidžitai, paskelbė esančius vertus mirties bausmės. Imamą Ali, itin gerbiamą viso pasaulio musulmonų (ypač šiitų), 661 metais nužudė būtent charidžitas.

Maghrebo sukilėlių kovos apėmė kelias šalis – Alžyrą, Čadą, Mauritaniją, Maroką, Tunisą, net Ispaniją, Malį ir Nigerį.

Šiuo metu vyksta intensyvūs mūšiai Malio centrinėje dalyje esančiame Diabalio mieste, kuris buvo apsuptas šią savaitę.

Dalis sukilėlių iš Diabalio patraukė Banambos miesto link. Nuo jo iki sostinės Bamako – vos 142 km.

Anksčiau Prancūzija teigė, kad pėstininkai į Malio reikalus nesikiš, bus tik atakuojama iš oro. Tačiau sausio 16-ąją legionieriai pradėjo sausumos operaciją prieš sukilėlius.

Malio armijos atstovų teigimu, sukilėlių grupuotė „Ansar al-Dine“ ir kitos jai giminingos grupuotės yra „labai gerai ginkluotos ir puikiai žino teritoriją“.

Nigeriją į Malį atsiuntė 190, Nigeris – per 500 karių. Iš viso per artimiausias dienas į Malį atvyks daugiau kaip 3 300 Vakarų Afrikos valstybių karių, kovosiančių kartu su prancūzais.

Pasak „Amnesty International“ pranešimo, Malyje – prasčiausia padėtis dėl žmogaus teisių nuo pat 1960-ųjų, kai šalis tapo nepriklausoma nuo Prancūzijos. Teigiama, kad sukilėliai vykdo egzekucijas, žagina moteris, naudoja vaikus kaip karius savo grupuotėse. Banditai, kaip ir kadaise talibai Afganistane, taip pat sunaikino nemažai svarbių istorinių paminklų, saugomų UNESCO. Ypač nukentėjo unikalus Timbuktu miestas.

2012-ųjų gegužės 4-ąją „Ansar al-Dine“ banditai sudegino vieno sufijų (islamo mistikų) kapą.

Didžioji dalis banditų – juodaodžiai rasistai, kurie puldinėja šviesesnio gymio Malio gyventojus – tuaregus, arabus.