2017 m. birželio 27 d.


Po euro įvedimo Estijoje – kova už demokratiją (II)

19
Paskelbta: 2014-09-06 09:00 Autorius: Saulius Lapėnas

Pratęskime faktų paskelbtų visuomeninėje Estijos radijo ir televizijos korporacijoje (www.err.ee) [1] nagrinėjimą, pradėtą publikacijoje „Po euro įvedimo Estijoje – valstybės skola padvigubėjo (I)“.

Šiandien mes turime unikalią galimybę, beveik fantastinę, pasižiūrėti į ateitį, ir sužinoti kaip gyvenasi šalyje, kurioje prieštaraujant sveikai nuovokai, prieš du metus nacionalinė valiuta buvo pakeista į eurą. Dėka internete saugomų publikacijų, galime palyginti politikų deklaruotus teiginius apie euro įvedimo naudą su po to įvykusiais faktais.

Taigi, pradedant 2012 metais, visos naujai į euro zoną patekusios šalys, „savanoriškai – priverstinai“ turės atsisakyti biudžeto parlamentinės kontrolės Europos stabilizavimo mechanizmo (ESM) fondo naudai. Tai įvyksta po to, kai Parlamentas ratifikuoja sutartį, kurioje numatomas šalies dalyvavimas šiame fonde, nors ESM fondas netgi nėra oficiali ES institucija! Euro zonos portale ESM fondas pristatomas kaip partneris (kartu su Tarptautiniu valiutos fondu). [2]

Iš esmės tai reiškia, kad neduok dieve, jei euro zona ar pati Europos Sąjunga kada nors nustos egzistuoti, tai visi Lietuvos (kaip ir bet kurios kitos euro zonos šalies) prisiimti finansiniai įsipareigojimai (įsiskolinimai tik už teisę Lietuvoje naudoti eurą) šiam ESM fondui (kaip ir Tarptautiniam valiutos fondui) išliks iki Lietuvos valstybės egzistavimo pabaigos.

Pagrindinis Lietuvos įsipareigojimas sutarties tekste formuluojamas paprastai ir nedviprasmiškai: „ESM narė, neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigoja apmokėti bet kokio dydžio įmoką, nurodytą fondo vykdančio direktoriaus, vadovaujantis šiuo straipsniu, toks pareikalavimas turi būti apmokėtas per septynias dienas nuo tokio pareikalavimo dienos“ („ESM sutartis.“ Devintas straipsnis – Kapitalo įmokos. 24 psl.) [3] Jei atsižvelgsime į tai, kad šio ESM fondo dydis, pagal 10 str. nėra ribojamas, neišvengiamai kyla klausimas, kas atsitiks, kai Lietuva kažkuriuo metu nesugebės per septynias dienas surasti reikalaujamų lėšų?

„Dešimtas straipsnis. Įstatinio kapitalo pakeitimas. 1. Didžiausią kreditavimo apimtį ir ESM įstatinio kapitalo pakankamumą, Valdytojų Taryba turi peržiūrėti reguliariai ir bent kartą per penkerius metus. Ji gali nuspręsti pakeisti įstatinį akcinį kapitalą ir pataisyti 8 straipsnį ir antrąjį priedą.» („ESM sutartis.“ – 24 psl.) [4]

Tokio svarbaus dokumento šalies likimui pasirašymas negali likti be visuomenės dėmesio, tuo labiau kad šios sutarties eilė punktų, kaip prieštaraujantys ne tik Konstitucijai bet ir demokratijos principams, buvo atmesti Vokietijos Konstituciniame teisme. Vokietijos Konstitucinis teismas apribojo šios sutarties veikimą savo šalies teritorijoje.

Atitikimą šalies Konstitucijai nagrinėjo ir Estijos teismas, ir tik vieno balso persvara Estija nepasinaudojo galimybe apriboti šios sutarties su ESM fondu veikimą savo šalyje. Nors visa tai vyko protestuojant politikams, ekonomistams ir Estijos pilietinei visuomenei, kurie šią sutartį (su ESM fondu) lygino su 1940 metų okupacija. [1]

Kad jie ne be reikalo nerimavo, tampa aišku susipažinus su sutarties tekstu. Bet tai padaryti nėra lengva. Yra tekstai tik tų šalių kalbomis, kurios pasirašė šias sutartis su ESM fondu, tačiau oficialaus teksto lietuvių kalboje, kurį turėtų perskaityti mūsų Seimo nariai (kurie privalės ne tik išnagrinėti kiekvieną straipsnį, bet ir balsuoti, ratifikuoti šią sutartį) ir visuomenės veikėjai nepavyko surasti.

Ar protinga prisiimti įsiskolinimus nepriklausomai tarptautinei finansinei institucijai iš kurios neįmanoma pasitraukti (nes toks mechanizmas nenumatytas) ir negalima bus užprotestuoti jokiame teisme (nes tai uždrausta sutarties tekste: „neatšaukiamai ir besąlygiškai“)?

Tiems kam iš tiesų rūpi Lietuvos ateitis, tokios sutarties pasirašymas tolygus stojimo sutarčiai į ES, negali mus palikti abejingais. O gal gali?

Prieš save turime trijų šalių patirtį:

  • Vokietijos, pasirūpinusios saugikliais ir ne tik apribojusios savo dalyvavimą šiame projekte (nustačiusios maksimalią sumą), bet ir pareikalavusios, kad šalies parlamentarai gautų išsamią informaciją apie fondo veiklą; [5]

  • Estijos, kurioje bent kai kas bandė gilintis į sutarties sąlygas ir bandė ginti piliečių demokratines teises atstovaujančius parlamentarus valdyti šalies biudžetą;

  • Latvijos, kurioje šios sutarties pasirašymas įvyko tyliai ir nepastebimai praėjus mėnesiui, po euro įvedimo (2014 sausio 30 d.). [6]

Kokį kelią pasirinks Lietuva?

Tačiau prieš pradėdami nagrinėti sutarties tekstą, žvilgterkim, kas vyko Estijoje po sutarties su ESM fondu pasirašymo.

Įvykdysim penkmetį per du metus?

Girdami mitais tapusius, skubaus euro įvedimo privalumus, mūsų eurooptimistai linkę sumenkinti įmokų į ESM fondą reikšmę mūsų ekonomikai ir finansų stabilumui. Dažnai skamba raminanti formuluotė, kad įmokos nedidelės ir išdėstytos per 5 metus. Štai kaip tai pateikiama Lietuvos banko „EURO ĮVEDIMO LIETUVOJE 2015 m. KIEKYBINIO POVEIKIO ŠALIES EKONOMIKAI VERTINIMAS“ publikacijoje. (33-34 psl.) [7]:

Lietuva turėtų įmokėti į ESM apmokėtąjį kapitalą apie 300 mln. eurų (1 mlrd. Lt). Lietuva finansinę įmoką turėtų pervesti per 5 m. (maždaug po 200 mln. Lt 2015–2019 m.). [...] Tai sudarytų apie 0,1 proc. prognozuojamo BVP 2015–2019 m. Lietuva taip pat įsipareigotų papildyti ESM kapitalą daugiausia dar 2,5 mlrd. eurų (8,5 mlrd. Lt) pagal pareikalavimą.“

Panašiais teiginiais buvo raminama protestuojanti Estijos visuomenė, kai 2012 metais po euro įvedimo buvo raginama ratifikuoti sutartį su ESM fondu, apie kurį nieko nėra parašyta 2004 metų stojimo į ES sutartyje. Šioje sutartyje, kuri buvo patvirtinta tautos referendumu, įsipareigojimas įvesti eurą nebuvo siejamas su jokiais stabilizavimo fondais. Jų tada net ir nebuvo. Jei jau keičiamos žaidimo taisyklės, tai reikėtų sužinoti ir piliečių nuomonę – nes valstybės biudžetas, tai mokesčių mokėtojų sunešti pinigai, kurių dėka išlaikoma ir stiprinama valstybė (apie tai valdžia, gavusi tautos įgaliojimus dažnai pamiršta).

Tokio referendumo Estijoje reikalavo ir parlamentarai ir konstitucinio teismo nariai. Oponentų argumentai buvo labai paprasti – laiko svarstymams nėra. Štai būdingos tezės iš to meto publikacijų: - „Estijos finansų ministras Jurgenas Ligi (Jürgen Ligi) įkalbinėjo parlamentarus neatidėlioti ESM fondo įstatymo priėmimo; Premjerministras Andrus Ansip: iš pradžių ratifikuokime ESM, o po to pakalbėsim apie detales.“[8]; „Parlamentas privalo priimti sprendimą apie ESM per 48 valandas“ [9].

Tokio skubotumo su ESM fondo ratifikavimu pasekmė geriausiai matoma, kai 2014 metais (dar nepraėjus dviem metams po sutarties dėl ESM fondo pasirašymo), estiškoje žiniasklaidoje pasirodė interviu su finansų ministru „Estija sumokės paskutinį įnašą į ESM stabilumo fondą balandžio mėnesį“: „Estija privalo įnešti į ESM beveik 149 mln. eurų, iš kurių 4/5 jau įnešta, o likusią dalį sumokės balandį.“ [10]

Atkreipkime dėmesį, „penkmetis“ įgyvendintas per du metus. Ir tai faktas. Tai ar Lietuva bus išimtis? Tuo labiau, kai girdime eurokomisarų ir Tarptautinio valiutos fondo atstovų pareiškimus, kad parama Ukrainai pareikalaus gerokai daugiau nei buvo skiriama Graikijai ir todėl Europos piliečiams būtina būti solidariems. [11]

Pagalba Graikijai – investicija?

Šią tezę Lietuvoje, svarstant apie pagalbą per ESM fondą „badaujantiems“ Graikijoje ir Kipre dažnai teko girdėti. Tačiau ar tai tiesa? Žiūrėkim į faktus.

2012.08.30. – „Sester: ESM – tai investicija, o atlyginimai mokytojams – tai išlaidos“. – Taip Estijos Parlamento finansų komisijos pirmininkas Svenas Sesteris (Sven Sester) atsakė į Centro partijos nario Kalevo Kalo (Kalev Kallo) klausimą: „Kodėl ratifikavus ESM, valstybė pasirengusi jau šiais metais sumokėti dvi įmokas bendroje sumoje į fondą 60 mln.eurų, o kai kalbame apie algų padidinimą mokytojams, tai pinigų nėra? Ar tai reiškia, kad savo šalies ekonomikai jokiu būdu nepadėsime, o Europai atiduosim paskutinius pinigus?“ [12]

Verta pažymėti, kad šis dialogas vyko Parlamente, už kurio sienų vyko masinės protesto akcijos, reikalaujant didesnio atlygio mokytojams ir pats didžiausias per visą Estijos istoriją medikų streikas. [13] O kas buvo teisus šiame politikų ginče, galime spręsti po metų pasirodžiusioje publikacijoje:

2013.04.17. – Estija sugrąžins pinigus uždirbtus iš graikiškų obligacijų. „Finansų ministras Jurgenas Ligi, kalbėdamas Parlamente paaiškino, kad Estijos bankas nupirkdamas prasiskolinusių šalių obligacijas uždirbo pelną. „Tam kad pirmiausiai, sumažintume Graikijos skolas, o antra, nelobtume iš bėdoje atsidūrusių valstybių, siūloma šiuos pinigus atiduoti atgal Graikijai“. ...kalba eina apie 5 mln. eurų.

Šis įvykis sukėlė rimtą konfliktą tarp finansų ministro ir Estijos banko, kurių atstovai norėjo panaudoti šias uždirbtas lėšas kovai su krizės pasekmėmis pačioje Estijoje ir įtarė prie tokio sprendimo prisidėjus patį ministrą, kuris daugiau jaudinosi ne dėl gimtosios Estijos, o dėl Graikijos: „Estijos finansų ministras įrodinėja, kad toks sprendimas buvo priimtas ES Centrinio banko, tačiau Estijos bankas įsitikinęs, kad šį sprendimą priėmė (neformali – S.L.) Euro grupė – euro zonos finansų ministrų taryba“. [14] Tačiau kodėl atsiranda tokie įtarimai ir ką tai reiškia?

Nežinant sutarties su ESM fondu teksto, sunku suprasti ir pagreitintą įmokų sumokėjimą, ir sąžiningai uždirbto pelno iš obligacijų atsisakymą ir Estijos parlamento vicepirmininko Jurio Rataso (Jüri Ratas) pareiškimą, kad „Vyriausybė prisijungdama prie ESM fondo pasmerkia Estija skolų vergovei“. [15]

Ir tuo labiau sunku suprasti nuoseklaus sutarties su ESM fondu oponento – Estijos konstitucijos gynėjo, Teisės kanclerio, kuris skiriamas paties Estijos Prezidento, Indreko Tederio (Indrek Teder) paprastą pagrindinę mintį: „teikiant pagalbą euro zonai, negalima peržengti per tautą ir konstituciją“ [16]

Kas nepatiko sutartyje su ESM fondu visiems šiems garbiems žmonėms ir Vokietijos Konstituciniam teismui panagrinėsime sekančiame straipsnyje.

Šaltiniai:

[1] - Čia ir toliau tekste (kur nenurodomi kiti šaltiniai) informacija paimta iš Visuomeninė Estijos radijo ir televizijos korporacijos portalo – www.err.ee

[2] - eurozone.europa.eu/euro-area/institutions-and-partners/

[3] - „ESM Members hereby irrevocably and unconditionally undertake to pay on demand any capital call made on them by the Managing Director pursuant to this paragraph, such demand to be paid within seven days of receipt.” (“ESM Treaty - consolidated version following the accession of Latvia to the ESM” -  Chapter 3 – CAPITAL, ARTICLE 9 - Capital calls, 24 psl.)
www.esm.europa.eu/about/legal-documents/
www.esm.europa.eu/pdf

[4] - „Article 10. Changes in authorised capital stock.
1. The Board of Governors shall review regularly and at least every five years the maximum lending volume and the adequacy of the authorised capital stock of the ESM. It may decide to change the authorised capital stock and amend Article 8 and Annex II accordingly” („ESM Treaty - consolidated version following the accession of Latvia to the ESM” - Article 10 - Changes in authorised capital stock, 24 psl.) www.esm.europa.eu/about/legal-documents/
hwww.esm.europa.eu/pdf

[5] - LT - lrytas.lt  - 2012-09-12 - Vokietijos konstitucinis teismas palaimino euro gelbėjimą: „Vokietijoje trečiadienį buvo sprendžiamas euro likimas – šalies konstitucinis teismas turėjo atsakyti, ar Vokietija privalo savo piliečių sąskaita ir toliau gelbėti bendrą Europos valiutą, remdama finansiškai nepajėgias eurozonos nares. Viso pasaulio finansininkai užgniaužę kvapą laukė žinių iš Vokietijos Karlsrūhės miesto, kur posėdžiavo aštuoni Vokietijos konstitucinio teismo antrojo senato teisėjai.
Analitikai nesitikėjo, kad trys moterys ir penki vyrai visiškai sustabdys ir paskelbs nekonstituciniu Europos stabilumo mechanizmą (ESM) ir nebeleis nuolat finansuoti euro gelbėjimo fondų. Tačiau teismas galėjo apibrėžti sąlygas, kuriomis tai galės būti daroma, rašo Spiegel.de. Tai ir buvo padaryta.
10 val. 15 min. Vokietijos laiku (11 val. 15 min. Lietuvos laiku) pirmininkaujantis teisėjas paskelbė verdiktą – Karlsrūhė uždega žalią šviesą ESM euro gelbėjimo mechanizmui. Bet su tam tikromis išlygomis. Vokietijos prezidentas galės pasirašyti įstatymą dėl Europos stabilumo mechanizmo tik tuomet, jeigu tarptautinės teisės normomis bus užtikrinta, jog Vokietijos atsakomybės riba yra 190 mlrd. eurų, ir ji gali būti pakeista tik su Bundestago sutikimu.“
- LT - ELTA ir lrytas.lt inf.  Vokietija ėmėsi paskutinio žingsnio ratifikuoti Europos stabilumo mechanizmą - 2012-09-26 -  „Teismas nusprendė, kad Vokietijos įsipareigojimai ESM be Vokietijos atstovų fonde sutikimo negali viršyti 190 mlrd. eurų. Teismas taip pat nurodė, kad dėl visų pokyčių ESM ar Vokietijos įsipareigojimuose būtina informuoti abejus Vokietijos parlamento rūmus.“
- EN - Federal Constitutional Court - Press release no. 67/2012 of 12 September 2012
www.bundesverfassungsgericht.de/en/press/bvg12-067en.html
- EN - Federal Constitutional Court - Press release no. 23/2014 of 18 March 2014
www.bundesverfassungsgericht.de/en/press/bvg14-023en.html
- EN - Deutsche Welle - 18.03.2014 - Germany's top court upholds legality of ESM rescue fund - dw.de/p/1BRLZ
- EN - Deutsche Welle - 18.03.2014 - High court upholds eurozone bailout scheme - dw.de/p/1BRG5

- DE - Bundesverfassungsgericht - Pressemitteilung Nr. 67/2012 vom 12. September 2012
www.bundesverfassungsgericht.de/en/press/bvg12-067.html  
- DE - Bundesverfassungsgericht - Pressemitteilung Nr. 23/2014 vom 18. März 2014 www.bundesverfassungsgericht.de/en/press/bvg14-023.html

[6] - www.saeima.lv/en/news/saeima-news/

[7] - Lietuvos bankas, 2013 - www.lb.lt/kiekybinis_euro_tyrimas (33-34 psl.)

[8] - 2012.08.14: majandus24.postimees.ee/939704/

[9] - 2012.08.28: uudised.err.ee/v/eesti/

[10]  - 2014.01.21 - uudised.err.ee  - „Eesti teeb viimase ESM-i sissemakse aprillis” uudised.err.ee/v/majandus/

[11] - AFP –29 Jul 2014 - „IMF's Lagarde says Ukraine may need more aid“ -  www.afp.com/en/node/ ; AFP – Jun 16, 2014 „Greece aid 'peanuts' compared to what Ukraine needs: Oettinger“ au.finance.yahoo.com/news/greece-aid; Deutsche Welle – 2014.06.17 - http://dw.de/p/1CJW9

[12] - „Sester: ESM –  tai investicija, o atlyginimai mokytojams – tai išlaidos“ uudised.err.ee/v/eesti/

[13] - www.baltictimes.com/news/; MPs Suggest Referendum for ESM
news.err.ee/v/politics/; ESM Opponents Protest, Demand Public Referendum news.err.ee/v/politics/25; rus.err.ee/v/экономика/

[14] - 2013.05.08 - Minister of Finance Jürgen Ligi desired Bank of Estonia to also cover amount payable to Greece - Size of profit distribution breeds ill will between Ministry of Finance and Bank of Estonia.: „Another storm is brewing around how the refund of Greek bonds profits was decided. Mr Ligi believes this was decided by the European Central Bank (ECB); Bank of Estonia is convinced that the decision was taken by the Eurogroup – the council of eurozone ministers of finance. Usually, the ECB president Mario Draghi attends the Eurogroup meeting, wherefore these kinds of decisions cannot indeed be made without his approval.” news.postimees.ee/1228264/; - Nestor: valitsus võiks Eesti Pangaga Kreeka raha osas kokkuleppele jõuda - www.delfi.ee/news/paevauudised/; rus.delfi.ee/daily/business/milliony

[15] - Jüri Ratas www.delfi.ee/news/paevauudised/; rus.err.ee/v/topnews/

[16] – Indrek Teder: uudised.err.ee/v/arvamus/http://rus.err.ee/v/эстония/

•••••••

„Po euro įvedimo Estijoje – valstybės skola padvigubėjo (I)“

 
Komentarai

 
19. to 18
(2014-09-13 07:00:37)
(78.58.135.122) Parašė:

Strasbūre sėdi Egidijus Kūris, naivuoli :)



18. to > 17.
(2014-09-12 23:39:55)
(84.46.241.43) Parašė:

Yra kažkoks Strasburgo teismas ir jis dažnai suveikia.



17. > 16 Broniui
(2014-09-12 21:04:55)
(109.154.34.55) Parašė:

tai, kad teismus pas mus yra pilnai apėmęs polikarpinis grybelis, o prokurorai ir visa teisėsauga šoka pagal Daukanto aikštės dūdelę, teisingumas Lietuvoje vykdomas Grybauskaitės kabinete, todėl tokie aferistai ir vagys kaip Vasiliauskas, Kubilius ir Šimonytė vaikšto atsipūtę.



16. bronius>15. Marta
(2014-09-11 01:12:45)
(86.38.181.75) Parašė:

Paduokit nusikaltėlę į teismą, jei esat PILIETĖ. Jei ne, tai nustokit myžčiot kartu su savo "mąstančiais" bendraminčiais..



15. Marta
(2014-09-08 13:18:56)
(86.169.239.126) Parašė:

Grybauskaite specialiai sunaikino Snora, padare tycini bankrota ir Lietuvai didelius nuostolius.Ar ji nepakaltinama?



14. O korupcija klesti, ar ne ,Grybauskaite??
(2014-09-08 01:02:09)
(86.171.252.82) Parašė:

Buvusios Seimo pirmininkės konservatores I.Degutienes sūnaus G.Degucio neteisetai atlikta pinigine uzskaita banko Snoras saskaitose, per kuria jis kartu su banko bankroto administratoriaus N.Cooperio pagalba pavoge is Snoro kreditoriu 645 tūkst .litu, buvo padaryta 2012 m. sausio men.pradzioje. Del tu neteisėtu piniginiu pervedimu , kuriuos atliko N.Cooperis tik 2013m.pradzioje buvo kreiptasi i teisminės ekspertizės biurą , taciau vel tik 2013 m.rugpjutyje buvo gautas atsakymas, kad N.Cooperio atliktos finansines operacijos (uzskaitos) yra nusikalstamos (tai bent teisesaugos darbo tempai?!). Visiškai neaisku, ka veikė dar metus laiko- nuo 2013m. rugpjūčio mėn prokurorai ir STT – kad net negalėjo, nesugebejo ar nenorėjo apklausti N.Cooperio?!! Va cia tai prokuroru ir STT “specialistu” darbo tempai! Kas juos kontroliuoja?! Ar Ponia is Daukantynes nedavė komandos veikti?! Korupcija aukščiausiame lygyje!



13. LEONAS
(2014-09-07 13:11:27)
(89.117.244.36) Parašė:

Taigi ko tylime?Klausia ir atsako komentuojantis straipsnį.Tačiau kodėl tyli nevyriausybinės ir visuomeninės organizacijos su savo vadovais ,kurie visais būdais stengiasi "pasisėdėti" televizijų laidose ir pademonstruoti savo politinį išprusimą?Panka,Kuoly,Matulevičiau,Vasiliauskai ir visi kiti,galų gale buvę prezidentai negi ir jums trūksta informacijos apie pražūtingą euro ekspansiją,kuri naudinga tik nužmogėjusiems egoistams ir savanaudžiams Lietuvoje?Organizuokit,skelbkit referendumą,kaip ragina vienas komentatorių,bandykit,nes valdžioje,didžiausiam apgailestavimui, Lietuvos visuomenės abejingumo ir nesusigaudymo rezultatas.Suprasdamas,jog reikalingo lėšos,nesvyruodamas prisidėsiu savo atsparia pensija,kuri atlaikė, nesumažėjusi (650Lt.)visus krizės sunkumus.Taigi pirmyn senjorai.



12. skaitytoja
(2014-09-07 12:19:05)
(84.240.21.11) Parašė:

Kodel tylime? Todel, kad patys Lietuvos balsuotojai (isrinke sia valdzia) yra nesamoningi valdziazmogiu rinkejai!



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras
 



Naujausi
Pragyvenus ketvirtį amžiaus laisvėje, bandoma įtikinti, kad laisvė išplovė visiems ir brandą, ir sąmoningumą, ir protą
50 Ne tik idiotai – tiesiog absoliučiai neįgalūs, kuriems reikia šuns vedlio ir socialinio darbuotojo.
Valdžios rūpestis Gedimino kalnu – tai pagarbos mūsų protėviams ženklas
13 Pinigų Gedimino kalno gelbėjimui niekada nepristigs – jų bus tiek, kiek reikės

Naujausi komentarai
A.Andrius
IP 88.222.106.102 | 16:54:00 Stasiui Delfis jau galutinai praplovė smegenis....