Politinės beprotybės – aukso gysla Dočio verslui

Įsismaginant lietuviškai rinkimų „pasiutpolkei“, ekspertai.eu, neturėdami aiškios išankstinės nuomonės, ką reikėtų rinkti į prezidentus, pasidomėjo, ką šiuo svarbiu valstybei klausimu mano žmonės iš liaudies. Mes kreipėmės į sumanųjį politikos ekspertą ir pradedantį verslininką Dočį iš Alksnynų, kad pasidalintų su portalo skaitytojais savo įžvalgomis, prognozėmis ir gyvenimo planais. Dočys maloniai sutiko pabendrauti su mūsų korespondentu visais Lietuvai rūpimais klausimais. Radome jį nurodytu adresu Alksnynuose, besiilsintį ir nuskendusį giliuose apmąstymuose savo šiltoje irštvoje. Ant Dočio buveinės fanerinės sienos prikaltos 28 lentelės „Alksnynai 1“, „Alder 1“ (angl.), „Elre 1“ (vok.), „Aulne 1“ (pr.), „Ontano 1“ (it.) ir visomis kitomis ES kalbomis. Maloniai pasisveikinome ir iš pradžių paklausėme:

– Kodėl ant jūsų namo sienos, gerbiamas Dočy, prikaltos šios lentelės ir ar nebijote sankcijų dėl iškabų nevalstybinėmis kalbomis?

– Nė kiek nebijau, nes mes esame ES, o pagal ES Konstituciją visos valstybės, pasirašiusios Bendrijos sutartį, turi lygias teises, kaip ir jų kalbos, kurios negali būti diskriminuojamos lygiateisių valstybių sąjungoje. Bet koks mūsų ES keliauninkas, turistas, maldininkas ar šiaip klajūnas, atsibastęs čia, prie mano trobos, metęs žvilgsnį į šią sieną ir perskaitęs užrašą savo gimtąja kalba, iš karto supras, kad atkeliavo ir atrado teisingu adresu „Alksnynų 1“ namą, kuris yra Europos Sąjungoje, o ne Eurazijoje. Jei Vilnijos lenkai ant savo pastatų prisikaltų ne dvi, o visas 28 lenteles, jiems jokios sankcijos negrėstų, o už tokių lenkų persekiojimą grėstų Strasbūro teismo sankcijos ne lenkui, o Lietuvos valstybei. Ir patikėkit, tikrai ne per mažos.

– Kaip jums kilo šis bergždžias sumanymas?

– Sumanymas visai ne bergždžias. Tai vienas iš perspektyviausių mano verslo planų. Tų planų aš turiu daug, ir juos man dažniausiai padiktuoja politinė tikrovė, politikų blėnys bei elgesys. Štai sužinojęs, kokio dydžio skaičiuojama bauda už prisikaltą ant namo sienos lentelę nevalstybine lenkų kalba (100 Lt už parą + delspinigiai už nenukabinimą), kilo mintis atidaryti lentelių su užrašais visomis ES kalbomis gamybos liniją. Dvidešimt aštuonių lentelių komplekto kaina – 279 Lt. Akcijų metu taikoma 20 procentų nuolaida. Kiekvienas skaičiuojantis pinigus Vilnijos lenkas supras, kad, norint ant sienos prisikalti mielą širdžiai lenkišką savo gatvės užrašą, kur kas labiau apsimoka įsigyti ne vieną lentelę lenkiškai, o pirkti ir prisikalti visas 28 lenteles, su nuolaida gaunant ir varžtų komplektą iš „Varžtų pasaulio“. Atsisukusius varžtus prisukame nemokamai.

– Gana įdomu. Pasidalinkte ir kitais savo verslo sumanymais.

– Mielai. Dabar viešojoje erdvėje ypač įkyriai eskaluojamos kelios temos: Rusijos ir Estijos vykdomas informacinis karas prieš Lietuvą bei skiepai, didinantys atsparumą ir imunitetą propagandiniam užkratui. Planuoju skiepų vakcinos verslą ir su sveikatos ministru tariamės dėl privalomo Lietuvos piliečių skiepijimo nuo estiškų ir rusiškų dezinformacijos atakų. Taip pat planuoju atidaryti ir kūno bei proto higienos priemonių (muilų bei dezodorantų) liniją, idant visuomenės kūnas būtų apsaugotas nuo kenksmingų slaptos informacijos nuotekų iš Prezidentūros, VSD, LRT, BNS bei kitų informacines fekalijas nutekinančių tarnybų.

Kita ne mažiau aktuali Lietuvai – neužmirštuolių tema ir euro įsivedimo klausimas. Pačius „greičiausius“ pinigus šiandien planuoju gauti iš neužmirštuolių verslo. Prezidentės ir konservatorių propagandistai šią pabalių gėlytę prikėlė naujam gyvenimui ir sužydėjimui. Rūpinasi ir nemokama produkto reklama. Su jų siūlomu popieriniu simboliu atlape toli nevažiuosi. Jei propagandistai kalba apie gyvąją atmintį, reikalingos ir gyvos, o ne popierinės gėlės. Katastrofiškai greitai artėja dvi progos: Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji, kai gyvų neužmirštuolių paklausa viršys visus gėlių paklausos rekordus. Poreikis bus milžiniškas, o pasiūlos, kaip suprantat, nebus, nes vasarį ir kovą pakalnutės mūsų platumoje nežydi. Neužmirštuolės – puikios daugiametės gėlytės – labai tinka sodinti ir ant kapų, nes simbolizuoja, kad velionis neužmirštas. Tu gali velionį ir užmiršti, bet neužmirštuolės ant jo kapo žydės ir be tavo užakusios atminties.

Taigi, naujo verslo vedamas, išroviau iš savo šiltnamių visas tulpes, gvazdikus, chrizantemas bei kalijas ir užsėjau neužmirštuolėmis. Dabar jau želia vešli neužmirštuolių rasota. Garantuotas ir stambiausias neužmirštuolių pirkėjas – visos valstybinės institucijos: Prezidentūra, Seimas, Vyriausybė su visom ministerijom, prokuratūra, teismai, VSD bei šioms institucijoms pavaldžios biudžetinės įstaigos, partijos ir nevyriausybinės organizacijos bei pavieniai žmonės, kurie dalyvauja gyvos atminties „Neužmirštuolės“ akcijose. Kainoraštis šiandienai toks:

Didelė prezidentinė neužmirštuolių puokštė – 75 litai.

Juknevičinė rasotoji – 60 litų.

Vidutinė Landsberginė – 50 litų.

Vidutinė Graužininė, maišyta su agurkų žiedais, – 40 litų.

Kubilinė vidutinė puokštė plastikiniame kubiliuke – 35 litai.

Adomėno putnioji – 30 litų.

Miliūtės kuklioji – 30 litų.

Konjaunuolio (konservatorių jaunimo) paprastoji puokštelė – 25 litai.

Eilinio konservatoriaus ir socdemų „podchalujaus“ kvapnioji – 15 litų.

Buvusio KGB agento puokštelė „Liustracija“ – 10 litų.

Geibiosios neužmirštuolių atliekos – po 5 litus.

– Šiandien daug kalbama ir apie euro įvedimą 2015 metais. Gal turite savo nuomonę ir kokių nors nestandartinių pasiūlymų, kaip turėtume įsivesti Europos piniginį vienetą, kokios priemonės padėtų įtikinti lietuvį, kad euras mums reikalingas kaip oras?

– Yra viena šimtaprocentinė priemonė, apie kurią euroentuziastai šiandien nekalba. Tai valiutų keitimo santykis. Įsivesti reikia santykiu vienas prie vieno – vienas litas – vienas euras.

– Pasakėt ekonominę nesąmonę.

– Sekliai mąstote. Niekas mums nedraudžia įsivesti tokiu santykiu, kokį patys nustatysime. Po Naujųjų metų jokių litų į eurus nekeisime, tik atlyginimus mokėsime tokio pat dydžio, tik ne litais, o eurais.

– O kaip bus su santaupom?

– O kaip yra dabar? Visas santaupas galite išsikeisti į eurus fiksuotu santykiu, koks yra dabar. Galite savo litus investuoti, galite prisipirkti aukso, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Tai jūsų reikalas, o nuo Naujųjų metų gyvensite už europinį atlyginimą. Kainos bus tokios, kokios nusistovės rinkoje, ir kvit. Europa tik palaimins tokį sumanų mūsų sprendimą, nes iš ubagų per naktį tapsime tikrais europiečiais. Žmonės džiūgaus iš laimės. Jei taip įsivesime eurą, sugrįš didžioji dalis emigrantų, nereikės tuščiai švaistyti pinigų visokioms išeivių sugrįžimo tuščiavidurėms programoms bei reklaminei euro įvedimo kampanijai. Aš irgi sakau – būtina įsivesti, bet tik taip, kaip aš siūlau. Valdžia siūlo tik vieną popierių pakeisti kitu. Nematau motyvo, kodėl taip turėčiau daryti, kuo vienas popiergalis už kitą geresnis?

– Kvepia populizmu. Ar tik neketinate kandidatuoti šiuose prezidento rinkimuose, kad tokią miglą žmonėms į akis pučiate?

– O kaip jūs galvojate? Ne tik ketinu, bet ir būsiu. Kertu lažybų, kad ir jūs už mane balsuosite. Tiesa, gal atsisveikindamas norite nebrangiai įsigyti paauksuotą karstą? Profesorius Vytautas Landsbergis sako, kad Lietuva emigruoja, nes nori auksinių grabų. Mano brigada čia, Alksnynuose, paauksuoja. Atrodo visai kaip auksiniai. Ške... stabdau naują emigracijos bangą. Užsiimu Lietuvai naudingu darbu.