2020 m. balandžio 6 d.

 

Pirmoji „Keliaujančių architektūros dirbtuvių“ stotelė – Žadeikoniai

Paskelbta: 2013-07-03 10:47 Autorius: Margarita Kaučikaitė

Joninių vakarą  žaliasis Keliaujančių architektūros dirbtuvių” autobusiukas įveikė pirmąją ir ilgiausią savo kelionę iš Vilniaus į Lietuvos pasienyje, Pasvalio rajone, esantį Žadeikonių kaimą. Link Žadeikonių nuorodų nedaug, sukome Saločių kryptimi, kur mus pasitiko žvyruotas kelias ir platūs laukai. Pasiekėme Žadeikonių bendruomenės namus, kur mūsų laukė dešimtys švytinčių, smalsių, kiek nedrąsių vaikų akių ir bibliotekininkė Valerija Šteimantienė. 

„Keliaujančių architektūros dirbtuvių” tikslas - skatinti vaikus ir jaunimą būti aktyviais savo aplinkos kūrėjais. Suprasdami, kad kiekvieno projekto miestelio aplinka individuali, asmeniška ir išskirtinė, į pirmąsias dirbtuves leidomės be išankstinio nusiteikimo, tikėdamiesi idėjas ir įkvėpimą atrasti kartu su vaikais. Tačiau per keturias dienas nuveiktų darbų ir sukurtų projektų skaičius viršijo visus mūsų lūkesčius ir įrodė, kiek daug galima nuveikti turint bendrą tikslą, dirbant kartu ir padedant vienas kitam.

Pirmąjį dirbtuvių vakarą su vaikais susipažinome, kartu pastatėme projekto palapinę ir, ilgai nelaukę, leidomės į ekskursiją po Žadeikonius ir apylinkes. Norėjome vaikus iš karto įtraukti į dirbtuvių procesą, pasitikėti jais ir jų nuomone bei bendra veikla sukurti gerą atmosferą. Vaikai mums parodė kaimelio gatves, namus, senąsias ir esamas kapinaites su senu ąžuolu, apžiūrėjome smegduobę, išskirtinio grožio senosios pradinės mokyklos pastatą (šiuo metu pastatas apleistas), užsukome į parduotuvę. Ekskursija tapo puikia proga prakalbinti vieniems kitus, sužinoti apie vaikų ir savanorių gyvenimus. Vakare susipažinome ir su kaimelio jaunimu, iš kurių dalis vėliau prisijungė prie dirbtuvių.

Kalbant su vaikais apie jų norus, lūkesčius ir kasdienybę, nekilo abejonių, kad projekto ašimi turėtų tapti bendruomenės namų kiemas – tai kaimelio kultūros židinys ir laisvalaikio praleidimo vieta. „Keliaujančių architektūros dirbtuvių” tikslas – sukurti estetišką, išliekamąją vertę turintį projektą, kuris skatintų miestelio gyventojus bendrauti. Aptarę keletą idėjų visų pirma nusprendėme kiemelyje sukurti vietą bendruomenės susitikimams, tačiau vėliau, įkvėpti vieni kitų, natūraliai projektą išplėtėme iki viso kiemelio sutvarkymo ir nuveikėme tikrai daug! 

Dirbtuves pradėjome nuo lengvesnių kūrybiškų darbų – metalinių sūpynių ir vaivorykštės perdažymo su mažaisiais vaikais bei sudėtingesnių darbų planavimo su vyresnėliais. Bendravimo vietos projektui pasirinkome kieme esantį kalnelį - užkastą ir apželdintą šulinį, uždengtą betoniniu dangčiu. Ant betoninio dangčio paviršiaus sukūrėme nuostabią mozaiką iš panaudotų spalvotų keraminių plytelių ir cemento (vaikų, jų tėvelių ir savanorių dėka mozaiką sudėliojome per vieną dieną), medžio suoliuką bei besisukantį stalą iš skalbimo mašinos būgno ir lentų. Kalnelio šlaitą vėliau papuošė išraiškingas alpinariumas su kaimelio laukuose rastais akmenimis ir žmonių padovanotais augalais, nuo saulės kaitros sauganti apželdinta ažūrinė sienutė iš Saločių seniūnijos padovanoto medžio ir žilvičių šakelių bei šlaite įkastos sėdėjimo vietos iš senų medžių rąstų. Dirbtuvių metu sutvarkėme prie krepšinio ir tinklinio aikštelės esančius žilvičius, nereikalingas jų šakeles panaudodami kalnelio sienutei. Sutvarkę žilvičius atvėrėme įdomią ūkinio pastato sieną, įspūdingą vaizdą į šalia esančius laukus ir į bendruomenės kiemą įleidome saulėlydį. Dirbtuves užbaigėme dar vienu ambicingu projektu: iš seno metalinio priekabos rėmo ir Saločių seniūnijos padovanotų lentų sukūrėme daugiafunkcį objektą – platformą, kurią bus galima panaudoti kaip sceną, darbo stalą arba terasą.

„Atvykstant dirbtuvėms net neįsivaizdavome, ką galėtume nuveikti, – teigė V. Šteimantienė. – Tik žinojome, ko mums trūksta. Per tris dienas mūsų poilsio ir sporto erdvė neatpažįstamai pasikeitė. Net sunku patikėti, kad mūsų nuobodus ir neišvaizdus kalnelis tapo toks patrauklus ir pats svarbiausias susibūrimų objektas. Jau kitą dieną, išvykus dirbtuvėms, įkvėpti jų gražių idėjų, su vaikais įsirengėm laiptelius į kalnelį, planuojam plėsti pradėtą gėlyną. O ir svečių pasiūlytas suolelis – gyvatė – mus labai suintrigavo. Šį kartą dėl laiko stokos jam nebuvo lemta atsirasti.“

Vienam iš dirbtuvių savanorių fotografui V. Benašui dalyvavimas projekte padėjo tarsi sugrįžti į vaikystę: „Kitados mes, būdami panašaus amžiaus kaip žadeikoniečiai, patys sukurdavome sporto aikšteles, statydavome skersinius, pynėme namelius miške iš karklo vytelių, gaminomės karučius, ginklus, radijo imtuvus ir dar daug ką... Dabar suaugę žmonės vis labiau virsta beviltiškais vartotojais, o vaikai tampa  primiršti suaugusiųjų.“ Fotografas ir visuomenininkas džiaugėsi, kad pavyko išjudinti bendruomenę, pajusti komandinio darbo vyksmą.

„Keliaujančių architektūros dirbtuvių” metu siekiama parodyti, kad aplinka rūpintis, ją puoselėti ir keisti galima realiomis, daug materialių išteklių nereikalaujančiomis priemonėmis. Į pirmąjį projekto miestelį iš Vilniaus iškeliavo tik devynios panaudotos lentos, UAB „Vivacolor” dovanoti dažai ir krūva įrankių bei priemonių. Visas reikalingas medžiagas padėjo surasti V. Šteimantienė – bendruomenės namų ir bibliotekos siela. Projektams panaudotos Saločių seniūnijos dovanotos medžio lentos, senos keraminės plytelės, skalbimo mašinos būgnas, Žadeikonių gyventojų dovanoti augalai, laukuose rasti akmenys, žilvičių vytelės, plytos ir senos priekabos korpusas. 

Prie dirbtuvių sėkmės neabejotinai prisidėjo kūrybinga, užsispyrusi, susitelkusi, darbšti, geranoriška ir įvairi komanda – smalsūs ir geri vaikai, dirbę nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro, darbštūs vyresnėliai, smarkiai prisidėję prie konstravimo darbų, skirtingi ir įdomūs savanoriai – bendruomenės namų vadovė V. Šteimantienė, leidusi ir padėjusi įgyvendinti visas dirbtuvių idėjas, visuomenininkas ir fotografas Virginijus Benašas bei jo sūnus Lukas Benašas, kūrybingieji Architektūros fondo savanoriai Aurelija Slapikaitė, Algimantas Grigas, Margarita Kaučikaitė ir Mantas Timaitis. 

Tikimės, kad „Keliaujačios architektūros dirbtuvės” taps gerų idėjų ir gerų darbų pradžia, o miesteliuose sukurti projektai paskatins vietos bendruomenes kurti ir veikti toliau.

Kalba redaguota ekspertai.eu

 
Komentarai

 
Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras