2019 m. rugsėjo 22 d.

 

Pedofilijos įteisintojų triumfas

128
Paskelbta: 2012-12-03 14:19 Autorius: Vytautas Rubavičius
Nuotr. Tiesos.lt
Nuotr. Tiesos.lt

Kitokios baigties ir negalėjo būti. Tarpinė atomazga logiška. Scenaristų ir atlikėjų triumfas, audringi gerbėjų plojimai, peraugantys į žiniasklaidines ovacijas. Pedofilijos nebuvo ir negalėjo būti. Ar galima įsivaizduoti kitokią baigtį? Tiek lavonų, tokia įspūdinga pasaulį nustebinusi karinė mergaitės „ėmimo“ operacija, tiek prokurorų ir teismų, aukščiausių valstybės pareigūnų ir jų patarėjų darbo – ir viskas perniek? Ir viską pradėti iš naujo, kurpti naują scenarijų? Tik ne Lietuvoje. Įgyvendintas vienas esminių tikslų – viešai rodant lavonais paženklintus „žygdarbius“, valstybine prievartos mašina „patvarkyti“ visus drįstančius tokiu vaizdu vienaip ar kitaip piktintis. Pedofilijos bylos operatoriai tą mašiną atsuko prieš pačius nukentėjusius ir liudininkus, taip pat visus išdrįsusius ką nors matyti ar įtarti. Seneliai nori sužinoti, kaip jų anūkė jaučiasi tokios karinės apsaugos apsuptyje – tai jau baisus nusikaltimas. Aukščiausiu valstybiniu prokuroriniu lygiu svarstoma, kaip pradėti ikiteisminį tyrimą. Patirties su kaupu: treniruotasi su Egle Kusaite, Gatajevų vaikais. Mat anūkėlės gyvenimas jau pati didžiausia valstybinė paslaptis. Didesnės atgautos nepriklausomybės metais nebuvo. Tad kur vieta norintiems sužinoti paslaptį? Aišku, teisiamųjų suole. Baisioji paslaptis saugoma taip griežtai, kad net teisme neleista jai pasirodyti. O ir kam rodyti, juk viešai patvirtinama, kad mergaitės „atmintis ištrinta“. Po tokio prisipažinimo vakarietiškos demokratijos šalyje lėktų galvos, rikiuotųsi atsistatydinančių eilutė, o parlamentas imtųsi specialaus tyrimo. Lietuvoje kitaip – politinio ir valdininkiško elito džiūgavimas, sveikinimai su dideliu laimėjimu. Kam mergaitei slogi atmintis – prisiminimai tik trukdą vaikui džiaugtis nauju, didžios valstybinės paslapties gyvenimu. Sukurs naują atmintį – šviesesnę, gražesnę. Pagal tų pačių scenaristų vaizduotę. Neblogai padirbėjo mūsų specialių poreikių valdininkiją aptarnaujantys vaikų teisių ir vaikų psichologijos specialistai. Vyčio kryžiai jau laukia jų mundurų ir kostiumų. Juk dalyvauta išplėstinėje karinėje operacijoje, darbuotasi slaptinant didžiausią valstybės gėdą.

Klausantis nuosprendžio neapleidžia mintis – juk panašų buvo galima priimti prieš kelerius metus, kai gyvi buvo pagrindiniai veikėjai. Tereikėjo tik atlikti tyrimą ir patraukti Deimantės tėvą atsakomybėn už šmeižtą. Kas sutrukdė pasinaudoti tokiu scenarijum – juk visi tyrėjai ir ekspertai po ranka? Matyt, nebuvo įmanoma pasinaudoti tokia galimybe: pernelyg daug gyvųjų, nežinia kaip pasielgsiančių. O ir mergaitės su motina dar nebuvo galima teisėtai įkalinti „valstybinės apsaugos‘ gniaužtuose. Lengviau tvarkytis su „ištrintaisiais“. Pedofilijos tragedija rutuliojosi visuomenės akivaizdoje, viešumoje. Veikėjai – ne tik pavieniai žmonės, bet ir aukščiausios valstybinės institucijos, koviniai daliniai, specialiosios pajėgos. Kad ir ką galvotum apie to skandalo pradžią, negali apeiti įspūdingos krūvos lavonų. Jie visuomenei pateikiami su didele patyčios doze – vienas pėdsakų nepalikdamas nusileido iš dangaus pakrantėn ir užspringo, kitas – prigėrė balutėj. Yra ir su profesionalų skylutėmis bei kilpomis. Scenarijus rašomas veiksmui vykstant, o kur jau jokie galai nesueina – ekspertai ir teisininkai juos suriša. Sakot, kad taip negali būti, bet ekspertai patvirtina, kad gali. Kaip ir a.a. Vytauto Pociūno nužudymo byloje. Iš pradžių norint palinksminti publiką – šlykštus bendradarbių šmeižtas, o vėliau – oficialių instancijų patyčios skelbiamomis „versijomis“. Tas pats braižas.

Įsivaizduokite: einate pavakary tuščia gatve ir staiga pamatote, kaip prieky trejetas „daktarinių“ spardo žmogėną. Ką daryti? Pasilenkti užsirišti batraiščio ir prisiminus neatidėliotiną reikalą pasukti atgal? O gal pereiti į kitą gatvės pusę? Gali būti, jog sukaupęs orumą imsite ir pražygiuosite pro tą grupę. Ir tai nemenka drąsa. Visuomenėje esama visų šių „grupių“. O jei imate ir puolate gelbėti žmogaus, klausdami, kas čia vyksta, ir didžiai nustebęs sulaukiate ramaus atsakymo: pagavome čiuvą, mašiną norėjo apkraustyti. Koks palengvėjimas. Išsaugojote orumą, pasirodėte esąs drąsus, žodžiu, išlaikėte žmogiškąjį pavidalą. Ir spūdinate tolyn. Sveikas. Nudžiugęs. Pakylėtas. Nors gal kur tolimoje sąžinės kertelėje ir kirba abejonė, ar tikrai taip ir buvo. Juk tikėtina, ir labai, kad tas trejetas iš kokio bėdžiaus atėmė mašiną ir dar pareikalavo priemokos. Betgi kuo tolesnis aiškinimas būt pasibaigęs, jums visiškai aišku. Žmogus negali ilgai pakelti neteisybės ir patyčių reginio, juolab kai tas vyksta viešumoje, visų žiniasklaidos tiesų nušviestas. Juk stebėjimas yra dalyvavimas. Stipresniojo pusėj. Žmogus linkęs gelbėti tokion bėdon patekusį. O jei nenori, bijo ar negali? Ieško ir suranda to įvykio paaiškinimą, kuris veikia kaip pasiteisinimas. Negalime gyventi kaip menkystos, tad – arba auka pati kalta, arba mums atsiranda daug svarbesnių, net valstybinių reikalų.

Valdžia tą psichologiją žino ir ja naudojasi. Ypač tada, kai savo valstybine prievartos galia ima auka tapusi žmogų „trinti į dulkes“ visos visuomenės akivaizdoje. Suprantame, kad šitaip valdžia „tvarko“ ir mus, visuomenę. Nors daugelis susitaikome su tuo vaizdu, tačiau vis dėlto nenorime jaustis „gaidžiais“, tad surandame tam įvairių pateisinimų. Apsižvalgykime, kiek daug žmonių kalbą apie Deimantę Kedytę pasuka jos globėjos pusėn: ana ir tokia, ir anokia. O juk tuos gandus gandelius gamina ir skleidžia profesionalai kartu su patikimais ekspertiniais psichologais bei kitokiais lietuvio sielos žinovais. Nors prieš akis ir mergaitės tėvo lavonas, ir senelių skausmas, ir globėjos vargai, ir valstybinės teisminės patyčios…. Labiausiai paplitęs kalbantįjį sutaurinantis humanistinis „įsitikinimas“ – „vaikas turi būti su motina“. Šiaip jau vaikui geriau augti su tėvais. Tačiau gyvenimas įvairiai susiklosto. Daugybė atvejų, kai vaikui geriau senelių ar vaikų namuose. Kai mirtinai pavojinga būt motinos ar tėvo auginamam. Prieš kelias dienas Kauno klinikose užgeso pusantrų metukų mergaitė. Kankinta, daužyta ir uždaužyta. Už kokias tautos nuodėmes šiai mažai sielai teko atkentėti realų lietuvišką pragarą, ką ji atpirko? Mamytės globojama. Niekas negirdėjo. Nei mūsų karinės, nei specialiosios vaikų teisių pajėgos. O juk kaip rodė savo galią iš senelių namų imdamos klykiančią, niekaip pasipriešinti negalinčią kitą mergaitę. Mat vykdė scenaristų surašytą teismo nutartį. Kitus klykiančius vaikus mūsų pajėgos apeina – gal ten su jais žaidžia įtakingi, specialiuosius poreikius tenkinantys dėdės? Ir visuomenė, kaip tie Pavlovo šuneliai, mokoma apeiti: kiši nosį – susilauksi bėdos ar ikiteisminio tyrimo.  

Tiesos.lt

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
Kalba redaguota ekspertai.eu
 
Komentarai

 
128. Kristel
(2013-02-10 07:12:14)
(216.182.162.105) Parašė:

There is something so very pecuefal about reflections. There would be, I suppose, because the water has to be still, but I think the mountains add to it. Of course I like the bridge best :)Sorry to be so late getting around to commenting - still playing catch-up.



127. Ruti
(2013-02-10 00:38:21)
(62.216.34.26) Parašė:

, "if you can afford it there's nnoihtg wrong with using it really.."I told him, "if you can afford, you can use cash as Toilet paper too"



126. Alberto
(2013-02-09 15:18:52)
(220.248.4.253) Parašė:

Unparalleled accuracy, unequivocal clarity, and undeniable importnace!



125. optimistas
(2012-12-09 14:10:34)
(86.147.209.0) Parašė:

.Individualus ir kolektyvinis skaudulys. Bet kuri iki galo nesuvokta ir neisgyventa, tuo metu kai ji kilo,emocija pilnai neisnyksta.Ji palieka skausmo likuti. Ypatingai vaikai susidure su stipriomis negatyviomis emocijomis,kurios per daug slegia,linke bandyti ju nejausti.Salia nesant pilnai samoningo suaugusiojo,kuris su meile ir uzuojauta parodytu jiems kaip jausti tai ka jauti tiesiogiai,pasirenka vieninteli tuo metu jiems likusi kelia, - nejausti.Deja tas ankstyvas gynybinis mechanizmas paprastai nepakinta ir zmogui uzaugus.Neatpazintos ir netiesiogiai pasireiskiancios,pavyzdziui tokios kaip neramumas,pyktis,prievartos proverziai,dazna nuotaiku kaita,arba net fizines ligos emocijos, tebegyvena jame.Kai kuriais atvejais tai isiterpia ir sabotuoja kiekvienus artimus santykius.Dauguma psichoterapeutu yra sutike klientu kurie tvirtino,kad turejo visiskai laiminga vaikyste,o veliau viskas pasisuko priesinga linkme.Tai galbut ipatingi atvejai,taciau niekas negali vaikysteje isvengti emocinio skausmo.Net jei abu gimdytojai yra nusvite,augdamas tu vistiek susidursi su daugumoje nesamoningu pasauliu. Po kiekvienos patirtos negatyvios,pilnai nesuvoktos ir neisgyventos,todel nepamirstos emocijos,skausmo likuciai susijungia su energijos forma gyvenancia kiekvienoje kuno lasteleje.Ji sudaryta ne tik is vaikysteje patirto skausmo,bet ir emociju kurios prisideda velesniame suaugusiojo gyvenime,kuriu dauguma sukurta ego balso.Kai tavo gyvenimo pagrindas netikras saves jausmas,emocinis skausmas yra tavo nuolatinis gyvenimo palydovas. Sis senu, bet vis dar labai gyvu,beveik kiekviename zmoguje gyvenanciu, emociju energijos laukas yra skaudulys. Beje savo prigimtimi skaudulys nera tik individualus.Jis taip pat yra nesuskaiciuojamai daug zmoniu,per visa zmonijos istorija patirto skausmo dalimi,kas yra nenutrukstamu genciu tarpusavio kovu,vergijos,plesimu,prievartavimu,kankinimu ir kitu prievartos formu dalimi.Sis skausmas tebegyvena kolektyvineje zmonijos psichikoje ir kasdien prie to vis pridedama daugiau,kuom tu gali isitikinti ziuredamas vakaro zinias arba ziuredamas i zmoniu tarpusavio santykiu drama.Kolektyvis skaudulys turbut yra musu DNA ,nors iki siol tai dar neatrasta. Kiekvienas gimes kudikis jau atsinesa i si pasauli emocini skausma.Kai kuriuose jis stipresnis nei kituose.Kai kurie dauguma laiko buna gana laimingi.Tuo tarpu kiti atrodo nesiojasi milziniska nelaimingumo kieki.Tiesa daugelis vaiku verkia,nes negauna pakankamai meiles ir demesio,bet kiti verkia be jokios aiskios priezasties,lyg bandytu visus aplink padaryti tokias pat nelaimingais kaip jie patys ir tai daznai jiems pavyksta.Jie atejo i si pasauli atsinesdami didele dali zmonijos skausmo.Kiti vaikai verkia gal todel,kad jaucia tevo ar mamos skleidziamas negatyvias emocijas,o tai juos skaudina ir tai lemia ju skaudulio augima absorbuojant is tevu skauduliu sklindancia energija. Kudikis su nedideliu skauduliu nebutinai bus dvasiskai "pranasesniu" vyru ar moterimi,nei kitas su stipriu skauduliu.Faktiskai dazniausiai buna priesingai.Zmones su stipriu skauduliu paprastai turi geresni sansa dvasiskai prabusti,nei tie kurie turi salyginai maza.Kai kurie ju lieka ju stipraus skaudulio gniauztuose,o daug kitu pasiekia toki taska kai nebegali daugiau gyventi su savo nelaimingumu ir todel ju prabudimo motyvacija tampa stipria. Kodel kenciancio Kristaus kune veidas iskreiptas agonijos,o kunas kraujuoja daugybe zaizdu,tarsi aiskus kolektyvines zmonijos samones atspindys?Milijonams zmoniu,ipatingai viduramziais,nebutu tai taip giliai artima kaip buvo,jei kazkas ju viduje nebutu rezonave su tuo,jei jie nebutu to nesamoningai atpazine kaip isoriskos ju vidines realybes - skaudulio - israiskos.Jie dar nebuvo pakankamai samoningi kad tiesiogiai tai atpazinti savyje,bet tai buvo ju pradejimo susivokti pradzia.I Kristu galima ziureti kaip i zmonijos archetipa,ikunijanti ir skausma ir galimybe issilaisvinti nuo jo. Eckhart Tolle



124. Žemaituks
(2012-12-09 11:01:10)
(62.80.225.125) Parašė:

dr. Jonas Ramanauskas pliekia straipsnį po straipsnio, gindamas Kedžių suburtą klaną, nusinešusius gynybos. Šis veterinarijos daktarėlis geriau imtųsi mano viduriuojantį Sargiuką pagydyti, užuot sapaliojęs.



123. optimistas
(2012-12-08 14:28:56)
(86.160.123.84) Parašė:

Negatyvumo naudojimas ir atsisakymas naudoti. Visas vidinis priesinimasis yra jauciamas kaip vienokios ar kitokios formos negatyvumas.Visas negatyvumas yra priesinimasis.Siame kontekste sie zodziai yra sinonimai. Negatyvumas kyla is susierzinimo ir nekantrumo peraugancio i pykti,nuo prislegtos nuotaikos arba atsiskyrelisko nusivylimo iki savizudiskos desperacijos.Kartais priesinimasis sudirgina emocini skauduli, ir tokiu atveju net mazai reiksminga situacija gali sukelti intensyvu negatyvuma,toki kaip pyktis,depresija ar gilus sielvartas. Ego tiki,kad per negatyvuma jis gali manipuliuoti realybe ir gauti tai ko nori.Jis tiki kad per tai jis gali pritraukti trokstamas salygas ar pasalinti nepatrauklias. Jei "tu"-protas-netiki,kad negatyvumas veikia,kam tu ji kuri?Faktas yra tai kad beabejo negatyvumas neatnesa norimo rezultato.Netgi atvirksciai ,vietoje to kad pritraukti trokstamas salygas,jis stabdo tai.Vietoje to kad panaikinti nepageidautinas salygas jis sulaiko ju transformacija.Vienintele "naudinga"funkcija yra ego stiprinimas stai todel ego ir megsta tai. Jei viena karta tu susitapatinai su negatyvumu,tu nebenori to netekti ir giliai nesamoningame lygmenyje tu nenori pozityviu permainu.Nes tai zlugdytu tavo kaip depresuoto,pikto ir uzsispyrusio asmens tapatybe.Tuomet tu ignoruosi,neigsi ar sabotuosi tai kas pozityvu tavo gyvenime.Tai labai pazystamas fenomenas.Tai yra tam tikro laipsnio beprotybe. Stebek kiekviena augala ar gyvuna ir leisk jiems mokinti tave su tuo kaip yra,nesipriesinti Tikrovei. Leisk jiems mokinti tave Buti. Leisk mokinti integracijos-kas reiskia tavo buvima,buvima savimi,buvima realiu. Leisk tave mokinti kaip gyventi ir kaip mirti ir kaip nedaryti is gyvenimo ir mirties problemos. Kylancios negatyvios emocijos,kartais talpina savyje zinia,kaip kad daro tai ir ligos.Bet kokie pasikeitimai kuriuos bedarytum,ar tai butu susije su darbu,su santykiais ar aplinka,vienaprasmiskai bus tik kosmetiniai,jei jie nekils is samones lygmenyje kylanciu pasikeitimu.O kadangi tai neabejotina,tai gali reiksti tik viena:Tapk esanciu Cia,buk Tikroveje. Visuomet kai jauti tavyje kylanti negatyvuma,neziurint ar tai salygota isoriniu faktoriu,minciu ar nieko konkretaus ka galetum pastebeti,ziurek i tai kaip i balsa sakanti,"Demesio.Cia ir Dabar.Pabusk.Issilaisvink is proto.Buk Tikroveje. Net menkas susierzinimas yra svarbus ir turi buti pastebetas ir stebimas;kitu atveju tai bus turbulentiskas nestebimu reakciju augimas. Gal tu sugebesi tiesio mesti tai,kai suprasi kad nenori tureti savyje to neigiamos energijos lauko,kuris neduoda jokios naudos.Bet tuomet isitikink kad to visiskai atsikratei.Jei negali to atsikratyti,tuomet pripazink,kad tai yra tavyje ir demesingai stebek ka jauti. Kaip alternatyva atsisakymui paklusti negatyvioms reakcijoms,tu gali priversti jas isnykti isivaizduodamas save tampant perregimu isorinems reakciju priezastims. Rekomenduoju pirma pasipraktikuoti tai su mazais ir paprastais dalykais.Sakysime tu sedi ramiai namie.Staiga ora perskrodzia saizus automobilio signalizacijos garsas.Susierzinimas auga.Ar cia yra priezastis susierzinti?Tikrai ne.Kam tada tu kuri tai?Tu nekuri.Protas kuria.Jis tai daro visiskai automatiskai,visiskai nesamoningai. Kodel protas tai kuria?Todel,kad jis turi nesamoninga nuostata,kad toks priesinimasis,kuri tu jauti kaip susierzinima ir tam tikros formos nelaiminguma,panaikins negeidziamas salygas.Tai be abejo iliuzija.Priesinimasis kuri siuo atveju kuria susierzinimas ir pyktis,yra zymiai labiau trikdantis nei pirmine to priezastis,kuria tu sieki panaikinti.Visa tai galima transformuoti i dvasine praktika. Jausk save tampant permatomu,kaip kad is tikro yra,be materialaus kuno tankumo.Dabar leisk triuksmui ar bet kokiam kitam negatyvios reakcijos sukelejui,smelktis kiaurai tave.Cia daugiau nera tavyje slypincios "sienos". Kaip sakiau praktikuokis pirma su mazais dalykais.Automobilio signalizacija,suns lojimas,rekiantis vaikas,eismo triuksmas.Vietoje to kad turetum siena savyje i kuria skausmingai atsimusa tie dalykai kurie "neturi atsitikti",visam tam leisk skrosti tave kiaurai. Kazkas pasakys kazka nemandagaus ar tai kas skirta iskaudinti tave.Vietoje to,kad reaguotum ir taptum priesiskas ir negatyvus,kaip kad uzsipultum,gintumeis ar bandytum kazkur nuo to pabegti,leisk tai eiti kiaurai tave.Nesipriesink.Tokiu budu niekas nebegales taves iskaudinti.Tai atleidimas.Tokiu budu tu tampi nepazeidziamas. Tu gali pasakyti kad to ar kito asmens elgesys tau nepriimtinas,jei tu tai noresi pasakyti.Bet tas asmuo daugiau nebetures galios kontroliuoti tavo vidine busena.Tuomet tu esi savo galioje-ne kieno nors kito;ir nebeesi valdomas savo proto.Kas bebutu ar signalizacija ar nemandagus asmuo,potvynis,ar zemes drebejimas ar viso tavo turto praradimas,visada priesinimosi mechanizmas toks pats. Tu vis dar dairaisi aplink,ir tu negali atsikratyti to.Gal koks kitas mokymas ar kitokia technika duos atsakyma?Pasakysiu taip:Neiskok taikos ir ramybes.Neieskok jokios kitos busenos,nei ta kuri yra tavyje Dabar;kitokiu budu tu issauksi vidini konflikta ir nesamoninga priesinimasi.Atleisk sau,kad nesi ramus.Momentas kai tu visiskai pripazysti,kad nesi ramus,yra tas momentas kai neramumo busena pasikeicia i ramybes busena. Viskas ka tu pilnai pripazysti esant,atves tave i ramybe.Tai nesipriesinimo,susitaikymo stebuklas. Kai tu pripazysti tai kaip yra,kiekvienas momentas yra geriausias momentas.Tai nusvitimas. Eckhart Tolle



122. optimistas to optimistas
(2012-12-08 14:26:21)
(86.160.123.84) Parašė:

Tai ka konkreciai pats padarete kad grazesne atietis jums neatrodytu utopija?



121. to 119
(2012-12-08 14:14:48)
(87.247.108.79) Parašė:

be tikejimo ir dvasiniu vertybiu mes zuve.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras