2024 m. kovo 28 d.

 

Nesvarbu, koks bebūtų JAV prezidentas, Amerika visada buvo, yra ir bus didžiausias Rusijos priešas

3
Paskelbta: 2017-04-28 08:46 Autorius: Juozas Ivanauskas | laisvaslaikrastis.lt

Kaip žinia, JAV prezidentas Donaldas Trampas, be jokio tyrimo dėl galimo cheminio ginklo panaudojimo apkaltinęs Sirijos prezidentą Basharą al Assadą, balandžio 7-osios naktį įsakė paleisti 59 sparnuotąsias raketas „Tomahawk“ į Sirijos armijos karinę bazę. Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuomone, „amerikiečių smūgiai Sirijoje – tai agresija prieš suverenią valstybę, pažeidžianti tarptautinės teisės normas, beje, surengta išgalvota dingstimi“, – sakė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Sirijos kariuomenė neturi cheminio ginklo atsargų. Šių ginklų atsargų sunaikinimo faktas buvo patvirtintas Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos – specializuotos Jungtinių Tautų agentūros. Be to, V. Putino nuomone, faktų, kad cheminius ginklus naudojo teroristai, visiškas ignoravimas tik reikšmingai blogina padėtį“, – pridūrė D. Peskovas.

Kai kokia nors šalis savo vadovo vienašališku sprendimu, pažeidžiant konstituciją ir tarptautinę teisę, ginklu užpuola kitą suverenią šalį, tai akivaizdus agresijos aktas. Kodėl demokratiškomis save vadinančios šalys neskuba pasmerkti JAV agresijos, nesiūlo skirti šaliai agresorei ekonominių sankcijų, bet atvirkščiai, sveikina agresijos aktą Sirijoje?!.. Nemanote, jog JTO turėtų kur kas principingiau sureaguoti ir nuodugniai ištirti šį atvejį?..

Nejau ir mūsų išliaupsintas JAV prezidentas Donaldas Trampas pasidavė jankių globalistų, neokonų spaudimui, todėl ir nusprendė „demokratijos eksportui“ bombomis Sirijoje pritaikyti tą patį scenarijų?!.. – LL pasiteiravo JAV gyvenančio disidento Valdo ANELAUSKO.

- Ką aš manau apie prezidentą D. Trampą, kuris sparnuotomis raketomis apšaudė Siriją?.. Jokiu būdu neteisinu šito žingsnio, tačiau, gerai viską apmąsčius, man atrodo, jeigu JAV prezidente dabar būtų Hilari Klinton, tai gal net tikras Trečiasis pasaulinis karas būtų prasidėjęs. Na, o šiandien, sutikit, nors konfrontacija tarp Amerikos ir Rusijos dėl šio incidento ir paaštrėjo, dviejų šalių santykiai dar labiau pablogėjo, kaip ne kaip, pasaulyje tebėra taika!.. Geriau šaltasis karas, nei karštasis, argi ne taip? O ir karštojo karo, bent jau kol kas, tikrai nenusimato.

Tiesą sakant, amerikonai su rusais draugais niekada nebuvo, nėra ir niekada netaps. O jeigu kas nors rimtai to tikėjosi, tai pernelyg naivu ir utopiška!.. Amerika visada buvo Rusijos priešas, nepriklausomai nuo to, koks JAV prezidentas, ar kokia santvarka ir valdžia buvo Rusijoje. Prisiminkime, pirma didelė konfrontacija tarp JAV ir Rusijos įvyko XX amžiaus pradžioje, gerokai iki bolševikų revoliucijos, kai čionykščiai žydai inicijavo Rusijos boikotą ir įvedė pirmąsias sankcijas, atseit, dėl žydų pogromų. Taigi, Amerika visada buvo, yra ir bus didžiausias Rusijos priešas!..

Ką JAV prezidentas Trampas kalbėjo rinkiminės kampanijos metu arba kalba dabar, tai Amerikoje, kaip jau esu sakęs, jis nėra visagalis vienvaldis caras, kad galėtų elgtis taip, kaip jam galbūt norėtųsi daryti. Nė vieno iš duotų pažadų (pavyzdžiui, pastatyt sieną su Meksika, uždrausti atvykt į JAV musulmonams) jis ir negali įvykdyti todėl, kad Amerikos valdžios Sistema jam to daryti neleidžia. Amerikoje koks nors eilinis liberalas teisėjūkštis iš Havajų gali paties Prezidento įsakus užblokuoti, nors tai, atrodytų, didžiausias absurdas! Žiūrėkit, dar nė šimtas prezidentavimo dienų nepraėjo, o jau kiek visokių konfrontacijų per tą laiką įvyko tarp Trampo ir jo priešininkų pačioje Amerikoje!..

Aišku, įsakymą apšaudyti raketomis Siriją davė būtent Trampas. Bet gal reikėtų pabandyt suprasti, kokios aplinkybės jį vertė tai daryti. Svarbiausia, kartoju, mums visiems reikėtų aiškiai suprasti: jei Baltuosiuose rūmuose Vašingtone dabar būtų ne Trampas, o Klintonienė (su visa išprotėjusių „neokonų“ svita), tai ne tik ant Sirijos būtų kritę amerikonų „tomahaukai“, bet jau ir ant Vilniaus, galbūt, kristų rusų „iskanderai“, tai yra, įsiliepsnotų Trečiasis Pasaulinis!..

- Kaip suprantu, bandote teisinti prezidento D. Trampo sprendimą absoliučiai feikiniu pretekstu bombarduoti Siriją?

- Nei aš teisinu Trampą, nei smerkiu. Tačiau man (kaip ir daugeliui mano bendraminčių) šiandien labiau rūpi ne karas, vykstantis tolimoje Sirijoje, ir netgi ne hipotetinis Trečiasis pasaulinis karas, kuris, galbūt, įsiliepsnos ateityje, o tai kas vyksta čia ir dabar, t. y. pačioje Amerikoje. Mes gi išrinkome savo prezidentu Donaldą Trampą tam, kad jis „suremontuotų“ pačią Ameriką, jeigu tai apskritai nėra per vėlu daryti.

Kokia padėtis dabar pačioje Amerikoje mudu jau ne kartą kalbėjome, aptarėme. Deja, situacija su kiekviena praeinančia diena tik blogėja! Manau, jei viskas čia ir toliau taip tęsis dar kokius dešimt metų, tai greičiau įsiliepsnos ne Trečiasis pasaulinis karas, o įvyks antrasis pilietinis karas pačioje Amerikoje. Ir tas karas, manau, bus nepalyginamai baisesnis, žiauresnis, kruvinesnis negu Sirijoje ar bet kur kitur. Be abejo, tai grėstų išties baisiomis pasekmėmis ir visam likusiam pasauliui!..

Regis, amerikiečių visuomenė jau yra „prinokusi“ būtent tokiam karui. Ji skilusi ne tik į dvi absoliučiai priešiškas dalis, ką labai aiškiai pademonstravo pastarieji JAV prezidento rinkimai. Visuomenė taipogi susiskaldžiusi į daugybę tarpusavyje priešiškų stovyklų. Galima būtų šitas stovyklas pavadinti gentimis. Panašios gentys egzistavo priešistoriniais laikais, kai kiekvieno žmogaus pagrindinis tikslas buvo elementarus išlikimas, kova už būvį. Taip ir dabar, šioje, atseit, „ pažangiausioje pasaulyje“ amerikiečių visuomenėje, mano supratimu, susiklostė labai panaši situacija. Visų pirma, dėl rasinio bei kultūrinio nesuderinamumų amerikiečių visuomenėje.

Vadinamasis multikultūralizmas yra nuodas ne tik Europai! Kol dauguma Amerikos gyventojų buvo balti, europietiškos kilmės, tol Amerika buvo vieninga ir galinga. Deja, dabar viskas radikaliai pasikeitė!.. Kas dar yra likę iš buvusios Amerikos didybės, tėra įrankis kažkieno rankose šėtoniškos „naujosios pasaulio tvarkos“ įgyvendinimui. Nesigilinkime, kieno tos rankos ir kokia čia tvarka, tai pernelyg plati tema. O kad ir pačiai Amerikai tokioje perspektyvoje viskas blogai baigsis, tai aš čia gyvendamas akivaizdžiai matau ir puikiai suprantu.

Bijau, labai sunku ir gal net neįmanoma kažką iš esmės pakeisti, bet viltis miršta paskutinė. Todėl visi amerikiečiai, nenorintys sulaukti sirų likimo, balsavo už Trampą. Tame tarpe ir aš. Galbūt mes suklydome, nežinau. Sunku kol kas pasakyti ar spėlioti, ateitis parodys. Be abejo, kai kuo Trampas mus jau nuvylė ir gana stipriai nuvylė, bet aš dar nesu juo visiškai nusivylęs. Man svarbiausia ne tai, ką Trampas už Amerikos ribų daro, o ką jis pačioje Amerikoje galėtų padaryti. Jeigu komunistuojantys liberalai prieš Trampą iki šiol tebeprotestuoja, yra paskelbę jam karą, tai gal ne toks jau ir blogas 45-asis prezidentas?.. Juk kartais pusiau juokais sakoma: mano priešo priešas yra mano draugas...

Kaip ten bebūtų, esu per senas kur nors vėl emigruoti. Nei Lietuvoje, turbūt, jau neteks man gyventi, nei Rusijoje, nei tuo labiau Sirijoje. Matyt, teks likusį laiką nugyventi būtent Amerikoje. Todėl ir globalinės geopolitinės pasaulio problemos pastaruoju metu, prisipažinsiu, mane domina kur kas mažiau, negu pačios Amerikos vidaus problemos ir perspektyvos. Jei gyvenčiau Prancūzijoje, tai man rūpėtų tenykštė padėtis ir aš balsuočiau tik už Marine Le Pen. Bet kadangi gyvenu Amerikoje, tai man, kaip ir Trampui, svarbiausia – „AMERICA FIRST“.

Nežinau, kiek man apskritai to gyvenimo laiko beliko, gal apie dvidešimt metų, tik labai nesinorėtų savo gyvenimą užbaigti kur nors Oregono miškuose slapstantis nuo siautėjančių negrų. Bet jeigu viskas ir toliau taip bus, kaip dabar yra, ar net blogės, tada gali tekti mums ginkluotis, pasitraukti į miškus ir tapti rasinio karo partizanais. Tai būtų elementari kova už būvį ir išlikimą. Nei JAV teisėtvarka, nei teisėsauga baltaodžių amerikiečių neapgins, tuo aš pats ne kartą įsitikinau. Šiandieną toks pilietinis karas jau prasidėjo, nors tai tik pradinė jo stadija. Ne kiekvienas gali pastebėti, ypač tie, kurie gyvena įkišę galvą į smėlį. Bet žvelgiant toliau savo nosies galo neįmanoma nepastebėti, kokie procesai šiuo metu vyksta Amerikoje ir kurlink viskas krypsta.

Kaip žinia, pralaimėjusioji prezidento rinkimus pusė (Hilari ir kompanija) paskelbė Trampui tikrą karą, kuriame nesidrovima naudoti bet kokias priemones bei ginklus. Nesibodima naudotis įvairių visuomenės padugnių, valkatų, kriminalinių nusikaltėlių paslaugomis. Jie pasireiškia per visus iki šiol čia vykstančius prieš prezidentą Trampą nukreiptus protestus ir riaušes. Ypač pas mus suaktyvėjo kriminalinis elementas. Pirmiausia turiu omeny jaunus valkatas, anarchistus, narkomanus. Ne be materialinės naudos sau jie dabar taip suaktyvėjo. Suprantama, dosnusis „cukrinis tėtukas“ Džordžas Sorošas jais pasirūpino. Tame tarpe ir narkotikais aprūpino, kaip per prezidento Donaldo Trampo inauguraciją Vašingtone, kur riaušininkams nemokamai dalino marihuaną. Ir nors praėjo beveik trys mėnesiai po D. Trampo inauguracijos, protestų ir riaušių banga nė kiek nenuslūgo, nuolat kas nors kur nors vyksta, daugiadienis riaušių maratonas tęsiasi.

Bene labiausia nuskambėjo prieš pat Velykas, šeštadienio įvykiai Berklio universitete Kalifornijoje, kai ten susidūrė prezidento Trampo rėmėjai ir priešininkai. Galima sakyt, ten kilo mini pilietinis karas. Internete gausu vaizdo įrašų, todėl to mūšio detalių neverta pasakoti. Tepasakysiu, jog šįkart nugalėjo normalūs amerikiečiai, o juos užpuolę riaušininkai, gavę į kaulus, buvo priversti bėgti iš mūšio lauko...

Policija, kaip ne keista, beveik visai nesikišo. Iš kitos pusės, taip ir turėtų būti. Visada, kai įvairios padugnės veržiasi į mūšį prieš visuomenę, tai ne policija, o normalūs piliečiai galėtų juos puikiai sutramdyti. Tai būtų gera pamoka riaušininkams, kaip tai atsitiko Berklyje. Dabar visokie „antifašistai“ laižosi savo žaizdas ir rašinėja internete, kad laikas ginkluotis, nes be ginklų prieš normalius žmones jie, pasirodo, yra bejėgiai, nulis, tuščia vieta. O baltieji amerikiečiai, kaip žinia, dauguma jų seniai yra apsiginklavę ir turėtų kuo atsakyt riaušininkams. Tai jie pademonstravo ir Naujajame Orleane, kai 2005 metais po uragano Katrina tenykščiai negrai bandė plėšikauti baltųjų amerikiečių apgyvendintus priemiesčius, kur prie kiekvieno namo buvo pakabintas plakatas: „You Loot, We Shoot“ (jūs plėšikausit, mes jus šaudysim).

Taip ir tuos riaušininkus seniai reikėjo sutramdyti. Nežinau, kiek tektų jų sušaudyti, kol kiti išsigąstų. Manau, visai nedaug. Jie gi ir šiaip yra bailūs. Bet kadangi policija su jais švelniai elgiasi, šie pasijunta „narsuoliais“. Aišku, būtina ir riaušininkams prijaučiančius, ypač tiesioginius riaušių kurstytojus komunistuojančius liberalus kuo skubiau susemti, izoliuoti nuo visuomenės. Aliaskoje yra pakankamai daug gerų vietų, kur jie galėtų marihuana užterštus smegenis gryname ore pravėdinti, gal tada nuo empatijos, tolerancijos ir nuo visokių „genderio problemų“ pasveiktų...

O dabar kaip yra? Tuos riaušininkus jeigu policija ir areštuoja, tai netrukus paleidžia, nes iškart atsiranda kairuoliai advokatai, kurie sumoka už juos baudą. Ir tada tie „nubaustieji“ vėl papildo „revoliucionierių“ gretas, toliau siaubia Amerikos miestus, degina automobilius, daužo langus, rauna gatvės žibintų stulpus... Riaušininkų baudų sumokėjimui, mano žiniomis, pinigus skiria specialusis Džordžo Sorošo fondas. Skiria milijonus!..

Apie kokias nors rimtas sankcijas riaušių inspiratoriams nėra ką ir kalbėti, jie apskritai neliečiami, lyg būtų Indijos šventosios karvės!.. Ir dabar visokie anarchistai „antifai“ įsisiautėjo Amerikoje kaip niekad anksčiau. Jie jaučiasi nebaudžiami, todėl ir paskelbė sveikajai visuomenės daliai karą. Apie tai, beje, jie visai atvirai kalba. Berklyje ant didžiulio riaušininkų plakato taip ir buvo užrašyta: „THIS IS WAR“ (Tai yra karas).

Bet ne tik Amerikoje dabar šitokia padėtis. Juk ir Europoje, kaip žinia, protestai peraugantys į riaušes vyksta pagal panašų scenarijų. Vokietijoje, pavyzdžiui, keli tūkstančiai kairiųjų demonstrantų praėjusį šeštadienį bandė sužlugdyti partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) suvažiavimą. Turbūt neatsitiktinai jis įvyko Kelne, kur prieš metus vadinamieji „pabėgėliai“ naujametinę naktį išprievartavo šimtus vokiečių moterų.

- Teko girdėti, jog pastarosiomis dienomis ir jūs pats, asmeniškai, šitame „kare“ nukentėjote, kai teko susidurti su kaukėtais teroristais, akimirksniu pagrobusiais foto aparatą iš jūsų automobilio. Trumpai papasakokite, kaip gi ten iš tikrųjų buvo?..

- Iš tikrųjų ir su manimi neseniai įvyko panašus nuotykis, kokį nebent veiksmo filmuose galima būtų pamatyti!.. Tad galiu pasidalinti šviežiai patirtais įspūdžiais tiek apie čionykščius - vidinius teroristus, tiek ir, deja, apie Amerikos policijos impotenciją. Pirmiausia papasakosiu, kas tą dieną atsitiko, kodėl su vienais ir kitais apskritai man teko susidurti.

Mano bičiulis, amerikiečių disidentas Džimis Marras balandžio 20-tą nusprendė surengti Oregono universitete savotišką škotų liaudies muzikos (groja dūdmaišiu) koncertą su tam tikru politinio aktyvizmo prieskoniu. Atvažiavęs anksti ryte ir užmokėjęs iškart už visą dieną, pasistatė pačiame universiteto miestelio centre savo sunkvežimiuką. Džimio labai įžymia tapusi mašina būna apkabinėta įvairiais plakatais, ant vieno iš jų šįkart buvo parašyta „No more terror, no more war, America stop being Israel’s whore!..“ (Nereikia daugiau teroro, nereikia karų, Amerika nustok būti lyg Izraelio kekše!..). Kaip galima spręsti iš šio plakato, Džimio surengta pilietinė protesto akcija, turbūt, ir buvo nukreipta prieš pastaruosius JAV veiksmus Sirijoje.

Kai prasidėjo studentų ilgoji pertrauka, Džimis maždaug apie valandą, stovėdamas priekaboje grojo savo škotišku dūdmaišiu. Susirinko pažiūrėt gan nemažas būrys studentų, kurie reagavo... maždaug panašiai reagavo kaip ir pernai rudenį į Trampo išrinkimą prezidentu. Dar vienas vyrukas, atvykęs iš netoliese esančio Korvalio miesto, stovėjo su plakatu rankoje ir aštriai „diskutavo“ su vadinamaisiais „antifais“, kurių studentų tarpe buvo įsimaišę irgi gan nemažai. Kai kurie jų buvo netgi labai aršūs. Nuolat girdėjosi jų staugimas, kur beveik kas antras žodis keiksmažodžiai. Šalimais stovėjo trys universiteto policininkai ir tik stebėjo, kad nekiltų muštynės. Džimio surengta taiki protesto akcija praėjo, palyginti, ramiai. Pertraukose tarp sugrotų škotiškų melodijų pats Džimis diskutavo su studentais...

Na, o mano paties vaidmuo tame „koncerte“ tebuvo, kadangi Džimis paprašė manęs, kad aš visa tai fotografuočiau. Niekaip kitaip aš pats nepasireiškiau, nieko ir su niekuo nekalbėjau, tik vaikštinėjau visą laiką aplinkui ir fotografavau. Buvo dar, tiesa, ir kitas fotografas, profesionalas, specialiai atsiųstas iš „Reuters“ naujienų agentūros, kuris, kaip supratau, rašo knygą apie Džimio Marro disidentinę veiklą.

Paskui visi minėtos akcijos dalyviai paprasčiausiai išsiskirstė kas kur, o Džimis nuvažiavo namo. Aš dar truputį pabendravau su tuo „Reuters“ žurnalistu ir po kokio pusvalandžio nuvažiavau pas Džimį, į kaimyninį miestelį Springfildą, mat norėjau atiduoti fotoaparatą su renginio nuotraukomis. Gan toli ėjau gatve nuo universiteto iki savo mašinos, kurią buvau palikęs ten, kur nereikia už stovėjimą mokėti, ir nieko man einant neatsitiko, niekas manęs nesekė, neužpuolė. Pasėdėjau paskui kokią valandą pas Džimį namuose, jis nusikopijavo į savo kompiuterį nuotraukas, bet nesuradęs į ką man jas nukopijuoti (kaip tyčia, pamiršau pasiimt kokią nors laikmeną) tiesiog pasiūlė, kad pasiimčiau jo fotoaparatą ir namie pats nusikopijuočiau.

Kol važiavau iki namų per visą Springfildą ir Judžiną, nepastebėjau nieko įtartino, neatrodė, kad mane kas būtų sekę. Nors dabar, kai prisimenu, atgaminu galvoje viską, tai iš tiesų gal ir buvo keli momentai, kada toks įtarimas vis tiktai man kilo... Privažiavau prie mūsų namo, išjungiau mašinos variklį ir jau buvau besiruošiąs atidaryt duris, kai staiga iš kažkur atsirado tiesiai už mano mašinos kita mašina, iš kurios iššoko kaukėta žmogysta. Keliais šuoliais per kelias sekundes jis atsidūrė prie mano mašinos, staigiai atidarė užpakalines duris, griebė fotoaparatą, gulėjusį ant galinės sėdynės, o paskui lygiai taip pat žaibiškai įšoko atgal į laukusią jo mašiną (užpuolikai buvo dviese, kitas vairavo) ir pasiutusiu greičiu išlėkė iš mūsų kiemo. Visa tai įvyko gal per kokias dešimt, maksimum 20 sekundžių, vidurdienį, stebint keturiems mūsų kaimynams!..

Jums gal sunku įsivaizduoti, tačiau vaizdas toks, tarsi tai būtų kadrai iš detektyvinio filmo... Ir tada mes (drauge su viską mačiusiais kaimynais) iškart paskambinome numeriu 911 į policiją ir pranešėme apie įvykusį apiplėšimą. Kaimynai nupasakojo maždaug, kokia buvo užpuolikų mašina, bet numerio tai, aišku, niekas nesuspėjo įsiminti. Man policijos budintysis pasakė, kad tuoj pat atvažiuos patruliai, bet pralaukėme beveik dvi valandas ir niekas neatvažiavo. Tada iš policijos jau patys paskambino ir pasakė, atseit, per mažai duomenų yra apie nusikaltėlius, norint bandyti juos pagauti!.. Tada aš policininkams paaiškinau, jog tai skamba absurdiškai. Jeigu nusikaltėlių automobilis sekė mane, važiavo paskui mane apie 10 mylių pagrindinėmis gatvėmis, taigi video kameros yra, turbūt, prie kiekvieno šviesoforo, juos tikrai užfiksavo, tereikėtų pažiūrėti tuos vaizdo įrašus ir iškart bus galima nustatyti užpuolikų mašinos numerį...

Deja, kalbėti su policininkais, kažką bandyti jiems paaiškint ir išaiškinti, tai pasirodo maždaug tas pats, kaip kalbėti su... marsiečiais, beviltiškas reikalas. Ypač jeigu tai liečia tokius politiškai „jautrius“ dalykus, kaip konfrontacija tarp kairiųjų ir dešiniųjų. Aš jiems bandžiau paaiškint, kad čia ne šiaip sau eilinis apiplėšimas, o grynai politinis terorizmas. Plėšikų tikslas buvo ne fotoaparatą iš manęs pagrobti. Kam jiems reikalingas kažkoks senas (dešimties metų senumo) fotoaparatas, kurį galėtum nebent už butelį degtinės parduoti. Gal koks bomžas, narkomanas tokiu daiktu ir susigundytų, bet tie, kurie važinėja naujai atrodančiu džipu, nemanau, kad jie yra bomžai ar šiaip paprasti plėšikėliai. Jiems gi ne fotoaparatas rūpėjo, o jame esančios nuotraukos!.. Matyt, aš kažką tokio nufotografavau, ko kažkas labai nenorėjo, kad nufotografuočiau. Aš juk daugelio protestuotojų fizionomijas iš arti fotografavau ir apskritai viską aplinkui, padariau apie kelis šimtus nuotraukų. Tada kažkokie „anarchoantifai“ ir nutarė tas nuotraukas iš manęs atimti.

Pirmiausia jie pasekė Džimio sunkvežimiuką, kada jis iš universiteto namo į Springfildą važiavo. O paskui kažkur netoliese prie jo namo mašinoje manęs laukė. Manęs paties, kartoju, nuo universiteto niekas nesekė, nes aš būčiau pastebėjęs, kai tuščia gatve ėjau. Pagaliau, juk pas mane dar iš anų laikų, po nuolatinio KGB sekimo, įgūdžiai yra išlikę – seklius pastebėti. Ir paskui, kada iš Džimio namo išėjau ir sėdau į savo automobilį namo važiuoti, jie ir pamatė, kad aš fotoaparatą numečiau ant galinės sėdynės. Tada jiems ir gimė planas, kaip tą fotoaparatą iš manęs pagrobti. Todėl sekė mane, kol namo parvažiavau. Nežinau, kaip būtų, jei būčiau pakeliui užsukęs, pavyzdžiui į kokią nors parduotuvę, gal būtų mašinos langą išdaužę ir tą fotoaparatą pagrobę. Arba kas būtų, jei aš būčiau vairavęs, fotoaparatą ant kaklo pasikabinęs arba šalia savęs pasidėjęs. Jeigu būčiau iš mašinos išlipęs rankoje jį turėdamas, tai gražiuoju tikrai nebūčiau atidavęs. Nejau būtų šaudę ar smogę man per galvą, ar dar ką padarę vidury dienos, matant kaimynams?!.. Žodžiu, tai nebuvo paprastas apiplėšimas, todėl policiją labiausiai turėtų sudominti.

Mes esame absoliučiai įsitikinę, jog Džimio fotoaparatą pagrobė kažkokie ultrakairieji radikalai, laikantys save „antifašistais“, pasivadinę „antifa“. O ne šiaip sau eiliniai chuliganai, riaušininkai, kaip tie, kur prieš savaitę Berklio universitete Kalifornijoje, „gavę malkų“ nuo prezidento Trampo rėmėjų, pabėgo lyg zuikiai. Mane užpuolusieji buvo gerai treniruoti, nes per 20 sekundžių viską atliko gan preciziškai. Bent jau aš taip tikrai nesugebėčiau. Tokiems už dalyvavimą visokiose riaušėse ne tik gerai užmoka, bet dar ir treniruoja už to paties Džordžo Sorošo pinigus, apmoko visokių teroristinių gudrybių, kaip efektyviai sukelti riaušes, slėptis nuo policijos ir panašių dalykų. Turbūt ir mano užpuolikai buvo būtent iš tokių.

Netgi ne Džimio fotoaparatą dabar svarbu atgauti (jam ir pačiam, kaip supratau, tai nėra labai svarbu), o nusikaltėlius-teroristus pagauti, areštuoti, demaskuoti juos, sužinoti, kas jie tokie, ir nukenksminti. Deja, kuo toliau, tuo labiau abejoju, ar tai mums apskritai pavyks.

Kitą dieną nuvažiavau pats į policiją, kalbėjau su dviem policininkais ir dar su kažkokiu detektyvu, kol pagaliau aiškiai supratau, kad į šitokius nusikaltimus vietos policijai paprasčiausiai yra nusispjauti. Patys policininkai (bent jau tie su kuriais aš bendravau) tikrai neatrodo, kad jie anarchistams simpatizuoja, bet jie, deja, nelabai ką gali padaryt, nes jų rankos surištos. Jiems tiesiog „iš aukščiau“ duotas nurodymas, kad tokius nusikaltimus ir nusikaltėlius ignoruotų. Ko gali tikėtis, kai mūsų miesto merė, kurią pernai liberalioji miesto visuomenė išsirinko, pati yra buvusi valkata, o prieš tai mero kėdėje net tris kadencijas sėdėjo buvusi hipė. Kokia miesto valdžia, tokia ir policija!.. Todėl labiausiai pas mus ir rūpinamasi valkatomis, kad jiems šiame mieste būtų, galimai, geriau ir jaukiau...

Policininkai pasiūlė man kreiptis į draudimo kompaniją, kad ši padengtų nuostolius, ir viskas. Not a big deal... tikras absurdas!.. Nemanau, kad draudimas padengia iš mašinos pavogtus daiktus, jeigu tai ne vagystė, įsibrovus slapčiomis, o atviras apiplėšimas. Nebent, jei papildomą specialų draudimą nusipirktum...

Taigi, mano patirtas „nuotykis“ dar kartą labai aiškiai parodė, jog susidūrus su ultrakairiaisiais radikalais, vidiniais teroristais, iš policijos realios pagalbos Amerikoje tikrai nėra ko tikėtis. Policininkų rankos surištos, todėl jie niekuo negali padėti. Tad belieka nebent pačiam ginkluotis ir laukti, kaip Amerikoje sakoma, kada „kakutis“ pagaliau „atsimuš į ventiliatorių“ (angl. shit hits the fan)...

Užtai draudimo kompanijos, priklausančios irgi visokiems Sorošams, dėl riaušininkų padaromos žalos visuomenei, suprantama, dar labiau lobsta. Amerikiečiai žino, jeigu kas nors blogo jiems atsitiktų, policija kažin ar galės padėti, todėl jie papildomai apsidraudžia, kad bent kažkokią piniginę kompensaciją gautų. Beje, sugrįžęs iš policijos, radau ant durų rankenos pakabintą reklamą – pasiūlymą man kuo greičiau apsidrausti, kad būtų padengtos laidojimo išlaidos. Nejuokauju, visai rimtai, čia būtent toks sutapimas!..

- Dėkoju už pokalbį.

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
3. yel“l“ow submarine
(2017-04-28 19:57:15)
(78.63.212.238) Parašė:

eilinis puikus ir aktualus straipsnis ! - nesuprantu ekspertų auditorijos, kai glušpetrio iškelta problema dėl vienos iš tūkstančių ksenofobiškos tikybos mokytojos litchuanijoje, sulaukia žymiai didesnio dėmesio, nei žymiai didesnės, globalesnės ir skaudesnės problemos, apie kurias kalba anelauskas :) ...



2. o kas pastaė trumpą?
(2017-04-28 13:28:12)
(78.62.175.113) Parašė:

Трамп и Путин, что так скрываемое от людей их объединяет (Святорус) internete



1. joo
(2017-04-28 10:37:18)
(78.63.201.122) Parašė:

lygiai taip daro ir ukrofasistai,o daro jie ka tik nori ir kazkodel niekam nerupi,o nerupi todel ,kad po jankiu sparneliu banderos, zudo zmones bei vaikus,taip ir tas trampas i kuri as asmeniskai dejau viltis,kad pasikeis,teisingaas pasakymas :viltis-durniu motina,o tas trampas tik vaidino pries rinkimus,po rinkimu islieka toks koki nori matyti "laisvieji murininkai"



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras
 



Naujausi