2020 m. liepos 9 d.

 

Patarlės, įpročiai ir iliuzinė valstybė

18
Paskelbta: 2012-11-17 09:30 Autorius: Erika Drungytė

Dauguma žmonių yra tikri, kad pasakos, mitai ir kitoks žodinis paveldas tėra mūsų protėvių fantazijos, kūrybos vaisiai, į kuriuos nė neverta rimtai žiūrėti. O kam visa tai skirta? Pasigrožėjimui? Estetiniam malonumui? Pramogai? Turėtumėte nusivilti, nes kaip tik tokių funkcijų minimi tekstai neatlikdavo. O ir išsaugoti „iš kartos į kartą“ jie buvo ne tam. Nuo smulkiausių formų – patarlių, priežodžių, iki stambiausių – sakmių, mitų – viskas buvo ir yra svarbus informacijos šaltinis. Vienais tekstais atpasakojama tūkstančius metų kaupta patirtis ir duodami nurodymai, kaip elgtis tam tikrose situacijose. Kiti tekstai užšifruoti simbolių kalba ir pasakoja ypatingus dalykus – apie pasaulio ir žmogaus sukūrimą, apie svarbiausias iniciacijas, kurias privalu pereiti kiekvienam žmogui, apie papročius ir ritualus, kurie lydėjo žmogaus veiklą ir buvo įprasminti.

Šia ilga įžanga norėjau pasakyti, kad fizikos dėsnis „Niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nepranyksta“ jau seniai buvo užfiksuotas mūsų kalboje. Norėjau pasakyti, kad kiekvienas priežodis yra labai galingas informacijos perteikėjas, ir numoti ranka į „Ką pasėsi, tą ir pjausi“ ar „Su kuo sutapsi, toks ir tapsi“ tikrai negalima. Dauguma simbolių, ritualų ar burtažodžių tebeveikia mūsų gyvenimus iki šiol, bet nenuostabu – tradicijai tūkstančiai metų. Tačiau kokiu būdu vos pusę šimto metų trukusios tradicijos įsigalėjo taip stipriai ir galingai, kad jų nemanoma atšaukti, atsakyti sunku.

Kasdienos atributais sovietmečiu tapę melas, dviveidiškumas, gebėjimas kalbėti perkeltinėmis prasmėmis, negatyvių veiksmų pavertimas pozityviais – viskas gyva šiandieną. Taip gyva, kad net saldu. Prisitaikymo menas, arba kitaip tariant – gebėjimas imituoti tikrovę, tapo mūsų dalimi. Nebeatplėšiama, nebeišraunama. Tada imitavome sovietinę tikrovę – vieną tiesą, gerovę, dorovę, partijos pripažinimą, lygybės ir brolybės „rojų“. Tada vogti reiškė gėrį, nes vagiama buvo iš „priešo“. Tada melavimas buvo gėris, nes meluojama buvo „priešui“. Tada gyventi pogrindinį gyvenimą, slaptą, antrąją realybę, buvo gėris, nes akivaizdžioji realybė buvo blogis, kurią tik vaidinome.

Tačiau kas pakito, kai iliuzinę tikrovę pakeitėme geidžiama, tikra, iškovota realybe? Nieko. Pakito tik vaidmenys. Tačiau įpročiai liko tie patys. Mes ir toliau imituojame. Imituojame gerovę, demokratiją, laisvę, patriotizmą, pasišventimą, lietuvybę, globalizmą, liberalumą, konservatoriškumą,  europietiškumą, intelektualumą, inteligenciją etc. Apskritai, šioje valstybėje visas viešasis gyvenimas yra taip gerai suvaidintas, kad net neaišku, kas yra didieji butaforai. Maustymo ir vogimo papročiai yra tapę neatšaukiama lietuvių savybe. Bet kokios taisyklės, spragos įstatymuose ar oficialiosios tvarkos dogmose perprantamos akimirksniu.  Maustyti valdžią yra gėris. Meluoti žmonėms yra gėris. Vogti iš valstybės ar kitų ES valstybių yra gėris. Gauti pinigų iš „durnelių“ Briuselyje yra gėris. Turėti partinį „stogą“ yra gėris. Turėti įtakingų draugų, kurie sutvarkys bet ką, yra gėris. Sutvarkyti bet ką yra jėga. Turėti naudos iš žmonių patiklumo, bejėgiškumo, nemokšiškumo yra jėga. Manipuliuoti jėga yra lygis. Manipuliuoti jėgos instrumentais – pinigais, valdžia, bauginimu – yra lygis.

Ar Lietuva yra nepriklausoma ir savarankiška valstybė? Ar Lietuvoje veikia demokratijos principai? Ar Lietuvoje žmogus yra laisvas reikšti savo nuomonę, dirbti ir kurti pagal gebėjimus? Ar Lietuvoje žmogus yra ginamas? Paisoma jo teisių? Ar Lietuvoje visi lygūs prieš įstatymą?

Tai skambūs klausimai, bet jie yra pamatiniai, kalbant apie valstybingumą. Apie deklaruojamus mūsų gyvenimo principus. Tačiau ir uždavus paprastesnius klausimus, negalėsime į juos atsakyti teiginiu. Nes mes ir kasdienoje vis dar laikomės sovietinės tikrovės, kuria netikėjome, įpročių. Netikėjome, o tapome tokiais, su kokiais sutapome. Spjovėme į tą vandenį, bet dabar jį geriame. Manėme, kad sėjame tuščią sėklą, bet dabar pjauname prinokusį derlių. Manėme, kad žaidžiame obuoliavimą su velniu, bet šėtono draugystė nuo mūsų neatlipo.

Per tą pusšimtį metų mes įpratome netikėti niekuo. Netikėjimas yra pamato neturėjimas. Anais laikais mums buvo gėda, kad esame okupuoti, šiais laikais gėda lietuviu būti. Visi epitetai apie dorovingą lietuvių kultūrą, visi mėginimai susakralinti mūsų žemę, papročius, apeigas, tikėjimus – tik archaizmai, iš kurių globalioje Europoje pravartu pasišaipyti. Ir apskritai – mes puikiai žinome, kas mums pravartu. Pragmatiškumas tapo mūsų skiriamuoju ženklu. Ciniškas, brutalus, juodas pragmatizmas. Todėl keista, kad mokytojai stebisi vaikų abejingumu lietuvių kalbai, literatūrai ir istorijai. Ar dar kam nors Lietuvoje Mikalojaus Daukšos žodžiai sukelia bent menkiausius jausmus? „Kuri pagaliau pasaulyje yra tokia prasta ir niekinga tauta, kuri neturėtų šių trijų, lyg įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos? Per amžius žmonės kalbėjo savo gimtąja kalba, visada rūpinosi ją išlaikyti, gražinti, skleisti, tobulinti. Nėra tokios niekingos tautos, nėra tokio menko žemės užkampio, kur nebūtų vartojama savoji kalba.“ Šitai jau yra pasenę, netinkama šiuolaikiniam gyvenimui.

Kas gi yra nauja ir tikra? Kas yra mūsų tikėjimo objektas? „Gimtoji kalba yra bendrosios meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink kalbą – sunaikinsi santaiką, vienybę ir dorybę. Sunaikink kalbą – sunaikinsi dangaus saulę, sujauksi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę“. Galime drąsiai sakyti, kad nė vienas iš šių svarbių žodžių: kalba, meilė, motina, tėvas, valstybė, santaika, vienybė, dorybė, pasaulio tvarka, gyvybė, garbė... Tegalime tarti pagiriamąjį žodį mūsų žmonėms, kurie visa tai išmoko imituoti, sukurti iliuziją, jog visa tai egzistuoja. Ir jeigu jau mes gebame būti sotūs, laižydami medų per stiklą, tai gal viskas gerai šioje valstybėje. Galgi viskas tik į gera...

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
Kalba redaguota ekspertai.eu

 
Komentarai

 
18. Super super
(2013-01-19 12:44:40)
(78.56.184.94) Parašė:

seniai tokių įžvalgų apie protėvių nematerialinį palikimą mums, tokio straipsnio ir taip moksliškai apmąstyto požiūrio tikėjausi ir laukiau. nesulyginti su įvairių profesorių kadžyčių ar klimkų sekamomis naujomis pasakėlėmis



17. tesinys to arthur
(2012-11-25 15:19:28)
(62.212.204.114) Parašė:

nes ten tokiu, sunkiai susigaudanciu, kad politinis deklaruojamasis europietiskumas ar globalizmas ir jos supantama lietuvybe yra priesinguose poliuose esancios vertybes, labai laukiama. Pvz., gerb. Mantas Adomenas, gerb. Gapsys



16. to arthur
(2012-11-25 15:13:02)
(62.212.204.114) Parašė:

noriu palaikyti arthur. Citata: Pirma norisi paklausti o iki tarybinių...laikų viso to "grožio" žemėje nebuvo ir amoralus elgesys tai 100% tarybinmečio patentas? Puikus klausimas ir tuo paciu atsakymas visokio plauko ir morales "disidentams", "moralistams", konservatoriu "morales" palaikytojams bei jos puoseletojams politikams ir tikintiesiems sita "morale"; pvz., "moraliojo" pono Stomos myletojams, kurie ji paminejo geru zodziu ir sio straipsnio komentaruose Kaip sako vienas pazistamas humoro megejas: "nepainiokime dievo dovanos su kiausiniene". Morale ir ponas Stoma nesuderinami dalykai (o gal pono Stomos nukrypimas su zaliaake "buvo tik "savaitės","mėnesio",ar "metų"atributas"?). Nesuderinami ne del jo pomegio jaunoms mergaitems (tai jo asmenine beda), bet del jo poziurio ir pozicijos i savo kaip Seimo nario statusa. Pamenat rodyta pokalbi: esu Seimo narys ir todel galiu patvarkyti reikalus tau mergyte, jei busi gerute... O tai jau panasu i dievo dovanos ir kiausinienes supainiojima Taigi siulau ir Erikai nebepainioti, atsirinkti ir nebekaidzioti tarp jos paminetu dalyku cituoju "Imituojame gerovę, demokratiją, laisvę, patriotizmą, pasišventimą, lietuvybę, globalizmą, liberalumą, konservatoriškumą, europietiškumą, intelektualumą, inteligenciją etc". Linkiu jai, jaunajai patriotei, subresti ir gink die nepatekti i Seima ar kitus valdymo organus, nes ten tokiu, sunkiai susigaudanciu, kad politinis deklaruojamasis europietiskumas ar globalizmas ir jos supantama lietuvybe yra priesinguose poliuose esancios vertybes Erikos pavirsutiniskumas ir nesubrendimas akivaizdus



15. Kas čia dabar?
(2012-11-25 00:26:51)
(78.61.251.55) Parašė:

... niekinga tauta be trijų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos? Pala pala, žmogus yra žmogus, o kas yra tauta? Daug žmonių? O kokių žmonių: liberalcentristų ar socialdemokratų, katalikų ar laisvamanių, aktyvių ar apkiautusių? Na, tiek to. O kas yra "tėvų žemė"? Tėvų nuosavybė? Kaip ją įsigijo? Teisėtai nusipirko? O iš kur gavo tie, kas pardavė? Kas aplamai yra ŽEMĖ? Kas yra ORAS, VANDUO, UGNIS? Kas tuos "keturis daiktus" sukūrė ir kuriam tikslui? Pardavimui, nuomai, grobstymui,"perkėlinėjimui" į gražesnes vietas? Tikrai? O kas yra "tėvų papročiai"? Ar jie kinta, ar sttūkso amžini, kaip piramidės? O kaip su "tėvų kalba"? Kvailas klausimas, ar ne? Kas yra kalbotyra? Mokslas, sakote? O kas yra istorija? Irgi mokslas? O dabar pagalvokime. Jei pasiseks, kai kas ims aiškėti. Pamažu, ne iš karto.



14. oras
(2012-11-23 14:45:56)
(81.7.101.219) Parašė:

Nieko naujo po saule.Tik mes, žmonės, vis kita karta, praeinam tą patį gyvenimo kelią.



13. vaiva
(2012-11-20 11:28:23)
(86.38.204.159) Parašė:

kaip buvo gera iki graudulio atsidurti Daukanto aikštėje lapkričio septynioliktą dieną, pajusti bendraminčius (ypač atvykus iš provincijos), išgirsti nors ,,vieną bet mažą žodelį"...tiesos apie dabartinę situaciją. Pagarba D.Kuoliui, K. Stoškui, monsinjorui Svarinskui, kurie pasidalino savo mintimis.Pagarba A. Stancikienei, A. Matulevičiui, N. Puteikiui, S.Stomai, R. Boravskiui,dailininkams Umbrasui ir Joanai ir kitiems veikėjams, kurie susibūrė ir nenuleidžia rankų, kovodami dėl tiesos.Yra tų bendraminčių ir provincijoje, bet mažoka, o greičiau gal nėra kam pavadovauti.Sėkmės jiems!



12. arthur
(2012-11-18 16:55:58)
(88.222.107.223) Parašė:

Citata:Kasdienos atributais sovietmečiu tapę melas, dviveidiškumas, gebėjimas kalbėti perkeltinėmis prasmėmis, negatyvių veiksmų pavertimas pozityviais – viskas gyva šiandieną. Pirma norisi paklausti o iki tarybinių (nes sovietmečio kaip po tokio apskritai nebuvo)laikų viso to "grožio" žemėje nebuvo ir amoralus elgesys tai 100% tarybinmečio patentas? Iki tol reiškia tai buvo tik "savaitės","mėnesio",ar "metų"atributas,kuris kasdien naudojamas nebuvo! Visa šita ką turime dabar,tai ir yra tik iš vakarų eksportuotas produktas,vakarietiškos švietimo sistemos rezultatas.Autorė kuri viso to nemato ir tai daro tyčia,pati esa aukščiausio lygio degeneratė....



11. Viskas bus
(2012-11-18 16:25:44)
(81.7.96.104) Parašė:

gerai.Aš tikiu.Mergaitė bus laisva.Svarbiausia,tuo tikėti sąmonėje.Mintis materializuojasi.Todėl teigime:"Visą,ką turime žinoti,bus mums atskleista.Visa,ko mums reikia,bus mums suteikta.Lietuvos pasaulyje viskas gerai.Lietuva bunda vidinei laisvei,meilei,Tiesai,orumui,garbei,sąžiningumui,taurumui,atjautai,solidarumui...Pasėta gera sėkla."...Naujas,konstruktyvus mąstymas.Mes jį turime,tik pabandykime juo naudotis.Viskas bus gerai...



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras