2019 m. gruodžio 6 d.

 

Nuo ekonomikos prie sveikatos: tikrasis alkoholio akcizų poveikis

5
Paskelbta: 2014-01-30 11:24 Autorius: Mindaugas Štelemėkas, Lietuvos sveikatos universiteto Sveikatos tyrimų institutas
Mindaugas Štelemėkas
Mindaugas Štelemėkas

Kilus viešoms diskusijoms spaudoje dėl galimo akcizų alkoholiniams gėrimams padidinimo, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų institutas į alkoholio vartojimo problemą ragina pažvelgti plačiau. Alkoholinių gėrimų apmokestinimas akcizo mokesčiu nėra vien tik pajamų į biudžetą didinimo įrankis. Tuo pat metu tai ir alkoholio vartojimo mažinimo priemonė, kuri tiesiogiai susijusi su šalies gyventojų sveikatos rodiklių gerinimu. Galima pastebėti, kad viešojoje erdvėje tarp ekonomikos, finansų, sveikatos priežiūros ekspertų ir net skirtingų ministerijų atstovų vyrauja skirtingas supratimas apie alkoholio apmokestinimą, apmokestinimo generuojamas pajamas šalies biudžetui bei alkoholio žalos vertinimą.

Ekonomistai, finansų ekspertai ir už šalies finansus tiesiogiai atsakingų valstybinių įstaigų atstovai dažniausiai alkoholinius gėrimus linkę laikyti įprastomis prekėmis, generuojančiomis reikšmingas pajamas į šalies biudžetą, o akcizo didinimas daugiau suvokiamas kaip galimybė padidinti biudžeto pajamas. Be to, diskutuojama, kaip suvaldyti šešėlinę rinką, aptariama akcizų kaitos įtaka šalies makroekonominiams rodikliams, o sveikatos rodikliai, deja, bet užmirštami.

Sveikatos ekspertai, mokslininkai ir už sveikatą ar socialinę šalies gyventojų gerovę atsakingų valstybinių įstaigų atstovai alkoholio vartojimą mato kaip didžiausią visuomenės sveikatos rizikos veiksnį ir anaiptol ne kaip įprastą prekę. Alkoholio kontrolės politikos priemonės (tarp jų viena pagrindinių – akcizinis apmokestinimas) suvokiamos kaip instrumentai, skirti vartojimui mažinti, taip visų pirma gerinant visuomenės sveikatą. Galimos papildomos pajamos šalies biudžetui, žvelgiant iš sveikatos pozicijų, yra tiesiog malonus priedas šalia mažėjančio vartojimo ir gerėjančių gyventojų sveikatos rodiklių.

Remiantis įvairiais sveikatos ekonomikos tyrimais, alkoholio paklausa yra santykinai neelastinga kainos atžvilgiu ir tai visų pirma yra gera naujiena valstybėms, taikančioms akcizo mokestį alkoholiui. Pavyzdžiui, akcizus padidinus 10 proc., stipriųjų gėrimų vartojimas galėtų kristi 5–8 proc., vyno – 4–7 proc., o alaus – 3–5 proc. Nors galutinis efektas priklauso nuo tokių veiksnių kaip vartotojų pajamų kitimas, jau esamas apmokestinimas ir pan.

Kitaip tariant, didinant tik akcizo mokestį alkoholiui kažkiek sumažėja jo vartojimas (t. y. džiaugiasi sveikatos ekspertai), padidėja pajamos valstybei (t. y. džiaugiasi vyriausybė) ir mažėjantys pardavimai sumažina alkoholio pramonės pajamas (t. y. lieka nelaimingi alkoholio įmonių vadovai ir į darbą su dar didesniu užsidegimu paleidžiami lobistai, aiškinantys, kokią žalą valstybei atneša akcizai).

Nesenas tokio efekto pavyzdys galėtų būti alkoholio kontrolės sugriežtinimas ir akcizų surinkimas 2008 m. Tuomet, 20 proc. padidėjus alkoholio akcizui (alui didėjo 10 proc.), Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, suvartojimas sumažėjo nuo 14,74 litro absoliutaus alkoholio vienam gyventojui (2007 m.) iki 13,08 litro (2008 m.). Tuo tarpu, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pajamos iš alkoholio akcizų pakilo nuo 830 mln. Lt iki beveik 968 mln. Lt, t. y. beveik 17 proc. Šalia to jau pradėjo gerėti šalies gyventojų sveikatos rodikliai (pvz., alkoholio vartojimo lemiamų mirčių sumažėjo nuo 162 mirčių, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, iki 147, arba absoliučiais skaičiais nuo 4621 iki 4200 mirčių).

Vis dėlto, esant gana staigiam alkoholio vartojimo sumažėjimui, akcizinių pajamų padidėjimas neatsvers alkoholio suvartojimo sumažėjimo, o toks efektas gali pasireikšti, kai kartu diegiamos kitos efektyvios alkoholio vartojimo mažinimo priemonės (neblaivių vairuotojų kontrolės griežtinimas, alkoholio prieinamumo mažinimas, reklamos ribojimai). Lietuvoje 2009 m. taip jau buvo: šalia jau galiojusio alkoholio reklamos apribojimo televizijoje ir radijuje dienos metu ir padidinto akcizo dar kartą 15 proc. (10 proc. alui) buvo padidintas akcizas alkoholiui ir apribota prekyba alkoholiu po 22 val. Tuomet alkoholio suvartojimas sumažėjo dar beveik 2 litrais (iki 11,13 litro absoliutaus alkoholio, tenkančio vienam šalies gyventojui), o pajamos, gautos surinkus akcizo mokestį, sumažėjo nuo 968 iki 812 mln. Lt, t. y. 16 proc. pajamų sumažėjimas, o 2010 m. akcizų surinkimas sumažėjo dar beveik 8 proc.

Čia papildomai galima įžvelgti ir ekonominės krizės poveikį, sustiprinusį akcizų efektą, dėl ko labiau mažėjo vartojimas. Nuo 2009 m. pradėjo mažėti gyventojų pajamos, todėl santykinė alkoholio kaina pradėjo augti, o tai visų pirma yra poveikis, kurio siekiama didinant akcizus, t. y. didesnė santykinė alkoholio kaina (pajamų ir alkoholio kainos santykis) mažina vartojimą.

Tačiau ar sumažėjusios pajamos iš alkoholio akcizų yra nuostolis valstybei?! Juk alkoholio suvartojimas tik per trejus metu (nuo 2007 iki 2010 m.) nukrito beveik 3 litrais absoliutaus alkoholio. Toks oficialus suvartojimas tikrai negalėjo būti kompensuotas nelegalaus vartojimo išaugimu (kaip linkę gąsdinti alkoholio pramonės atstovai), nes, kartu mažėjant oficialiam alkoholio suvartojimui, ženkliai sumažėjo pasekmių lietuvių sveikatai našta: tik per tuos kelerius metus alkoholio vartojimo lemiamas mirtingumas sumažėjo apie 30 proc. (nuo 162 iki 117 mirčių, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, arba absoliučiais skaičiais nuo 4621 mirčių 2007 m. iki 3200 mirčių 2011 m., įskaitant žūtis eismo įvykiuose, traumas, smurtines mirtis, apsinuodijimus, alkoholines kepenų ligas ir pan.). Taip pat panašios teigiamos tendencijos buvo pastebimos vertinant alkoholio vartojimo lemiamą ligotumą ir eismo nelaimes. Vien 2010 m. alkoholio vartojimo lemiama ekonominė žala (lėšos, išleistos sveikatos priežiūrai, sumažėjusio darbingumo išmokoms, kalinių išlaikymui, vaikų namų išlaikymui ir dėl pirmalaikių mirčių nulemto prarasto produktyvumo) valstybei sudarė daugiau kaip 715 mln. Lt.

Sveikatos tyrimų institutas sveikina ir palaiko alkoholinių gėrimų akcizo didinimą, nes Lietuvoje alkoholio vartojimas lemia neproporcingai didelę socialinę ir ekonominę žalą. Tačiau akcizinį apmokestinimą reikia pratintis vertinti kaip alkoholio vartojimo mažinimo priemonę, galinčią pagerinti šalies gyventojų sveikatos rodiklius, ir nesivadovauti vien tik lūkesčiu gauti didesnes pajamas į biudžetą. Šalia to bent dalis papildomų pajamų iš akcizų turėtų būti skiriama ir kovai su „šešėline rinka“, ir kitoms efektyvioms alkoholio kontrolės programoms plėtoti.

Kalba redaguota ekspertai.eu
 
Komentarai

 
5. Algirdas
(2014-02-12 23:45:27)
(78.62.77.227) Parašė:

Tai nereikia kad pirktų alkoholį. Juk akcizo didinimas alkoholiui yra alkoholio vartojimo mažinimo priemonė, o jį pirko ir tuomet, kai už atlyginimą buvo galima nusipirkti tik 10 butelių degtinės.



4. mama iš kaimo
(2014-02-07 17:32:26)
(78.63.226.150) Parašė:

Kokia nelaimė - neišmokiau gerti savo vaikų. O dabar jau vėlu - jau savo nuomonę turi. Taigi nematyri man grąžinamos atimtos pensijos.



3. algis
(2014-01-31 12:28:05)
(78.57.215.176) Parašė:

Kvaili visi tie svaičiojimai apie papildomą mokesčių surinkimą padidinus akcizus alkocholiui. Kai šalia yra dešimt kart didesnė Lenkija, kurioje tas alkoholis ir dabar pigesnis, kas pirks dar brangesnį? Valdžia tergul tik neliečia to klausimo ir neišardo šios trapios pusiausvyros, nes jei pajudins, mokesčių surinks dar mažiau.



2. Sveikatos apsauga
(2014-01-31 07:07:36)
(78.60.142.88) Parašė:

Turiu puikių pasiūlymų ta tema: 1. Uždrausti bet kokia alkoholio reklama. 2. Barai pardavinėjantis alkoholį neturėtų teisės turėti lauko staliukų ir apskritai į vidaus patalpas negalėtų patekti saulės šviesa. 3. Išimti alkoholį iš maisto prekių parduotuvių ir leisti pardavinėti tik vaistinėse su kitais nuodais ir vaistininko rekomendacijomis. 4. Visiems vaistams taikyti pilną PVM, bei uždėti akcizą kaip ir alkoholiui. 5. Panaikinti kompensacijas už vaistus. 6. Sveikatos apsaugo ministeriją skelti į dvi dalis - Sveikatos apsaugos ministeriją ir Vaistų ir ligų ministeriją, ilgainiui didini finansavimą pirmosios po truputį mažinant antrosios. Vėliau vaistų ir ligų ministeriją - privatizuoti. 7. Panaikinti vairuotojams promiles, tačiau tokiam vairuotojui sužeidus žmogų - mirties bausmė.



1. Česlovas
(2014-01-30 17:40:52)
(78.62.164.7) Parašė:

Didinkit akciza, kaime neblogai dera kvietrugis ir jo sultys tures dar didesne paklausa.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras