2024 m. kovo 29 d.

 

Postpedofilinio periodo refleksijos. Valdžiai pavyko įtvirtinti viešą melą valstybės vardu

94
Paskelbta: 2013-08-20 11:21 Autorius: Andrius Švarplys | andriussvarplys.wordpress.com

Man asmeniškai skaudžiausias patyrimas šioje istorijoje yra tas, kad valstybės institucijoms, padedant beveik visoms medijoms, pavyko perlaužti elementarų skaidrumo, sąžiningumo ir tiesos poreikį. Ir kas dar bjauriau – įtvirtinti viešą melą valstybės vardu. Politikoje jo yra daug ir vos ne kasdien, bet su tokiu dideliu mastu, koordinacija, demagogija ir brutalumu lietuviai susidūrė pirmą kartą po sovietinių represijų.

Vis dėlto egzistuoja didžiulis skirtumas: sovietine demagogija niekas netikėjo, o pedofilijos istorijoje buvo įžūliai sujaukta moralinė visuomenės tvarka kaip normalios politinės visuomenės būsenos pagrindas. Ten buvo svetimas, čia tai padarė savi, todėl tai yra vidinis perversmas, kertantis žymiai skaudžiau ir giliau per pagrindinius visuomenės ir valstybės vaizdinius. Kai žudo svetimi, moralinė tvarka, pilietiniai vaizdiniai gali tik sustiprėti, galima mobilizuotis kovai, kai prievartauja savi (nepriklausomos Lietuvos institucijos) ir totaliu mastu, pakertamos esminės šaknys. Pedofilijos istorijoje mergaitės paėmimu buvo perkurta lietuviškos valstybės samprata. Todėl man tai yra reiškinys moderniųjų laikų Lietuvos istorijoje.

Žinoma, visos demokratinės-konstitucinės valstybės slepia ne po vieną ir ne po kelias panašaus pobūdžio žmonių išdavystes. Bet mes pirmą kartą tai patyrėme savo kailiu. Tai mūsų valstybės išdavystė ir čia yra esminis skirtumas.

Jeigu akimirką nekreipsime dėmesio į aukas ir tuos neapsakomus skaudulius, ši istorija suteikė vieną neįkainojamą pamoką: atskleidė valstybės prigimtį, tikrąjį veidą. Krito nepriklausomos Lietuvos valstybės iliuzija, Respublikos iliuzija. Ir tai, kad dabar ir dar ilgą laiką ateityje Prezidentės, Premjero, Seimo pirmininko, partijų lyderių, teisėjų, policijos, prokurorų bendruomenių lyderių bus sakomos iškilmingos kalbos apie Lietuvos valstybę, atsakomybę ir pareigą valstybingumui, pasididžiavimo valstybei didingumą, teisinę valstybę – kiekvienu šiuo iškilmingu momentu bus kartojamas tas baisus valstybės prigimties melas. Jo esmė yra sykiu ir paprasta, ir siaubinga: jūs, piliečiai, jūs, eiliniai žmonės, čia nepageidaujami, jūs esate niekas, mums jūsų reikia tik tam, kad suteptumėte (per rinkimus, išlaikydami dėmesį mums viešoje erdvėje) valstybės ratus, o mes užimtumėme valstybės centro vietą. O kad jūs tai darytumėte, kad sklandžiai veiktų valstybės aparatas, jums reikia tikėti, kad jūs esate piliečiai, turite teises, kad jūs esate valstybė, kad dėl jūsų mes egzistuojame, kad dėl jūsų egzistuoja valstybė.

Mums vis dar reikia atsakyti į klausimą, kodėl didžioji visuomenės dalis neišėjo į gatves arba leidosi totaliai sumanipuliuojama. Abiem atvejais tolesniam pilietinės visuomenės vystymuisi tai yra peilis: mes pavirtome mase, su kuria bus daroma beveik kas norima. Kartą sulaužius stuburą, per tą vietą jis links ir kitais atvejais. Neilgai užtruko: jau matome juvenalinės justicijos stūmimą, gėjų propagandą, skalūnų dujų politinį procesą. Tai dar vienas požymis, kad su pedofilijos istorija ir mergaitės paėmimu buvo peržengta riba. Valstybės vairininkams atsilaisvino žemė – piliečiai negina savo erdvių – ir jie pasijuto galį važiuoti kur nori. Per gėjų paradą matėme tokį patį nesuvokiamą politikų nuolankumą ir policijos uolumą kaip ir per mergaitės paėmimą. Nėra jokių abejonių, kad reikia laukti tęsinių, kai piliečių stuburas bus lankstomas vėl ir vėl.

Tokioje totalių manipuliacijų epochoje ar tik nesiformuoja naujos rūšies valdymas ir nauja politikos samprata? Kokios politinės pasekmės gali būti, kai išplaunami tikrieji Respublikos idealai ir realios piliečių galios, o vietoj to įtvirtinami atskirų grupių interesai, ir dar tos pačios demokratijos ir Respublikos vardu? Jeigu teisinės valstybės vardu yra nužudomas teisingumas? Jei žmonių poreikis skaidrumui ir teisingumui pavadinamas linčo teismu ir ant jų yra užsiundomas 240 specnazo būrys? Kai įtvirtinama nuostata „buvo, bet nebuvo“, „nešė, bet nenešė“, „prievarta, bet ne prievarta“. Turbūt ateina puikūs laikai klestėti galiai. Antonio Gramscis buvo visiškai teisus, tik nei jis, nei kiti neomarksistai negalėjo numatyti hegemonijos masto. Kiek toli gali eiti galia įskiepydama piliečiams atitinkamas vertybes, formuodama jų poreikius, perrašydama demokratinių principų turinį, t. y. perkurdama piliečius ir juos neutralizuodama pagal savo taisykles?

Postpedofiliniame etape matome tikrąją priežastį ir atsakymą, kodėl lietuvių visuomenė, tegul ir grauždama nagus, vis dėlto liko namuose ir neišėjo į gatves protestuoti prieš akivaizdžias manipuliacijas. Įprastam valstybės gyvenimo ritmui ir institucijų veiklai, rinkai ir verslui, didelėms ir mažoms įmonėms, žmonių darbo vietoms, pajamų gavimui ir šeimų išlaikymui, asmeniniams gyvenimo projektams ir realizavimui tiesiog visiškai nenaudingas socialinis maištas, pilietinis nepaklusnumas, vieša kova už tiesą, skaidrumą. Tai trukdo daryti pinigus, trukdo normaliam gyvenimui.

Būtent todėl mes čia gauname antrą pamoką. Valstybės kaukė nukrito ir vėl buvo uždėta. „Normalus“ gyvenimo ritmas, paslepiantis ir užglaistantis bet kokias, net ir didžiausias valstybės vardu vykdomas aferas, yra tikroji valstybės kaukė. Ir ji tiek tikra, kad daugelis iš mūsų mano ją esant realybe.

Valstybę reikia suvokti kaip šio inertiško judėjimo erdvę, savotiškus to judėjimo „namus“–rėmus. Valstybės nevaldo jokia grupelė žmonių, elitams toks rinkų, institucijų, interesų, žmonių masių judėjimas yra per didelis, kad jį būtų galima valdyti vienu mygtuku. Elitai laviruoja. Pavyksta prastumti tik tam tikrus projektus. O jeigu nešvarūs interesai itin jautrūs ir slapti (kaip, pavyzdžiui, pedofilija, vaikų prekyba), tuomet spaudžiami konkretūs aukšti pareigūnai, o per juos – institucija (pavyzdžiui, policija ar prokuratūros) jau toliau veikia hierarchiniu inerciniu principu. Eilinis pareigūnas gali nepritarti savo viršininkų politikai, bet jis tiesiog dirbs savo darbą (tam sambo čempionui vyriškoje kompanijoje turbūt asmeniškai yra gėda, bet jis priverstas vaidinti nukentėjusįjį nuo N. Venckienės).

Dabar į klausimą „ką daryti?“, regis, yra nesudėtinga atsakyti. Piliečiai turi ginti savo erdves. Turbūt nėra kito būdo gyventi valstybėje kaip tiktai laiku atpažinti ir veikti tuomet, kai valstybė gudriai naudosis tomis dviem savo kaukėmis: demokratine ir prievartos. Valstybė neturi veido kaip žmogus, todėl ji turi tik kaukes.

Kalba redaguota ekspertai.eu

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
94. Zenonas Jurgelevičius
(2013-08-27 20:45:51)
(78.62.57.50) Parašė:

Re: "99" Panaši situacija (ponai ir vergai) žmonijos istorijoje buvo ne kartą. Tik šį kartą ponai įdomesni - kilę iš nieko (prisiminkite internacionalą: "kas buvo niekas taps viskuo"). Todėl ten kur valdo tokie "ponai" - dirbantieji bus nustekenti visiškai.



93. Algiui
(2013-08-27 09:36:29)
(62.212.207.30) Parašė:

Nepasikeis karta,nes jau dabar palaipsniui valstybės vyrus pakeičia vaikai ir anūkai. Nežinau, kaip reikia vadinti valstybę,kur postai paveldimi? Juk Lietuvoje monarchija buvo daug šimtmečių atgal? Todėl niekas niekada nepasikeis. Juk TSRS Kūrį,pakeitė kitas Kūris, tą pakeis dar kitas. Paleckių dinastija irgi šmėžuoja...



92. Jo. 69 nr (velnio skaičius).
(2013-08-26 19:48:52)
(213.164.112.135) Parašė:

Negadink,brangusis, savo sveikatytės tokiems komentavimams. Mūsų valdžia, kad ir kokia bloga, ji vis viena labai gera, mat dar paliko lrytą bei delfį tokiems ir panašiems. Tad varyk ten ir lipk ant bačkos.



91. Zenonas Jurgelevičius
(2013-08-26 14:44:34)
(78.62.57.50) Parašė:

Kitas požiūris į posovietinėje Lietuvoje esančias negeroves: Galiojanti LR Konstitucija, 4 straipsnis: Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. Pirmiausiai: "... vykdo tiesiogiai". Labai įdomu, kaip ši fundamentali Konstitucinė teisinė nuostata realizuojama praktiškai? Juk jeigu įstatymas (ar kitas teisės aktas) suteikia piliečiui teises - tai jis suteikia ir galimybes tas teises realizuoti... To žmogaus teisių praktinio realizavimo nėra tik ten - kur valdo totalitariniai režimai. O mūsų draugai iš JAV ir ES jau senai oficialiai teigia, kad Lietuvos valstybė yra teisinė bei demokratinė...



90. Algis
(2013-08-26 11:33:59)
(195.14.189.178) Parašė:

O kuo ta nepriklausoma Lietuva skiriasi nuo Lietuvos Tarybų Sąjungos sudėtyje. Ogi niekuo. Aš tai išgyvenau Tarybų Sąjungos laikais, kai netikėdavai nei vienu esančių valdžioje žodžiu. Ir dabar tas pats. Na praeis kiek laiko ir karta , išaugusi nepriklausybės laikais supras tą patį, kad esančių dabar valdžioje žmonių žodžiais tikėti nagalima. Juk pasižiūrėkim kas tokie dabar yra valdžioje. Visi įšaugę ir auklėti tarybiniais laikais. Visi jie įpratę vieną sakyti, kitą daryti. Bet kurį paimkit, pradedant Prezidente, baigiant bet kuriuo žymesniu politiku. Visi jie yra melagiai, visi jie taip auklėti, kad melas viešoje erdvėje privalo būti. Tai jau jų prigimtyje. Kol nepasikeis visa karta, taip ir bus.



89. Pikasas
(2013-08-26 09:23:11)
(78.62.86.131) Parašė:

Kai pagrindinis ažiotažas, susijęs su L.Stankūnaitės, kaip asmens ir kaip LR pilietės, išnykimu, kiek atslūgo, verta pakalbėti ir apie kitus aspektus. Komentatorius "Raigerdas" (Ekspertuose) taikliai bei tikslingai atkreipė dėmesį į bandymą apeiti mergaitės, buvusios vardu Deimantė, interesus. Siūliau daugiau paaiškinti, pasišovusiam pabūti "ekspertu", A.Sadeckui. Gal šalto vandens gurkšnio nei praryti, nei išspjauti nesugeba ir visokie slušniai, sakalai, šalaševičiūtės, vinokūrai, pūrai ir panašūs aktyvistai, labai besirūpinę mergaitės iš Klonio gatvės teisėmis. Nesunku atspėti, kodėl jie šiuo atveju taip pritilę ir nebeliko jų entuziastingų kalbų... Labai įtartinai atrodo L.Lavastės "paskutinis interviu" su buvusia piliete nežinoma pavarde. Neaišku kada jis buvo sukurtas, ar jis iš viso buvo. Netgi neaišku ar buvusi L.Stankūnaitė turi galimybę jį perskaityti. Jei kažkoks pokalbis kada nors ar neseniai buvo, tai vargu ar jo esmė nebuvo žurnalistės gerokai iškraipyta. Kaip tai tradiciškai atsitinka to dienraščio puslapiuose. Jei peržvelgtumėm kitus L.Lavastės panašaus pobūdžio ten patalpintus rašinius, tai verta pripažinti, kad ji kramtė minkštesnę duoną, negu jos bendradarbiai - kolegės ir kolegos. Jos pasirinktos temos būdavo su "imbiero kvapu", gan aptakios ir daugiausiai liesdavo, atseit, atgijusią mamos meilę savo dukrai. Graži tema, jei nežinotumėm daugumos aplinkybių... Nesistebiu, kad L.Stankūnaitė buvo atribota nuo naudojimosi internetu net kelis metus. Tik kartą jai pavyko neaiškiu keliu apgauti savo prižiūrėtojus ir viešai pavirkauti. O juk būtent ši A.Ūso draugė ne kartą prasitarė šį bei tą svarbaus. Iš jos paplepėjimų sužinojome apie atvykstančius sesers Violetos "gelbėtojus", būrėjos pranašystę, dukrai duota komanda nieko nekalbėti" ir t.t. Tai Laima mums paaiškino, kad Drąsiaus kūnas buvo "kaip šuns numestas pamiškėje" prie Kauno marių. Nors ji keitė savo teiginius apie savo "draugystę" su "labai turtingu kavalieriumi", tačiau jos dukra praleistas vieta papildė raudonos piniginės įvaizdžiu ir mamos, kaip valytojos, darbu. O juk mama netgi gynė mergaitę. Ji ir tą skudurą į Ūsą paleido, ir mergaitei čiulpinukų nupirkdavo, kad gerklytės po dėdės "pažaidimų", pasibaigiančių garsiais šūksniais, neskaudėtų. Tėtis, jo paties žodžiais, buvo netgi bandomas prokuroro įtikinti, kad kartą kitą - nieko tokio... Kažin? Dabar, atseit, visą tą ir kitokią patirtį teks iš atminties išsitrinti ir pačiai mamai, jei tai, gyvenant dar šiame pasaulyje, įmanoma padaryti. Jei kas nors panorės tai "grubiai paskubinti", tai tokių kaltė bus netgi didesnė... Pasikartosiu. Kaip ten bebūtų buvę, buvusi Laima Stankūnaitė turi teisę gyventi, o jos dukros atmintis ir identitetas neturi būti niekaip paliesti. Vaikų teisės turi savo deramą vietą įvairiuose įstatymuose ir tarptautinėse, Lietuvos vardu pasirašytose konvencijose. Negi tik Neringa Venckienė ir jos bendražygiai turi teisę tai nuolat priminti? Juk tai turi gerai žinoti visos Lietuvos konstitucinės valdžios - Seimas, Prezidentas, Vyriausybė, Teismas. Visuomenė, referendumu priimdama LR Konstituciją, išsakė savo lūkesčius gyventi laisvoje, demokratinėje ir teisinėje valstybėje. Tuo viskas pasakyta...



88. manau
(2013-08-25 17:20:02)
(86.45.43.110) Parašė:

uzdegsiu zvakele uz mergaite,jei ne uz ja ,tai uz kitas nukentejusias,is Lavastes interviu supratau,,,negales lankyti mergaites kapo,, toki zodziai bet kam neissprusta



87. ateina didelė dvasinė krizė
(2013-08-25 15:08:44)
(5.135.152.208) Parašė:

lenkiu galva prieš Andriu.Labai tiksliai..turim ne tik postpedofilini perioda, bet ir posthomoseksuolistine prievartinę teisę kai neleidžiama,draudžiama įvardyti reiškinius tikrais vardais.Kuriama ir konstruojama nauja visuomene su nauja teisine sistema.Akivaizdūs dalykai įvardijami iškreipiant dalykų naturalią tvarką.Dingsta dalykiškumas.Reikia pamiršti seną Lietuvą.Kuriama dirbtinai nauja visuomenė.Ir tokia nauja tvarka tinka valstybei nes objektyvios tiesos nebėra.Melas patampa norma.Melas tampa jūsų problema - reikia keisti požiūrį jei esate tokie jautrūs kaip Gražulis.Valtybė per prievarta moko susitaikyti ir susigyventi nes nieko nepakeisi antraip tave išneš lauk ir išmes kaip seimo narį..



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras