Po NSA šnipinėjimo skandalo Šveicarija susirūpino savo kompiuterių saugumu

Po to, kai buvęs JAV nacionalinės saugumo agentūros (NSA) ir Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) darbuotojas Edwardas Snowdenas paviešino dokumentus apie visuotinį sekimą, Šveicarijos vyriausybė susirūpino savo kompiuterių ir telefonijos saugumu. Septynių narių Šveicarijos federalinė taryba – šveicariškasis vyriausybės atitikmuo – vasario 5-ąją pareiškė, kad nuo šiol sutartys su IT infrastruktūros firmomis „bus pasirašomos išimtinai pagal Šveicarijos įstatymus, didžioji dauguma šių firmų yra Šveicarijos kapitalo ir veikia tik Šveicarijoje“.

Įstatyme ypač didelis dėmesys skiriamas nacionaliniam saugumui ir karo reikalams, mobiliesiems telefonams ir kompiuteriams.

2013 m. gruodį Šveicarijos federalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl užsienio šnipų veiklos šalyje.

E. Snowdenas dienraščiui „The Guardian“ yra pasakojęs, kad kaip CŽV šnipas, prisidengęs JAV diplomatu, dirbo Ženevoje (Šveicarija) 2007 m. Būtent šiame mieste jis suvokė didžiulius amerikiečių žvalgybos aparato užmojus ir pirmąsyk suabejojo JAV šnipų darbo „teisingumu“.

E. Snowdenas pasakojo, kad CŽV agentai, rinkdami slaptą finansinę informaciją, dažnai nugirdydavo šveicarų bankininkus ir pagrasindavo juos girtus vairuoti. Į paspęstus spąstus girtus diplomatus pakliuvusius šveicarų bankininkus CŽV žadėdavo „išgelbėti“. Be abejo, už atlygį – bendradarbiavimą teikiant slaptą informaciją.

„Tai, ką pamačiau Ženevoje, sugriovė mano iliuzijas dėl JAV vyriausybės funkcijų ir įtakos pasaulyje. Supratau, kad esu dalis kažko, kas daro daugiau blogio nei gėrio“, – sakė E. Snowdenas.