2020 m. vasario 21 d.

 

Palangos žemėtvarka tyčiojasi: savininkams grąžina 1-2 kvadratinių metrų žemės sklypus

6
Paskelbta: 2012-12-07 09:29 Autorius: ekspertai.eu

Į portalą ekspertai.eu kreipėsi žemės sklypo Palangoje paveldėtoja B. V. (pavardė redakcijai žinoma), kurios tėvo turėtos žemės grąžinimas buvo vilkinamas, dabar jau pareikšta, kad žemės neliko. Moteris teigė, kad visiškas pasityčiojimas – buvusių pievų grąžinimas. Net jei žmogus turėjo tų pievų 3 ha, dabar jam bus grąžinama po 2, 3 kv. m. dešimtyje ar daugiau sklypų. „Ką veikti su tokiais lopinėliais?“-  stebisi paveldėtoja. Jos teigimu, kiti savininkai netgi atsisako tokių „plotų“.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 3 punkte nurodoma, kad piliečiams neatlygintinai perduodamo nuosavybėn naujo žemės sklypo, esančio miesto teritorijai priskirtoje žemėje, dydį kiekviename mieste tvirtina vyriausybė miesto, rajono savivaldybės siūlymu. Minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis - 0,04 ha (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą). Maksimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo žemės sklypo plotas turi būti ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha kituose miestuose.

Specialistai teisės aktų nepažeidžia?

„Specialistai gali skirstyti žemės plotus po 1-2 kvadratinius metrus, jie tai daro vadovaudamiesi teisės aktais. Buvo daug savininkų vėliau atsirado paveldėtojai, vaikai, anūkai. Žmogus palieka dviem sūnums, o sūnus dar trims anūkams, pretendentų skaičius išaugo, todėl po tiek ir žemės gauna“, - aiškino Nacionalinės žemės tarnybos vyriausioji specialistė, atstovė spaudai Aušra Pociūtė.

Paklausta, kodėl žmonėms, kuriems turėjo būti grąžinama 20 arų žemės sklypas, duodama po 18-19 arų, specialistė teigė, kad nėra tokios prievolės, jog turėtų būti grąžinama būtent 20 arų. Vyriausybės yra numatyta, kad Palangos miesto teritorijoje grąžintinas plotas nuo 4 iki 20 arų, bet tai nėra griežtai nustatyta. Jeigu dėl įvairių priežasčių neįmanoma suformuoti 20 a sklypo, už likusią dalį žmogus gali prašyti kompensacijos pinigais. Pasak specialistės, jis nėra visiškai nuskriaudžiamas.

Kilus klausimui, ar iš tų nuskaičiuojamų 1-2 arų neformuojami nauji papildomi sklypai kažkam, A. Pociūtė sakė esanti įsitikinusi, kad tokių atvejų nėra, tiesiog sklypai nėra taisyklingi keturkampiai, gali likti kažkoks miško kampas, upė, pastatas ar apsaugota teritorija, paminklas, rezervatas, tuomet ir nepavyksta suformuoti viso sklypo, ir žmonėms siūloma, kas turima. „Girdėjau, kad Būtingėje yra ir po 20 arų, bet galbūt žmonės ten nelabai nori žemės“, - svarstė vyriausioji specialistė. Anot jos, jeigu 260 žmonių valdė kažkiek hektarų, tai labai daug gal ir neturėjo, ganykla atrodo didelė, bet jeigu išskirstysi visiems, tai tiek ir susidarys. „Nežinau, kiek ten dabar likę tų plotų, bet išaugo pretendentų skaičius. Ir patys žmonės nėra geranoriški, jei, tarkime, vienoje šeimoje su seneliais yra 10 asmenų ir jie gauna po tuos kelis arus, siūlo sujungti, kad nebūtų tie sklypai mažučiai, tai žmonės nesutinka, nori kiekvienas sau. Sudėtinga ten situacija tuose plotuose“, - teigė A. Pociūtė.

Šiuos klausimus specialistė pateikė Palangos žemėtvarkos skyriui, kad ten dirbantys žemėtvarkininkai tiksliau paaiškintų susidariusią padėtį. Pateikiame atsakymus:

Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius sprendimus priima vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, o maži grąžinami plotai susidaro dėl objektyvių priežasčių.

Iki nacionalizacijos minėtas ganyklas, kurių bendras plotas buvo 152,99 ha, valdė 242 asmenys. Kai prasidėjo nuosavybės teisių atkūrimas į šį bendrai valdytą plotą atkurti nuosavybės teises pretendavo 501 asmuo (žmonių skaičius išaugo dėl žemės paveldėtojų), tačiau plotai jau buvo sumažėję, nes per tą laiką dalis ganyklų buvo užstatyta, kita dalis – užsodinta mišku.

Šiuo metu Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais patvirtinti 25 žemės sklypai (bendras plotas 6,3820 ha), suformuoti buvusių bendrųjų ganyklų teritorijoje, kurių žemė bus gražinama žmonėms. Kiti 5 patvirtintų žemės sklypų planai, kurių bendras plotas 6,6424 ha, yra grąžinti Savivaldybei pataisymui, kadangi sklypai patenka į valstybinės reikšmės miškus (miškų plotai turi būti išimti).

Taigi, šiuo metu yra 324 pretendentai į šiai dienai galimą grąžinti 6,3820 ha plotą, dalys bus grąžintos suformuotuose 25 sklypuose. Savivaldybei pataisius minėtus 5 sklypų planus, plotas padidės. Kol nėra atlikti tikslūs matavimai, būsimo papildomo ploto nurodyti negalime. Pretendentams suformuotose ganykliniuose sklypuose atkuriamos dalys yra nustatomos proporcingai kiekvienam bendraturčiui likusiam negrąžintam plotui, todėl kai kurie plotai ir tesudaro kelis kvadratinius metrus. Dalys nustatomos vadovaujantis LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057.

Asmenims yra gražinama po 18 arba 19 arų, o ne po dvidešimt. Specialistai teisinasi, kad taip suplanuoja architektai. Pakomentuokite.

Pagal Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. 920 ,,Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ asmenys už Palangos miesto teritorijoje iki nacionalizacijos turėtą žemę gali gauti 4-20 arų žemės sklypus Palangos mieste.

Jeigu piliečio turėtas žemės sklypas buvo ne mažiau kaip 0,04 ha didesnis už dabar jo naudojamą žemės sklypą, jam pagal galimybę papildomai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn naujas ne mažesnis kaip 0,04 ha žemės sklypas individualiai statybai bei kitai paskirčiai. Bendras piliečiui perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis už 0,20 ha.

Kadangi projektuojant gyvenamųjų namų kvartalą turi būti numatyti privažiavimai prie sklypų, gatvės, kitos komunikacijos ir pan., suformuoti tiksliai tokio ploto sklypus, į kuriuos piliečiai turi teisę atkurti nuosavybės teises, neįmanoma.

Jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusią dalį valstybė jam atlygina pinigais.

Paveldėtoja turi savo nuomonę

Paveldėtoja nesutinka, kad negalima suformuoti 20 arų sklypo, nes laukuose, kuriuose nėra jokio kelio, upės, medžio, kryžiaus, t. y. jokio trukdžio, sklypai vis tiek grąžinami apie 18 – 19 arų. Ji domisi, ar valstybės įstatymai numatę kelius (gatves) formuoti iš paveldėtojų žemės. Be to, kokie teisės aktai leidžia paskirti po 1 m. dešimtyje sklypų. „Įsivaizduokite, kaip tokią nuosavybę reikės įsiregistruoti kadastre“,- stebėjosi moteris. Paklausta, kodėl nenori minėti savo pavardės, moteris atsakė, kad tokiu atveju žemės gali apskritai negauti, nes Palangoje žemė dalijama kažkaip įdomiai.

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
Kalba redaguota ekspertai.eu
 
Komentarai

 
6. Matelis
(2012-12-10 14:07:22)
(212.117.23.148) Parašė:

Plačiau šia tema galite rasti mano asmeninėje svetainėje www.matelis.wordpress.com Visi valdininkų teiginiai šiame straipsnyje yra melas ir ne kitaip. Pamelei A. Pociūtei užtektų pasikelti man rašytus atsakymus ir ji pamatytų, kad ta pati Nacionalinė žemės tarnyba, savo oficialiuose raštuos man, yra ne kartą tvirtinusi, kad mažesnius kaip 4 arai sklypus formuoti yra GRIEŽTAI DRAUDŽAIAMA. Be to joks įstatymas neįpareigoja grąžinti žemės pavardžiui. Jau keletą metų NŽT praktikuoja "kolektyvinius" grąžinimus, t.y. atiduodamas išlikusios žemės dalis giminei bendrai, dokumente nurodant kiek jų manymu, kuriam piliečiui priklauso, o atsidalinimas paliekamas patiems pretendentams. nebetęsiu, kam bus įdomu, mano skaitiniuose nurodytu adresu, rasite ir senesnės ir naujesnės informacijos. Tik dar vienas sakinukas - gauti pinigais, kaip čia rašoma, yra ne kas kita kaip negauti nieko. Nes siūlomos sumos yra ne 34, o apie 200 kartų mažesnės nei net valstybės nustatyta VIDUTINĖ RINKOS KAINA. Apie realią rinkos kainą jau nei kalbėti neverta.



5. Isparcialiuota zeme
(2012-12-09 17:51:14)
(217.17.82.146) Parašė:

Kai pasiskaitai zemetvarkinikes pasakytus zodziu, tai lygtai butu ir teisingai aiskinama. Bet kai isigilini arba pats susiduri, supranti, kad tai tik issisukinejimo kalba ir esmes suvelimas i norinciuju atgauti zeme. Dalybos skirstomos i seimos pirmumo narius. Seneliai turejo 20 ha zemes ir 5 sunus, tarkim. Jiems ir dalinamas sklypas 20:5=4 ha. Grazinkit jiems priklausoma po 4 ha zemes plota. O jie jau turedami grazinta ir jeigu palikuoniu atsiranda net 58 asmenys, tai ne zemetvarkos reikalas, o jau to vieno sunaus JAU ATGAUTA zeme lai jie nors ir po puse kvadratinio metro langeliais susipaiso, bet si " klases sokinejimo zaidima" savininkai formytis turi per MATININKUS ir NOTARUS. Taip, kad zemes grazinimo specialistes destymuose jokios logikos, o vien tik issisukinejimai.



4. grumstas
(2012-12-09 16:47:55)
(78.60.222.129) Parašė:

Ant kapų tų,,kurie sugalvojo tokią žemės reformą, reiktų šlapintis, nes niekur pasaulyje iki šiol nebuvo sugalvota ,kad nekilnojamas turtas žemė ,gali skraidyti. Vagys pasistengė grąžinimo įstatymus taip subjauroti, kad negrąžinama iki šiol teisėtiems paveldėtojams. O žemės dalintojai -žemėtvarkininkai, kai kurie tapo tokių dideliųir vertingų paežerių, paupių valdytojais, kad kai kurių žemės plotai kaip to markizo karabaso-kur nepklausi apylinkėje visur jamarba jo giminei priklauso plotai. Vienas iš valstybės sukčiavimo būdas- perskaičiuoti miško vertę - tai vadinasi taksacija, ir pagal tą naują vertę atiduoti sumažintus plotus miško, nors projektuojant buvo suderintas didesnis. Okodėl tie sukčiai nenorėjo atiduoti žemės vienam iš paveldėtojų ir tegul kita likusi paveldėtojų dalis dalinasi arba teisiasi. Bet matyt yra geriau sukčiams dalinti turtą, nes už paslaugas paprastai Lietuvojke žmonės atsidėkoja- kuo daugiau 'aptarnauji" tuo daugiau "otkato"



3. senis
(2012-12-09 14:21:31)
(78.60.208.85) Parašė:

Vilniuje buvo 65 rėžiniai kaimai. Laisva neužstatyta žemė tokiuose kaimuose grąžinama visiems tokių kaimų savininkams bendrosios nuosavybės teise proporcionaliai turėtam plotui. Taigi, kada grąžinamas sklypas imkim, kad ir 10 arų , o savininkų paveldėtojų yra apie 200, tai daugeliui, mažai žemės turėjusių, net ir 1 kv. m. neišeina. Valdžia sako, nesvarbu, kad absurdas, bet už tai teisinga. 1 -4 kv. m. sklypo dalių net ir paveldėti neapsimoka, nes daugiau sumokėsi juos įregistruodamas, nei gausi parduodamas.



2. manau
(2012-12-08 00:26:42)
(78.57.160.133) Parašė:

sklypas nuo pretendentų skaičiaus nesumažėja, jeigu senelio buvo 3 ha, tai tiek ir turi grąžinti, bet neva negali, žemės paskirtis nevienoda. Kas jiems draudžia suvienodyti?



1. baisu
(2012-12-07 10:56:49)
(86.38.180.5) Parašė:

Tiesiog tyciojasi is zmogaus.Akivaizdziai daro kapines ir tiek:( geda gyventi tokioje salyje



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras