2019 m. gruodžio 10 d.

 

Nieko nėra amžino, išskyrus... švietimo sistemos reformas

14
Paskelbta: 2012-07-04 01:06 Autorius: Autorė - mokytoja iš Dzūkijos, prašiusi pavardės neskelbti

Nesibaigiančios švietimo reformos seniai jau tapo tautosakos objektu - tikriausiai visi žinote anekdotą apie auksinę žuvelę, kuri sutiko geriau statyti tiltą per jūrą nei paaiškinti švietimo reformų esmę...

Pabandykime keletą reformuotų švietimo sistemos dalių apžvelgti ir mes.

ŠPC ir PPRC reorganizacija

Ilgą laiką bent jau funkcijų pasiskirstymas tarp švietimo sistemos įstaigų buvo aiškus: ŠPC (Švietimo plėtotės centras) rūpinosi ugdymo turiniu – programomis ir medžiaga toms programoms įsisavinti, atskiri padaliniai ekspertavo vadovėlius, ruošė auditorius. PPRC (Pedagogų profesinės raidos centras) rūpinosi ugdymo turinio sklaida (rengė konsultantus) ir seminarais visos respublikos mokytojams, ne veltui į čia buvusias metodinių darbų parodas vykdavo mokytojų pilni autobusai.

Dabar, po reformos, dingo ne tik senieji įstaigų pavadinimai, atleisti ar patys išėjo profesionalūs darbuotojai, bet naujasis hibridas UPC (ugdymo plėtotės centras) nusipurtė ir visas ankstesnes savo „prarytų“ įstaigų pareigas bei atsakomybes. Skandalai dėl ugdymo turinio (ne) kokybės bent jau netilsta, o tai, kad turinio sklaida permesta savivaldybių švietimo centrams, kažkodėl niekam nekliūva, nors kažin ar atskiras miestelio švietimo centras pajėgus žinoti, rasti, prisikviesti geriausius įvairių sričių lektorius ir jiems sumokėti (paskaičiuokite, kiek tokiuose centruose vyksta seminarų muzikos, chemijos ar rusų kalbos mokytojams).

Ugdymo turinys, ypač šiuolaikiškesnis požiūris į jį, tapo tik įvairiausių ES projektų objektu, tačiau projektus vykdo atskiros institucijos, ryšio ar derinimo tarp jų nėra, tad net svarūs darbai dažniausiai lieka tik projekto ribose ir nedaro jokios įtakos visam ugdymo procesui. O juk tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai tyrimai rodo, kad atkakliai ritamės žemyn...

Atskirai reikėtų paminėti, kad ministerija visai nebekontroliuoja ir vadovėlių rengimo, kuris virto tik didžiuliu verslu – pelningu, bet ne visuomet švariu (pažiūrėkite į kosmines vadovėlių kainas!). Pagal reformuotą vadovėlių vertinimo tvarką dabar juos recenzuoja ne didžiausią patirtį turintys ekspertai, o tie, kas pasiūlo mažiausią kainą.

Mokyklų tinklo pertvarka ir visuotinė „krepšelizacija“

Išdraskius ilgametes tradicijas turinčią lietuvišką ugdymo sistemą ir mokyklas „suketvirčiavus“ į pradines, pagrindines ir gimnazijas, ėmė keistis ir visa ugdymo filosofija, nors ŠMM ir jai pavaldus UPC tai atkakliai ignoruoja, žaisdami statistika apie neva sutaupytus pinigus. Bet juk ne viskas pinigais matuojama!

Visuomenė jau atvirai šaukia, kad moksleiviai bukėja, gimnazijų mokytojai patiria šoką nuo ateinančių iš pagrindinių mokyklų mokinių „lygio“, nes dažna pagrindinė mokykla neturi chemijos, fizikos ar kurio kito dalyko specialistų, o mokytojai nenori aukotis dėl mokinių, kurie vis tiek išeis – juk jokio patikrinimo po aštuonių klasių nėra, tad rezultato niekas nemato. Situacija slepiama, nes pagrindinių mokyklų vadovai dažnai atvirai rėžia: „Nepatinka mūsų lygis? Daugiau mūsų vaikų ir jų „krepšelių“ negausit, kita gimnazija priims ir tokius!“.

Nusirista iki to, kad kai kurių Vilniaus mokyklų aštuntokai eina „vizituoti“ gimnazijų – vaikšto po mokytojų pamokas, klasių valandėles, renginius ir viską vertina (!) – kas pasiūlys „daugiau“, į tą mokyklą ir teiksis rudenį ateiti. Pabandyk paskui su tokiais susireikšminusiais kūdikėliais susikalbėti!

Gimnazijos negali rinktis – priima visus, nes tokia švietimo politika, be to, kiekvienas vaikas – tai juk „krepšelis“, 3310 litų... Gimnazijose tie pinigėliai lemia, ar pasirenkamųjų dalykų mokytojai turės grupes, turės darbo ir... atlyginimus. Jei mokytojas griežtas, daug reikalauja, mokinys gali to dalyko atsisakyti ir visai nesimokyti, todėl mokytojai priversti vaikams pataikauti – taip pasirenkamųjų dalykų ar B lygio pamokos dažnai virsta žaidimu...

Konkurencija dėl moksleivių tarp to paties tipo mokyklų, ypač tame pačiame mieste, peržengė ribas – dažnai kuriamas tik įvaizdis, bet ne vaizdas, tikroji informacija slepiama. Apie kokį nors mokyklų bendradarbiavimą visai tenka pamiršti.

Mažėjantis mokinių skaičius kursto nesveiką konkurenciją ir pačiose mokyklose – tie, kas negali konkuruoti darbo kokybe, konkuruoja kitaip, priemonės, kai sprendžiamas išlikimo klausimas, nesirenkamos, ir krūvių dalijimosi metu mokyklos virsta aršiu kovos lauku. Kam tokiu atveju rūpi konkretus vaikas, jo likimas - retorinis klausimas.

Egzaminų reformos

Apie egzaminų reformas galima rašyti tomų tomus ir vis tiek šios temos neišsemsime.

Kasmet kyla mažesnis ar didesnis skandalas dėl užduočių kokybės ar nedermės tarp ugdymo, programos ir egzamino užduoties. Tai tik rodo, kad Lietuvoje taip ir nesukurta, gal net nekuriama atskira profesionalų institucija ir egzaminai kasmet virsta loterija. Ko vertas vien sprendimas lietuvių kalbos rašinių – paties subjektyviausio dalyko – vertinimą perkelti į savivaldybes!

Manote, vyksta tokia nors tų vertintojų atranka, kas nors tikrina jų kompetenciją? Manote, kas nors tuos vertintojus iš esmės ruošia? Kokio objektyvumo galima reikalauti, jei, pavyzdžiui, šiemet neveikė net internetinis moodle puslapiukas vertintojams, kur anksčiau jie galėdavo pasikonsultuoti ar bent jau paklausti. Neveikė todėl, kad tam nebuvo skirta pinigų. Pinigų neskirta, nes niekas neprašė. Neprašė, nes niekas nenorėjo prisiimti atsakomybės už sistemos ydas.

Ir jei jau kalbame apie egzaminus ir atsakomybę už juos, tai kaip paaiškinti faktą, kad jau kitais – 2013-iais – metais būsiąs naujas lietuvių kalbos egzaminas iki šiol mokytojams ir mokiniams yra terra incognita – nėra nė mažiausio pavyzdėlio, kaip turi atrodyti rašinys su pasirinktu vienu iš trijų nurodytų autorių! Tai jau reformavimo meno viršukalnė, kai patys reformuotojai nežino, kaip atrodys jų kūrinys. Tačiau apie tai išsamiau pakalbėsime kituose straipsniuose.

Eksperimentai su žmonėmis uždrausti? Tik ne švietimo sistemoje!

Dokumentuose, reglamentuojančiuose eksperimentų su žmonėmis normas (Niurnbergo kodeksas, Ženevos žmogaus teisių deklaracija ir Helsinkio deklaracija), nurodoma, kad eksperimente gali dalyvauti asmenys, kurie:

gauna visą informaciją;

šią informaciją visiškai suvokia;

yra laisvi apsispręsti.

Deja, tai, kas vyksta švietimo sistemoje, primena neleistinus eksperimentus – informacija čia slepiama, procesų esmės suvokti neįmanoma, o apie laisvą apsisprendimą dalyvauti ar ne nesibaigiančiose reformose Lietuvos mokytojai, mokiniai ir jų tėvai gali tik pasvajoti. Kol kas jų net nuomonės niekas neklausia...

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
Kalba redaguota ekspertai.eu
 
Komentarai

 
14. Seymur
(2012-08-04 04:21:18)
(99.169.46.190) Parašė:

Nuo alaus backu yra vienas kieals. Zinai kur. I pavartes nusiciurksti.O riausiu metu pakiemiuose ir pavartese visada laukia kiemsargiai, apsivilke fufaikomis bei instruktuojantys ka daryti toliau. Ne, Liutaurai, is tuciu backu nieko nebus. Nebent improvizuota redutine gynybos siena.Mano pasiulymas valdziai toks- ziemos metu prie Seimo aiksteles ir skverelius uzpilti ledu, jas aptverti ir ant kiekvieno kampo nuomoti ledzingas. Tegu VAIKAI iki velumos okupuoja Seimo teritorija. Vaikams pardavineti karsta sokolada, uz simboline suma dalinti kakava, bandeles su cianmonu ir pan., cia pat ant milzinisku keptuviu is kiausiniu ir svogunu spirginti kiausinienes. Ir aisku, ant Resp. bibliotekos laiptu sekmadieniais turetu dainuoti "Azuoliuko" choras su Vaida Genyte ir Montvydu priesakyje.



13. Desy
(2012-08-04 04:11:36)
(188.143.232.12) Parašė:

Oi atsirūgs pasipūtusiems politikieriams ir pnritaiams valdovams tas ciniškas požiūris į eilinį jaunuolį, ką jau kalbėti apie tas menkas ir silpnai organizuotas patriotines jaunimo organizacijas. Jaunuolis, kuris užaugo šalia pijoko tėvo, ar visai be jo, ir jokio išsilavinimo neturičios motinos, ar visai be jos, užaugo močiučių liguistoje lepinimų globoje, bukų mokytojų šešėlyje, dvasiniame ir fiziniame skurde. Šiais, seimo nokiojimo metais, taip ir norisi prisiminti, S. Gedos žodžius, pasakytus Vingio parke, Ribentpf-Molotof pakto pasmerkimo mitinge: verksim, kai tie pabradžių ir akmenių mankurtai, debilai, susilauks savo vaikų ir juos paleis mūsų keliais. Raudosime už savo nemeilę ir egoizmą ir už samoningą tautos nugirdymą ir paskandinimą šnapse.Aš tai tokių mitingų metu, vistik pastatyčiau šalimais gardus su alaus bačkomis. Taip galimą sužlugdyti kiekvieną tokį mitingą. Patikėkit, vargu ar jie nuo tų bačkų kur nueitų,,, kaip nuo savo ,,tikrosios" vilties.



12. apie vadovėlius
(2012-07-13 12:56:11)
(5.20.35.155) Parašė:

Vadovėlius vertina tas, kas pasiūlo mažiausią kainą - vien šis faktas verčia galvoti, kiek šis reikalas gali būti "švarus"... Tikras faktas, kad pernai vertinti dviejų dalių vadovėlį mokytoja, neturinti jokios tokio darbo patirties, sutiko už truputį daugiau nei 100 Lt. ! Apie nupirktus tokiam darbui "profesionalus" apskritai nutylėčiau, nes reikalavimai pirkimams minimalūs, o pirko tuos "ekspertus", kurie irgi siūlėsi už mažiausią kainą. Dabar net tos kainos nepaisoma - siūlomasi už daug mažiau. Pagalvokite, kodėl leidyklos už privačią tikrą gerą profesionalią recenziją sumoka PASIRINKTAM ekspertui net ir dešimt kartų daugiau. Ir dar pagalvokite - jei tikrai geras specialistas už vienos dienos seminarą gali gauti 500 - 900 Lt. "į rankas", tai ar jis imsis rašyti vadovėlį, nuo kurio metinis (!) pelnas netgi mažesnis nei vieno seminaro uždarbis? Ar jis imsis recenzuoti vadovėlį (tokiam darbui reikia paaukoti 1 - 2 savaites) už 100 Lt.?



11. Lilė
(2012-07-12 13:09:48)
(86.38.110.173) Parašė:

Kas yra tie "tikrieji ekspertai", turintys praktikos vertinant vadovėlius? Ir kaip atsiranda ta praktika?



10. vadovėliai ir kt...
(2012-07-12 09:47:47)
(158.129.140.22) Parašė:

Visgi teiginys apie vadovėlių kainų kosmiškumą yra neteisinga, tiksliau neįvardijama priežastis, kodėl taip yra... Kol buvo vienas vadovėlis, jo tiražas buvo 20.000-30.000 egzempliorių. Štai tada vadovėlių kainos buvo kosminės, nes tokiu tiražu spausdinama knyga puikiai atsiperka ir nustačius pardavimo kainą 8-10 litų (bet jie kainavo tada po 15-30 litų). Dabar dažno vadovėlio tiražas tesiekia 1.500-4.000 egz. Kalbėti apie 8-10 litų jau nebeišeina... O dėl vadovėlių kokybės - pasakyta tik dalis tiesos (o dalis tiesos dažnai blogiau už melą). Vadovėlius recenzuoja pasiūlę mažiausią kainą - tai tiesa. Tačiau tą mažiausią kainą gali siūlyti tik specialistai, kurie jau praėję kvalifikacijos atranką! Taigi vertina pigiausiai paprašęs profesioanalas. O visa kita, manau, kad autorė teisingai išdėstė... Europos sąjungos pinigai labai iškrežipė vaizdą... Valdininkai dabar tegyvena vienintele idėja - „kaip įsisavinti milijonus“... To projekto vertė - 10.000.000, to projekto - 18.000.000, to - tik kokie 4.000.000 (čia jau nebertas dėmesio projektas... lėšų mažai...) ir t. t.



9. Vilma
(2012-07-07 20:36:55)
(84.240.58.81) Parašė:

Iki tiek prisireformavom, net patikėti sunku. pvz. LIETUVOJE laikant VALSTYBINĮ brandos istorijos, fizikos, geografijos ar kitą egzaminą galima atsakymus rašyti rusų ar lenkų kalbomis. Tai vyksta jau ne pirmi metai, valdžia (ŠM) apie tai informuota, bet, deja, deja, niekas nesikeičia. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu.



8. debeselis
(2012-07-06 19:36:19)
(78.62.211.27) Parašė:

Puikus straipsnis, tik kad kas nors iš viršaus bent kartą įsiklausytų į žmonių nuomonę, arba toks jausmas, kad jie gyvena kitoje planetoje, tad ne pro šalį būtų jiem nusileisti ant žemės ir pabendrauti su žemės gyventojais. Net prie sovietų tokių ,,čudų"nebuvo. Baisiausia tas, kad čia dirbama su gyvais žmonėmis, kad tos reformos liečia tiesiogiai jaunimą, o pasekmės pasijus vėliau. Nors ir šiandien su autorės mintimis visiškai sutinku. Mokytojai iki tokio lygio nužeminti, kad net turi žemintis, kai mokiniai renkasi dalykus. O kaip sunku jiems rinktis, kaip jie pasimeta. Manau, visa mūsų valdžia visose srityse tiek ,,malkų priskaldė", kad net bloga nuo visko. na, pagalvoji, gal visur tas pats. Bet juk estai, netgi latviai tvarkosi, lenkai. Pati lenkijoje buvau apsipirkti-viskas pigiau, net skaudu darosi dėl Lietuvos.



7. Pranas
(2012-07-05 01:13:02)
(82.13.201.4) Parašė:

Steponaviciu reiketu iki gyvos galvos pasodinti. Tai ka jis padare su svietimo sistema per keturis metus, sovietai per penkiasdesimt metu nesugevejo padaryti. Nieksu nieksas. Kaip galeju toki degrada ministru isrinkti? Persasis isvada, kad partija kuriai jis priklauso yra lygiai tokia pati, kaip ir jis, vienas didelis nieksynas. Uz viska reikes atsakyti ir pasigailejimo nebus nei vienam.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras